archive-lt.com » LT » A » AKMENUMUZIEJUS.LT

Total: 56

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Tarnybiniai nusižengimai
    istorija Muziejaus istorija Mosėdžio miestelio nuotraukų galerija Muziejaus parko nuotraukų galerija Istorinės Mosėdžio miestelio datos Akmuo tautosakoje Legendos ir padavimai apie akmenis Pasakos apie akmenis Dainose minimi akmenys Sakmės apie akmenis Eilėraščiai apie akmenis Nuorodos Prekių ženklas Struktūra ir kontaktai Darbuotojų sąrašas ir kontaktinė informacija Vadovas Parko žemėlapis Įstaigos valdymo struktūra Kaip mus rasti Muziejaus skyriai Įstaigos darbo laikas Įstaigoje veikiančios darbo grupės komisijos tarybos jų veikla Turas Galerija Veikla

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/tarnybiniai-nusizengimai/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive


  • Pareigybių sąrašas
    miestelio istorija Muziejaus istorija Mosėdžio miestelio nuotraukų galerija Muziejaus parko nuotraukų galerija Istorinės Mosėdžio miestelio datos Akmuo tautosakoje Legendos ir padavimai apie akmenis Pasakos apie akmenis Dainose minimi akmenys Sakmės apie akmenis Eilėraščiai apie akmenis Nuorodos Prekių ženklas Struktūra ir kontaktai Darbuotojų sąrašas ir kontaktinė informacija Vadovas Parko žemėlapis Įstaigos valdymo struktūra Kaip mus rasti Muziejaus skyriai Įstaigos darbo laikas Įstaigoje veikiančios darbo grupės komisijos tarybos jų veikla Turas Galerija

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/pareigybiu-sarasas/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Skuodo istorija
    skyriai Įstaigos darbo laikas Įstaigoje veikiančios darbo grupės komisijos tarybos jų veikla Turas Galerija Istorijos Skuodo istorija Nuotraukų galerija Lankytinos rajono vietos Vaclovo Into biografija Mosėdžio miestelio istorija Muziejaus istorija Mosėdžio miestelio nuotraukų galerija Muziejaus parko nuotraukų galerija Istorinės Mosėdžio miestelio datos Skuodo istorija Iš Skuodo miesto ir rajono istorijos Skuodas įsikūręs pačiame Latvijos pasienyje Bartuvos ir Luobos santakoje Nuo čia iki Baltijos jūros 40 km iki Vilniaus 350 km Istoriniuose šaltiniuose Skuodas minimas nuo 1253 metų Tada jis priklausė kuršių teritorijoje buvusiai Ceklio sričiai Kronikininkų aprašytasis Livonijos ordino mūšis su lietuviais žemaičiais prie Skuodo įvyko 1259 m Pirmosios katalikų misijos Skuodą pasiekė 1567 m Joms atminti miesto centre pastatytas paminklas 1572 m didikas J Chodkevičius Skuodui išrūpino miesto teises Po jo Skuodą valdė Sapiegos 1414 m Skuode įkurta pirmoji mokykla Skuodas ir jo apylinkės labai nukentėjo per 1700 1721 metų Šiaurės karą 1831 m Skuodą buvo užėmę sukilėliai Nuslopinus sukilimą Skuodas iš Sapiegų buvo atimtas 1833 m mieste veikė 11 parduotuvių 22 karčiamos 1769 1835 1897 ir 1909 metais Skuodą nusiaubė gaisrai 1914 m pro miestą nutiesta geležinkelio Klaipėda Ryga linija 1918 m įkurta progimnazija o po dešimtmečio gimnazija Per paskutiniuosius karus Skuodas nemažai nukentėjo ypač per II ąjį pasaulinį Iki II ojo pasaulinio karo pradžios Skuode gyveno nemažai žydų Jie daugiausia vertėsi amatais ir prekyba Senųjų miesto pastatų yra išlikę nedaug Evangelikų liuteronų bažnyčia architektūros paminklas pastatyta 1821 m katalikų bažnyčia 1850 m Melodingumu pasižymi per karus išsaugoti katalikų bažnyčios varpai Šiandien miestas užima 596 ha plotą Čia yra apie 900 individualių 70 daugiabučių namų 35 hektarų dydžio parkas tyvuliuoja 92 ha dirbtinis tvenkinys Gyventojų Skuode apie 9100 Mieste veikia dvi vidurinės mokyklos meno mokykla muziejus Prieš keletą metų netoli įėjimo į miesto parką pastatytas paminklas tautos kančioms atminti 1993 m Skuode pastatyta nauja 200 vietų ligoninė Mieste

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/skuodo-istorija/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Nuotraukų galerija
    vietos Vaclovo Into biografija Mosėdžio miestelio istorija Muziejaus istorija Mosėdžio miestelio nuotraukų galerija Muziejaus parko nuotraukų galerija Istorinės Mosėdžio miestelio datos Akmuo tautosakoje Legendos ir padavimai apie akmenis Pasakos apie akmenis Dainose minimi akmenys Sakmės apie akmenis Eilėraščiai apie akmenis Nuorodos Prekių ženklas Struktūra ir kontaktai Darbuotojų sąrašas ir kontaktinė informacija Vadovas Parko žemėlapis Įstaigos valdymo struktūra Kaip mus rasti Muziejaus skyriai Įstaigos darbo laikas Įstaigoje veikiančios darbo grupės komisijos

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/nuotrauku-galerija/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Lankytinos rajono vietos
    apdovanojimai Tarnybiniai nusižengimai Pareigybių sąrašas Istorijos Skuodo istorija Nuotraukų galerija Lankytinos rajono vietos Vaclovo Into biografija Mosėdžio miestelio istorija Muziejaus istorija Mosėdžio miestelio nuotraukų galerija Muziejaus parko nuotraukų galerija Istorinės Mosėdžio miestelio datos Akmuo tautosakoje Legendos ir padavimai apie akmenis Pasakos apie akmenis Dainose minimi akmenys Sakmės apie akmenis Eilėraščiai apie akmenis Nuorodos Prekių ženklas Struktūra ir kontaktai Darbuotojų sąrašas ir kontaktinė informacija Vadovas Parko žemėlapis Įstaigos valdymo struktūra Kaip mus rasti Muziejaus skyriai Įstaigos darbo laikas Įstaigoje veikiančios darbo grupės komisijos tarybos jų veikla Turas Galerija Istorijos Skuodo istorija Nuotraukų galerija Lankytinos rajono vietos Vaclovo Into biografija Mosėdžio miestelio istorija Muziejaus istorija Mosėdžio miestelio nuotraukų galerija Muziejaus parko nuotraukų galerija Istorinės Mosėdžio miestelio datos Lankytinos rajono vietos LANKYTINOS RAJONO VIETOS Daugiau apie lankytinas vietas svetainėje www skouds lt Lankytinos vietos Skuodo mieste Mūro kryžius Skuode Paminklas Tautos kančioms atminti Paminklas J Chodkevičiui Skuodo Švč Trejybės bažnyčia Evangelikų liuteronų bažnyčia Skuodo muziejus Skuodo miesto parkas Memorialinė lenta vyskupui poetui Antanui Baranauskui Senosios žydų kapinės Karių kapinės Lankytinos vietos rajono teritorijoje Šauklių tundra Šauklių riedulynas Kulalių riedulynas Igarių riedulynas Šilalės kūlis penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo Didžiausias Lietuvoje akmuo Puokės akmuo Apuolės piliakalnis Mikytų piliakalnis Puodkalių piliakalnis Kubiliškės piliakalnis I Navidansko

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/lankytinos-rajono-vietos/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Vaclovo Into biografija
    pasibaidžius arkliui žuvo tėvas Tais pačiais metais Vaclovas Intas įstojo į Klaipėdos Žemės ūkio mokyklą 1949 metų rudenį Vaclovas išvyko mokytis į Kauno Valstybinį Vytauto Didžiojo universitetą vėliau perorganizuotą į medicinos institutą 1955 metais grįžo į Skuodo ligoninę kur buvo paskirtas dirbti vidaus ligų skyriaus vedėju 1957 metais paskirtas dirbti Mosėdyje Tada ir prasidėjo didieji darbai Rankomis buvo iškasti nemaži tvenkiniai tačiau vanduo juose nesilaikė Teko jų dugną iškloti ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje Pavyko jis sėkmingai nes viskas buvo detaliai ir kruopščiai apskaičiuota Tvenkiniuose neužilgo sužydo viena geriausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcijų plaukiojo paukščiai V Into gyvenamoji sodyba priminė atogrąžas Taigi Mosėdyje niekas taip nedarė kaip naujasis daktaras nors čia visada būdavo ir daugiau mokytų žmonių 1962 metų birželį vienu atsikvėpimu gaisras nušlavė visas 42 miestelio centrą bei seno vandens malūno tvenkinio pakrantes aptūpusias trobeles Atsiradusią griuvėsiais ir nuodėguliais užverstą atšlaitę gydytojo Vaclovo Into iniciatyva nutarta paversti skveru žymiems krašto žmonėms bei įvykiams įamžinti 1965 m apdovanotas garbės raštu už aktyvų gamtos apsaugos idėjų populiarinimą Už nenuilstamą triūsą puošiant Mosėdį skiepijant gyventojams meilę tvarkai grožiui Vaclovas Intas 1968 metais apdovanotas Visasąjungine Liaudies Ūkio Pasiekimų Parodos sidabro medaliu 1971 metais pradėta užtvankos statyba ant Bartuvos upės Darbai tęsėsi du metus kartu buvo atnaujintas ir senasis malūno tvenkinys sustumtos kelios salos vandens paukščių perėjimui Virš 50 ha išsiliejęs tvenkinys pavadintas Gulbių ežeru jo krikštatėviais išrinkti V Intas ir darbų vykdytojas Ž Kišonas Per du metus buvo pasodinta keletas tūkstančių medelių ir krūmų iš V Into asmeninio medelyno Prieš patvenkiant tvenkinius iškilesnėse dugno vietose prie salų pasodinta apie 700 vandens lelijų lūgnių kurias išaugino iš sėklų gydytojas Po kiek laiko didysis Mosėdžio tvenkinys V Into iniciatyva įteisintas kaip vandens paukščių draustinis 1972 metais upės vagos apsuptoje lankoje prasidėjo darbai kuriems vadovavo gydytojas V Intas Statė

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/vaclovo-into-biografija/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Mosėdžio miestelio istorija
    Mosėdžio vikaru dirbęs kunigas rašytojas visuomenės veikėjas Rusų verčiamas Mosėdį paliko 1897 m kovo 5 d bandė įspūdingai su mokiniais atsisveikinti deja pažiūrėjęs į vargšus lietuvius vaikučius negalėjo sulaikyti ašarų ir kiekvieną iš eilės išbučiavęs išėjo iš klasės Po 1905 m lietuviai mėgino įsteigti Saulės draugijos mokyklą bet iš rusų valdžios leidimo negavo XX a pradžioje mokyklą lankė 90 mokinių Tautinis lietuvių atgimimas Tautinis lietuvių atgimimas Mosėdyje prasidėjo XIX a pirmoje pusėje Jį stiprino ir ugdė knygnešiai kai kurie dvasininkai ypač nuo 1890 m čia gyvenęs kun Kazimieras Pakalniškis rašytojas Dėdė Atanazas 1895 1897 m vikaru buvo kun J Tumas Vaižgantas visomis išgalėmis lietuvišką veiklą stiprino Čia gyvendamas įsteigė ir slapta redagavo Tėvynės Sargą 1896 m įsteigė Blaivybės draugijos skyrių ir bandė jį legalizuoti tačiau J Tumo Vaižganto sukelta blaivybės akcija tebuvo laikina vėliau Mosėdžio degtinės monopolio parduotuvė gaudavo kasmet 15 000 rb pajamų Tai buvo didelė suma 1897 m Tėvynės Sargo Nr 1 korespondencijoje iš Mosėdžio rašė Mūsų gyventojai pradėjo imties proto mėgindami pamesti girtuokliavimą Daug žmonių paklausė š Bažnyčios balso prižadėjo nė lašo negerti nė kitiems duoti ant talkų ir pramonių ir tą prižadą šventai išlaiko Tas pats J Tumas Vaižgantas suorganizavęs lietuviškos spaudos platinimą turėjo ir daugiau skaudžių pergyvenimų Visą laiką buvo policijos priežiūroj Mosėdiškiai aktyviai dalyvavo 1905 m priešrusiškame judėjime Daugelis jų nukentėjo ir buvo rusų teisti Nors rusai spaudė lietuviška veikla dar labiau pagyvėjo po 1905 m Carinės Rusijos laikais Mosėdis buvo valsčiaus centras priklausė Telšių apskričiai 1908 m balandžio 15 d suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras nuo to laiko vakarai ruošiami ir dažniau 1909 m jau buvo bažnytinis choras knygynėlis blaivybės draugijos skyrius skaitykla Mosėdžio parapijoje buvo apie 10 tūkstančių nuolatinių gyventojų Kuriantis nepriklausomai Lietuvai mosėdiškiai buvo aktyvūs 1918 m gale sudarė parapijos valsčiaus komitetą ir aktyviai dalyvavo Lietuvos atstatymo darbe Nepriklausomybės metais Mosėdis liko valsčiaus centru ir priklausė Kretingos apskričiai 1923 m buvo 116 namų ir 685 gyventojai 1923 m Mosėdžio apylinkėse vietos gyventojų kalbą užrašinėjo kalbininkas Kazimieras Būga 1939 m apie 800 gyventojų Buvo valsčiaus savivaldybė mokykla paštas viešas valstybinis bibliotekos skyrius su skaitykla sveikatos ir veterinarijos punktai vaistinė kooperatyvas malūnas smulkaus kredito draugija elektrinė keliolika krautuvių ir amato dirbtuvių 1925 m gyventojai buvo nubalsavę valsčiaus ribose uždrausti svaigalų prekybą Šaulių būrys turėjo knygynėlį 1940 m Mosėdžio parapijoje gyveno 6854 parapijiečiai Antrojo pasaulinio karo metais nacistai suėmė ir nužudė didžiąją dalį nespėjusių pasitraukti Mosėdyje ir jo apylinkėse gyvenusių žydų tautybės žmonių Pati gyvenvietė karo metu nedaug nukentėjo Po antrojo pasaulinio karo Mosėdžio apylinkėse aktyviai veikė Mosėdžio partizanai 1959 m Mosėdyje buvo 649 gyventojai 1962 m birželio 6 d Mosėdį ištiko didelis gaisras kurio metu išdegė gera dalis miestelio jų tarpe kolūkio kontora vaistinė daugelis kolūkiečių bei miestelėnų pastatų Karštą vasaros dieną ugnis taip greitai išsiplėtė kad iš laukų atbėgę kolūkiečiai terado rūkstančius savo namų pamatus Sudegė 28 gyvenamieji namai 5 visuomeniniai pastatai 32 ūkiniai trobesiai nuo ugnies pavyko išgelbėti tik rytinius ir vakarinius Mosėdžio pakraščius Po gaisro iki 1966 m Mosėdis šiek tiek atsistatė 1966 m buvo mokykla 2 krautuvės valgykla restoranas paštas

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/mosedzio-miestelio-istorija/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Muziejaus istorija
    kg sveriantį akmenį kurį pats dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims Vasarą prieš darbą jis dviračiu apvažiuodavo apylinkes žymėjo įdomesnius riedulius lankė skaldyklas prašė melioratorių kad paliktų jo pažymėtuosius Dalį jų V Intas pats susivežė vežimu traukiamu ligoninės arklio Žiemomis padėdavo Skuodo melioratorių technika Kartais keliasdešimt tonų sveriančių akmenų kelionė į Mosėdį užtrukdavo beveik savaitę Ilgainiui kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme gydytojas V Intas pradėjo juos statyti gatvės pakraščiuose Dar vėliau akmenys tapo ir pačių mosėdiškių sodybų puošmena nors iš pradžių jie už akių savo gydytoją vadino keistuoliu Po 1962 m gaisro Mosėdžio centre nutarta žemesniosios šlaito dalies nebeatstatyti o paversti šią vietą skveru kuriame dabar didžiuliais akmenimis bei pasodintais ąžuolais pagerbti žymūs Žemaitijos ir Lietuvos vyrai primenamos reikšmingos mūsų valstybės datos Galiausiai gydytojui nebeužteko vietos siauroje ligoninės teritorijos erdvėje Jam gimė idėja kurti akmenų parką palei Bartuvos upę Muziejaus parko projektą parengė kraštovaizdžio specialistai Rūta ir Alfonsas Kiškiai dendrologinę dalį Genovaitė Prakapaitė Projekto moksliniu vadovu buvo paskirtas profesorius geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras Algirdas Gaigalas Dešiniajame Bartuvos kranto slėnyje darbai prasidėjo 1972 m Dar iki įkuriant muziejų be didžiulės surinktos ledynmečio laikų riedulių kolekcijos Mosėdyje jau augo apie 1000 rūšių ir formų augalų Taigi vieno žmogaus žemaitiškas užsispyrimas meilė gamtai davė pradžią muziejaus kūrimuisi 1975 m prasidėjo ir senojo malūno kuriam jau virš 200 metų restauravimo darbai Vandens malūnas pastatytas apie 1792 m šiandien jis architektūrinio paveldo dalis V Into nuveiktais darbai domėjosi gamtosaugininkai rašytojai žurnalistai mokslininkai Apie Mosėdžio įdomybes rašė ne tik tuometinė sovietinė spauda bet ir daugelis užsienio šalių laikraščių ir žurnalų Po ilgų derinimų susirašinėjimo ir pasitarimų 1979 m vasario 26 dieną nuspręsta Mosėdyje įsteigti Respublikinį unikalių akmenų muziejų LTSR Valst gamtos apsaugos komitetas Dabar muziejus pavaldus Aplinkos ministerijai 2005 m spalio 7 d LR Aplinkos ministerija akmenų muziejui

    Original URL path: http://akmenumuziejus.lt/lt/muziejaus-istorija/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive