archive-lt.com » LT » A » ATEIZMASIRATEISTAI.LT

Total: 311

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Jonas Kairiūkštis – mokslo, minties ir sąžinės laisvės gynėjas – Ateizmas ir ateistai
    tatai svarbiausiu žmonijos gyvenimo įvykiu nes toks velnio žygis sukėlęs pirmųjų žmonių nusižengimą davė liūdnų ir baisių pasekmių Mat nuo to laiko kai Adomas ir Ieva nupuolė Dievo akyse nuraškę ir suvalgę vaisių nuo uždrausto medžio visa žmonių giminė gimsta nuodėmėje ir Dievo pasmerkta vargti ir mirti Taip Biblija aiškina ir pikto atsiradimą žemėje Biblijos supratimu Dievas ir velniai nuolat kariauja tarp savęs ir į tą kovą įtraukia ir žmones Tačiau tarp Dievo ir velnių būva kartais paliaubų Antai Biblijoj Jobo knygoje I 9 12 skaitome kad velnias vieną kartą buvo aplankęs Dievą danguj ir kalbėjosi su juo apie žmonių ištikimybę Dievui Velniui pasisekė Dievą įkalbėti ir gauti iš jo leidimą išbandyti nelaimėmis vieną iš ištikimų dievui žmonių Jobą Vėliau Dievas net gailėjosi kad paklausė velnio patarimo ir be priežasties nubaudė jam ištikimą žmogų Krikščionių mokslas sako kad velnias yra labai galingas ir bando kartais patį Dievą nugalėti Pagal evangeliją Mato IV 1 12 velnias sutikęs Kristų dykumoj griebė jį lekiojo su juo ore ir užnešęs ant aukšto kalno parodė jam pasaulio karalystes ir pasakė Viską tą aš duosiu tau jei tu nusilenksi prieš mane ir maldausi Todėl turime velnią vaizduotis kaipo asmenį kuris valdo pasaulio karalystes bei jų turtus ir žada karališką atlyginimą už jo pagerbimą Tačiau velniai ne tik gundo žmones stumia juos nuodėmėn bet daug bėdų ir nelaimių kelia Evangelijos supratimu kai kurios ligos kyla taip pat iš velnių veikimo Evangelijos žodžiais akli ir kurti žmonės yra velnio apsėsti Dar šiandien yra bažnyčiose mokinama Vieną kartą atvedė Jėzui velnio apsėstą žmogų kuris buvo kurčias ir aklas ir Jėzus išgydė jį Evangelija kalba taip pat apie priemones velniams iš žmonių išvaryti Antai skaitome Yra velnių kurie išvaromi iš žmonių tik malda ir pasninku Marko IX 17 29 Svarbus Kristaus darbas ir buvo velnių varymas iš apsėstųjų Tokie yra žymesnieji Kristaus stebuklai žr Mato IX 32 33 XII 39 42 Luko IX 39 42 Marko V 34 ir t t Tačiau velniai nenoromis apleidžia žmogų ir išbėgę iš žmogaus kartais puola net gyvulius Mato evangelija VIII 38 42 rašo kad išvaryti iš apsėsto žmogaus velniai įsimetė į kiaules kurios dėl to padūko ir pasileidusios bėgti paskendo jūroj Galią velniams varyti Kristus suteikė ir apaštalams ir bažnyčiai Luko IX 1 Kunigai ir dabar dar prisilaiko tam tikrų būdų ir ceremonijų velniams varyti Tikslių nurodymų velnių veikimui pažinti ir būdų jiems varyti randame Rituale Romanum t y katalikų bažnyčios kulto knygoj Katalikų bažnyčia dar labiau išplatino ir sustiprino tikėjimą velniais Katalikų šventųjų ir teologų raštuose yra pilna samprotavimų apie velnių veikimą Šventieji tėvai kaip Augustinas mokina kad velnių daugiausia būna žemės vidury kur ir yra pragaras Nuolat išlenda iš tenai piktosios dvasios ir pasklinda po pasaulį nuodėmėms sėti Katalikų istorikų rašytojų ir mokytojų kurie priklausė daugiausia dvasiškam luomui aiškinimu velnias galįs virsti kitomis būtybėmis Šv Raštas vaizduoja velnią žalčio arba smako pavidalu o šventųjų gyvenimuose rasime daug tokių velnio pasikeitimo pavyzdžių Antai šv Antaną velniai puldavo pasivertę meška tigru liūtu gyvate jaučiu ar vilku jis girdėjo jų staugimą ir dantų kalenimą

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/jonas-kairiukstis-mokslo-minties-ir-sazines-laisves-gynejas/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive


  • Apie mirtį, nemirtingumą, gyvenimo prasmę – Ateizmas ir ateistai
    Stoškus nori įtikti fideistams Nejaugi jis nori pasakyti kad mintis dvasia gali persiduoti taip sakant grynu pavidalu t y nematerializuota neišsakyta žodžiu neužrašyta Argi Platono dvasia tiksliau sakant jo mintys būtų tūkstantmečius dariusios poveikį jei jos nebūtų užrašytos Koks bebuvo genialus Sokratas jei jo minčių nebūtų užrašęs ir interpretavęs Platonas jo niekas neprisimintų ir apie jo poveikį niekas nekalbėtų O kaipgi su amžinu gyvenimu ir mirties baime Ar ateistai ir šiaip skeptiškai vertinantys religinius pomirtinio gyvenimo vaizdinius šių klausimų nekėlė ir neieškojo į juos atsakymų Šiais požiūriais įdomios ir informatyvios yra jau minėto psichologo ir rašytojo Irvino D Yalomo knygos Irvinas D Yalomas vienas iš tų dabar nedažnai pasitaikančių rašytojų ir mąstytojų kurie atvirai sako Neišpažįstu jokios religijos jokio dievo Mano pažiūros visiškai pasaulietinės Irvin D Yalom Žiūrėti į saulę Kaip įveikti mirties baimę V 2008 p 256 Jis savo skaitytojams pataria Žvelkite tiesiai į saulę nesimarkstydami žiūrėkite į savo vietą egzistencijoje bandykite gyventi be tų apsauginių užtvarų kurias siūlo dauguma religijų be kokio nors tęstinumo nemirtingumo ar reinkarnacijos kurie neigia mirties baigtinumą Manau mes puikiai galime gyventi ir be užtvarų ten pat p 194 Rašytojas išminties semiasi iš savo aprašomų herojų garsiųjų filosofų Pavyzdžiui knygoje Žiūrėti į saulę charakterizuodamas senovės filosofą Epikūrą Irvinas D Yalomas išskiria tris jo argumentus padedančius numalšinti mirties nerimą ir suteikti žmogui ramybės Štai tie teiginiai 1 Siela yra mirtinga ir išnyksta kartu su kūnu žr p 89 2 Mirtis yra visiška nebūtis Tai kas išnykę negali suvokti o tai ko nesuvokiame mums yra niekas Kitaip tariant kur aš ten nėra mirties kur mirtis ten nėra manęs Kam bijoti mirties jei mes jos niekuomet nesuvoksime p 90 3 Simetrija nebūties būsena yra tokia pati kurioje buvome iki gimimo Laikas iki gimimo ir laikas po mirties yra tapatūs mes per daug bijome antrojo tamsos vandenyno nors pirmasis mums menkai terūpi p 91 Knygoje Gydymas Šopenhaueriu Vilnius Vaga 2012 Irvinas D Yalomas pažymi jog Šopenhaueris buvo pirmasis iš žymiųjų filosofų kuris savo idėjas grindė ateizmu tvirtindamas kad gyvename erdvėje ir laike ir kad bet kokia nemateriali būtis yra klaidingas ir nereikalingas vaizdinys Ką gi Šopenhaueris siūlo mirties baimei nuraminti Anot I D Yalomo Šopenhauerio metodai patarimai rėmėsi loginiais argumentais intelektine mirties analize 1 Mirtį mes pažįstame geriau nei paprastai manoma Mes ne tik kasdien miegodami ar būdami be sąmonės paragaujame mirties bet ir prieš gyvenimą esame pabuvę nebūties amžinybėje Kai tavęs klausia koks bus gyvenimas po mirties geriausia ir kol kas teisingiausia atsakyti taip po mirties būsi tas kas buvai prieš gimimą Gydymas Šopenhaueriu p 226 2 Gal mirties nuogąstaujame todėl kad ji blogis Absurdiška nebuvimą laikyti blogiu juk kiekvienas blogis kaip ir kiekvienas gėris suponuoja egzistenciją ir sąmonę Prarasti tai ko negali pasigesti akivaizdu nėra blogis 3 Mirtis nėra visiškas išnykimas po mirties mes susiliejame su pirmine gyvybine galia valia kuri nepriklauso nuo laiko ten pat p 358 359 Pastaroji mintis atsiduoda mistika Greičiausiai dėl to Šopenhauerio filosofija į ateizmo istoriją įrašoma tik su išlygomis Bet niekas negali paneigti gydomosios jo filosofijos galios egzistencijos nerimo apimtiems

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/apie-mirti-nemirtinguma-gyvenimo-prasme/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • Prisimenant Joną Šliūpą – Ateizmas ir ateistai
    Būtėnas Julius Būtėnas jaunystėje dalyvavo Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijos veikloje rašė į kairiąsias pažiūras propaguojantį žurnalą Kultūra Jis savo knygose išleistose tiek prieš karą tiek po jo rašė apie demokratiškai antiklerikališkai nusiteikusias asmenybes P Višinskį Žemaitę V Kudirką F Bortkevičienę ir kt Iki pat senatvės J Būtėnas dalyvavo Žinijos draugijos veikloje ateistų išvykose Savo paskaitose ir pokalbiuose jis ne teoretizuodavo o dalindavosi su klausytojais patirtais įspūdžiais iš susitikimų su žymiais Lietuvos žmonėmis ypač rašytojais Pateikdavo nemažai faktų ir situacijų iš kurių išryškėdavo ne tik jo apibūdintų asmenybių kritiškas požiūris į religiją ir bažnyčią bet ir jo paties pasaulėžiūra Jonas Šliūpas visu savo gyvenimu ir veikla teigė jog tauta ir jos aukštos moralinės savybės formuojasi neužtemdant proto religinėmis fantazijomis bei iliuzijomis Jis ne kartą su pasididžiavimu rašė jog prie lietuvybės atgimimo lopšio stovėjo būtent laisvamaniai Jonas Basanavičius Vincas Kudirka jis pats Tuo tarpu kunigai stoję jiems skersai kelio Šiandien bažnyčia stengiasi šiuos faktus užmiršti Šliūpas jiems skaudus krislas akyje Skaitytojų dėmesiui pateikiame 2 trumpas ištraukas iš Jono Šliūpo straipsnio Tikėjimas atspausdinto laikraštyje Apszwieta Tilžė Plymouth 1892 Nr 6 Kad taip tai mes esame suaug ę su tikėjimu jog jis yra mūsų prigimimu mes ne sykį nesuprantame atsitikimų gyvenimo ku rie priešingi yra tikėjimui Mes nuo tokių atsitikimų atsikreipiame bijodami kad mūsyje tikėjimas neimtų judėti lūžti mernėti ir gaišti Kaipgi tai tikėjimas galėtų nykti Argi tikėjimą žmonės nebūtų gavę nuo dievo Ar gal kaip kitaip mes pastojome tikingais Kad b ūtų tikėjimas gautas nuo dievo tai ant svieto visi tik vieną tikėjimą ir turėtų O dabar neidami kur toli mes tarp savęs randame nevienaip tikinčius ant kožno žingsnio Vieni visur ir visame kame mato stebuklus o kiti retai arba ir nei sykį savo amžyje vieni tikia į esybę dievo o kiti ne vieni prilaiko katalikišką bažnyčią su visa kunigų hierarchija o kiti eina drauge su liuteriškiais kiti vėl su evangeliškaisiais o vėl kiti turi savą tikėjimą arba yra netikiais akyse kitatikių Jau toks daugumas ir margumas pažiūrų tikėjimo daiktuose mums aiškiai parodo kad tikėjimas turėjo išaugti ne iš dievo nei iš apreiškimų bet iš ko kito O surasti tai iš ko tikėjimas yra prasidėjęs kaip jis ir didyn ir platyn eina ir kaip jis bėgyje amžių labai mainos yra labai svarbu o labiausiai dėl mūsų kurie apjuokiame savo brolius kitaip nei mes tikinčius Dar reikia u žgauti vieną svarbą dalyką Žemasis tikėjimas ne turi darbo su dorybe Žmogus mato dieve išlaikytoją savo gy vasties ir visatos už tai jį garbina ir jaučia to reikalingumą bet tai vis neliečia pareigų dėl savo susiedo Kad žmogus užmuša žmogų tai draugai užmuštojo atkeršija o godišių ar parkupčių kiti gerūnai nukauja nei tardamiesi negalvodami kad jų darbo dievas neap kęstų o tokiu užmušėju yra tankiai pats kunigas arba dūšių ganytojas Dūšia eidama ar į šviesųjį dangų ar į tamsųjį pra garą nėra kaltinama tik nuo jos yra atimamas žemiškas pobū dis Gosliausiasis indas duodamas kunigui dovanas išprašo mylistą dievų Europoje garsūs vagys yra tankiai dideli dievo gar bintojai Koks tai čia yra tolumas doros nuo

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/prisimenant-jona-sliupa/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • Dievai juokų nemėgsta – Ateizmas ir ateistai
    ganytojai Kas yra religinė moralė Tai dešimt dievo įsakymų ko nedaryti O ką daryti žmogus pats žino Kodėl velnias Adomą gundė ne tiesiog o per Ievą Suvokė kad tai ko jis negali moteris padarys Kas nebus baudžiamas pragare už padarytą blogį Velniai Kodėl dievas nesunaikina velnio Jei pliusas sunaikintų minusą nebūtų nei įtampos nei srovės Andriaus Deltuvos piešiniai Vlado Balkevičiaus straipsniui Velniška problema iš Nemunas 1981 Nr 8 p 54 55 Kodėl žmonės dažniausiai negražūs ir nuodėmingi Todėl kad dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą Kas pasaulyje galingiausias Tas kuris sukūrė visagalį Kada žmogus sukūrė dievą Kai dar nemokėjo barzdos nusiskusti ir kelnių pasisiūti Kodėl Jėzus tapo kruvinu dievo avinėliu Todėl kad troško būti Izraelio aviganiu Kas nevykdo dievo įsakymo Sekmadienį švęsk Kunigai Dirba išsijuosę O kas nevykdo įsakymo Nežudyk Ne tik beveik visi gyvi dievo kūriniai bet ir pats kruvinų aukų mėgėjas Kodėl krikščionys daugiausia katalikai Todėl kad į katalikų bažnyčios narius įrašomi dar nesusivokiantys kūdikiai Ko negali visagalis Negali negalėti Tai kodėl dievas negali įveikti blogio Todėl kad dievas vienas o velnių daug Kuo skiriasi krikščionių dievas nuo Stalino Bausmių temperatūra vienas stingdė žmones speige kitas kepino ugnyje O kuo jis skiriasi nuo Hitlerio Statistika Hitleris išžudė pusę žydų o dievas nuskandino beveik visus Ar dievo karalystė bus priimta į Europos Sąjungą Ne nes jis dar nepanaikino mirties bausmės Koks stebuklas yra nuostabiausias Keisčiausia dievo dovana net ir pagimdžiusi pana Ar tikrai žmonės yra kilę iš beždžionių Ne visi Kai kurie iš avelių Kodėl Adomas buvo toks netobulas dievo kūrinys Pirmas blynas visada prisvilęs Kodėl dievas nemėgsta juokų Todėl kad velnias krečiantis jam išdaigas kvatoja net susiriesdamas Spausdinti straipsnį Komentuoti Dievai juokų nemėgsta Atšaukti atsakymą Vardas El paštas Komentaras Skelbti komentarą Search Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją 2016

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/dievai-juoku-nemegsta/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • Religingumas ir ateistiškumas Lietuvoje – Ateizmas ir ateistai
    pat nepriimtinas nes jis iškreipia ateizmo esmę apskritai Ir senasis ir naujasis ateizmas pagrindiniais savo bruožais sutampa Galbūt iš tikrųjų Lietuvoje tik 1 10 iš 1000 apklaustųjų pasisakė pasakyčiau prisipažino esą įsitikinę ateistai Pabraukiau epitetą įsitikinę nes noriu kad skaitytojai atkreiptų dėmesį jog respondentas čia klausiamas ar jis save priskiria aukščiausio lygio netikintiesiems savo pažiūras propaguojantiems ir ginantiems ateistams tuo tarpu apie religinį tikėjimą klausiama nediferencijuotai Taip nedaug save priskiria įsitikinusiems ateistams Bet džiaugiuosi kad jų vis dėlto atsirado Juk ateizmas jau daug metų beveik tris dešimtmečius šmeižiamas niekinamas ar geriausiu atvejų ignoruojamas Pateiksiu vieną kitą pavyzdį Štai Mindaugas Peleckis Lietuvos rašytojų sąjungos narys buvęs filosofijos doktorantas dirbęs įvairiose šiuolaikinės Lietuvos įstaigose ir redakcijose seimo bei vyriausybės narių patarėju savo internetiniame puslapyje recenzuodamas publicisto Roko Subačiaus knygą Ties nežinomybės riba Kaunas Jotema 2011 367 p rašo jog knygoje pademonstruotas požiūris bukas islamofobiškas ateistinis paranojiškas Atkreiptinas dėmesys į kokį kontekstą įterptas žodis ateistinis Jį Peleckis kaip keiksmažodį drebia autoriui išdrįsusiam kritiškai atsiliepti apie magiją paramokslą okultizmą NSO ir pan Pats Peleckis savo knygoje 2012 artėjanti pasaulio pabaiga Mokslininkai ir pranašai aiškinasi ar teisinga senovės majų pranašystė spiritizmą okultizmą ir pan priima su pietizmu Argi toks dvasingas žmogus gali būti tolerantiškas blaiviai mąstančiam Beje pats R Subačius vengia žodžio ateizmas o paskutinis knygos sakinys net kontrastuoja su iš tikrųjų ateistine jo knygos dvasia Pasaulis kokį jį įsivaizdavo Biblijos kūrėjai ir XX a suvokta grandiozinė Visata visiškai nepalyginami dalykai Dar didesnis gal net begalinis skirtumas turėtų būti tarp dievo vaizdinių kuriuos pateikia šiuolaikinės religijos ir tikrojo Dievo aišku jei jis yra ir jeigu jį įmanoma suvokti žmogaus protu p 362 Keistas sakinys būtų ateisto lūpose bet R Subačius atrodo pripažįsta tik 2 pasaulėžiūrines pozicijas teistinę kurią dabar išpažįsta dauguma žmonių p 362 ir deistinę jai papildomų impulsų gali duoti ir mokslas atskleidžiantis nuostabią Visatos harmoniją p 362 Ką gi aukšta ta nežinomybės riba Tarp nereligingų žmonių populiaresnis nei ateistas yra žodis netikintis netikintis į dievą prasme Terminai tikintis ir netikintis yra daugiareikšmiai ir nebūtinai sietini su religija Visai suprantamas kai kurių žmonių pasakymas esu tikintis bet nereligingas Įvardijęs save netikinčiu žiūrėk susilauksi dar komplimento gerbiu bet kuriuos žmonių įsitikinimus Bet pasisakyk esąs ateistas neretas nustebs Ateizmo priešininkams tai paranku Juk pavyzdžiui internete pilna teiginių kad ateizmas tai paprasčiausias tikėjimo antipodas Mes tikime kad dievas yra jūs tikite kad jo nėra Kitaip sakant jūs neturite jokių argumentų savo netikėjimui pagrįsti Ateizmo požiūriu netikėjimo į dievą argumentai daugelio mokslų gamtos istorijos psichologijos ir kt išvadų visuma suponuojanti ir asmeninio gyvenimo patirtimi paremtą tikėjimą šiomis išvadomis Tuo visiškai nenoriu pasakyti kad ateizmas tik išsimokslinusių žmonių privilegija Tikri moksliniai atradimai tiek gamtos tiek visuomenės visada įdiegiami į kasdieninę praktiką Keičiantis pastarajai keičiasi ir žmonių mąstymas pamažu kardinaliai pakeisdamas jų sampratą apie pasaulio sąrangą bažnyčios ir religijos vaidmenį Taip buvo visais laikais Prisiminkime kad ir prieškario Lietuvoje vykusį laisvamanių judėjimą Šiandien šį procesą greitina visiems prieinamos masinės komunikacijos priemonės vienaip ar kitaip perduodamos naujausius mokslo atradimus Vladislovo Dembskio 1831 1913 1863 m sukilimo dalyvio ekskunigo laisvamanio antkapinis paminklas pastatytas Šiaulių laisvamanių kapinėse 1926 metais žr http snaujienos lt naujienos siauliu kapai senkapiai kapinynai 28187 istorik roma baristait apie iauli kapines ir kapinynus Lietuvos Laisvamanių draugija laisvamanių kapines steigė nesant sąžinės laisvės ir viešosioms kapinėms priklausant bažnyčiai Lietuvoje veikė 14 laisvamanių kapinių Leokadijos Mickevičienės paprastos tarnautojos antkapinis paminklas pastatytas 1993 m Vilniaus Karveliškių kapinėse Paminklo papėdėje išgraviruotos raidės LPKD Lietuvos Pasaulietinės Kultūros Draugijos pavadinimo trumpinys Ši draugija įregistruota Atgimimo pradžioje buvo nusiteikusi leisti savo laikraštį organizuoti vienišų draugijos narių laidotuves Deja draugijos veiklai išblėsus Leokadijos Mickevičienės antkapinis paminklas liko vienintelis šios draugijos egzistavimo akmeninis ženklas Bet tai jau argumentų kalba Jos nemažai ateistų ir netikinčiųjųvengia ir dėl psichologinių priežasčių Rašytojas Sigitas Parulskis knygoje Prieš mirtį norisi saldaus vienoje esė tiksliai nusakė šiuolaikinio laisvamanio svarstymo logiką Mano santykiai su įvairiomis dievybėmis pradedant Egiptu baigiant ateiviais iš kosmoso labai komplikuoti bet seniai suvokiau vieną dalyką neverta apie tas komplikacijas niekam aiškinti Kuo daugiau aiškini tuo kvailesnis atrodai Todėl dabar paklaustas ar tikiu Dievą visuomet atsakau taip Be abejo Ir gyvent kur kas paprasčiau Parulskis S Prieš mirtį norisi saldaus 2011 p 86 Aš galvoju kad šios logikos laikosi nemaža dalis Seimo narių savo priesaiką užbaigdami žodžiais Tepadeda man Dievas Bet čia lemia jau ne psichologinės o politinės priežastys Jau geriau ištarsiu šią frazę kad ir užsimerkęs jau geriau įstosiu į seimo narių Maldos grupę nors ir persižegnoti nemoku kad tik paliktų mane ramybėje Juk ne kartą spaudoje buvo rašyta kad katalikiškos organizacijos sudarinėja nepageidaujamų politikų sąrašus juos šmeižia Kai kurie dabartiniai politikai šiam šantažui pasiduoda jie dar veikiami to šoko kurį patyrė politinio lūžio ir prisitaikymo metais Bet manau sekant pagrindinėmis sekuliarizacijos raidos tendencijomis tarp naujos kartos politikų bus žymiai daugiau pasaulietiškai orientuotų su bažnyčia ir religija nesisaistančių žmonių Be to jie tikiu bus drąsesni nepasiduodantys pašalinei įtakai Šias permainas be abejo lems pasaulėžiūriniai pokyčiai visuomenėje Iš sociologinių apklausų matyti kad jaunimo tarpe religingumas tolydžio mažėja daugelyje bažnyčių sekmadienio mišios kaip skundžiasi katalikiškų radijo laidų vedėjai primena pensininkų susirinkimus Taigi sekuliarizacijos ateizacijos procesas neišvengiamas Nebent Lietuva būtų taip nustekenta kad jos žmonėms nieko kito nebeliktų kaip tik melstis ir šauktis dievo pagalbos Na bet toks spėjimas panašus į pasaulio pabaigos pranašystes Spausdinti straipsnį 6 komentarai Gojus 2014 09 03 8 51 Kuo labiau išsivysčiusi šalis tuo mažiau religijos Nepatiko man klausimo formulavimas toje apklausoje Nepriklausomai ar jūs lankote ar nelankote maldos vietas ar jūs laikote save religingu nereligingu žmogumi ar įsitikinusiu ateistu Kaip gali būti įsitikinęs Kaip rašė R Dawkinsas skalėje tarp 1 ir 7 kur 1 yra religingas o 7 ne jis save priskiria 6 Neįmanoma įrodyti kažko NEegzistavimo Manau kad jei įsitikinusį ateistą pakeistume netikinčiu jų būtų daugiau Bet ar taip ar taip būtų mažuma Belieka viltis ateinančioms kartoms Atsakyti Realistas 2014 09 04 12 32 Aktualus dalykiškas todėl ir praktiškai reikšmingas gerb J Mačiulio straipsnis Jis faktais parodo ne tik kur link eina ES žmonių sąmonė pasaulėžiūros sferoje bet ir skatina žmogų nebūti artistu neveidmainiauti prisitaikant prie tendencingos politinės aplinkos Nors pagal Darviną toks prisitaikymas siekiant išlikti o

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/religingumas-ir-ateistiskumas-lietuvoje/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • Kuo skiriasi šarlatanas nuo tikro raganiaus? – Ateizmas ir ateistai
    įspūdį priklauso nuo socialinių aplinkybių Istorija liudija kad raganiai aiškiaregiai atgyja tam tikrais istorijos tarpsniais Tai atsitinka visuomeninių lūžių laikotarpiais kai atskiro žmogaus ar ištisų tautų bei socialinių sluoksnių gyvenimas darosi labai pažeidžiamas ir trapus Būtent tokį globalinių lūžių laikotarpį išgyvena šiuolaikinė visuomenė Atsiranda paklausa atsiranda ir pasiūla Ypač skubiai stengiasi ją patenkinti žiniasklaida Štai ne viena Lietuvos komercinė televizija jau beveik dešimtmetį uoliai advokatauja vadinamojo subtiliojo pasaulio žinovams Pastaruoju metu čia ypač pastebima Lietuvos ryto televizijos laida Pasaulis X Prieštarauti norisi ne pačioms laidoje keliamoms temoms o jų nušvietimui ir pateikiamų faktų vertinimui Retkarčiais laidoje pasigirstantis mokslininkų kitų realiai mąstančių žmonių žodis tuoj pat užgožiamas mano išvardintų žinovų kliedesio ir jiems antrinančio laidos vedėjo išminties Neatsilieka ir bažnyčia Pavyzdžiui visi pastebi kaip atgijo visokio plauko vienuolijos kaip sukruto dvasininkai egzorcistai velnių išvarynėtojai rodos gerą pusšimtį visai nebesireiškę viešumoje ir net nutylimi Vatikano Spausdinti straipsnį 3 komentarai Realistas 2014 08 02 16 25 Jau ir pačiam valdžios olimpe kai kas į mistiką įklimpo Todėl ir aiškiaregė Lena Lietuvoje prasigyveno Žemkalnis Paksas ir Adamkus aukščiausiesiems labai palankūs Bet kur gerieji aprobuoti ten ir pabaisos tie raguoti Tamsus šių prietarų košmaras kultūrai mūs tik gėdą daro Tačiau vadovams mūs negėda gal demonai ir juos apsėdo Atsakyti linas 2014 08 05 11 45 Ačiū už svetainės paminėjimą Psichologinė įtaiga pasireiškianti vadinamuoju placebo efektu yra realus dalykas Žmogaus psichikos galios neišmatuojamos Kviečiu perskaityti mano įrašą apie tai kad psichikos galios visgi yra išmatuojamos http netikiu com 2014 07 12 skausmas placebas ir nuskausminamuju vartojimas Tingintiems skaityti placebo poveikis praktiškai išnyksta yra minimalių išimčių pradėjus matuoti objektyvius pokyčius tokius kaip suvartojamų nuskausminamųjų skaičius sugriebimo stiprumas arba iki kiek žmogus gali sulenkti skaudančią ranką Atsakyti J M 2014 08 05 15 38 Visiškai su Jumis sutinku Ačiū už pastabą ir papildymą Atsakyti Komentuoti Kuo skiriasi šarlatanas

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/kuo-skiriasi-sarlatanas-nuo-tikro-raganiaus/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • Keli kritiški žodžiai apie 2014 metų Dainų šventę – Ateizmas ir ateistai
    ir dorovingą šeimą Netvirtinu kad Šokių dienoje šios bažnytinės nuostatos buvo laikomasi paraidžiui ar kaip nors ji buvo cituojama bet ta nostalgija praeičiai nublizgintai stilizuotai ir romantizuotai atrodė lyg reveransas konservatyvioms pažiūroms ne tik į šeimą bet ir į tautiškumą Ir dar tas Skaitovo aksominiu balsu išsakytas patarimas šeimoms taip statytis namą kad pro jo langus būtų matomas kryžius Spausdinti straipsnį 7 komentarai linas 2014 07 16 9 58 Džiaugiuosi atradęs dar vieną lietuvišką svetainę apie ateizmą Atsakyti Jonas Mačiulis 2014 07 20 12 14 Apsidžiaugiau ir aš kad suradote mūsų svetainę Tylėti negalime Klerikalai tik ir laukia kad ateistai neprabiltų Labai laukčiau Jūsų komentarų O gal ir išsamesnių straipsnių svetainė Ateizmas ir ateistai atvira visiems norintiems pasisakyti J M Atsakyti Rytis 2014 07 16 12 32 įtakoti didžioji liet k klaida Atsakyti Jonas Mačiulis 2014 07 19 16 48 Ačiū už kalbinę pastabą su potekste Pastabą priimu potekstės ne J M Atsakyti Rytis 2014 07 19 17 52 Kokia dar potekstė Tiesiog esu kalbos nacis D Atsakyti Vladas 2014 07 26 18 18 Dar Vincas Kudirka savo Varpe rašė kad tikėjimas jau taip neteko kredito kad iš geros valios neima jo o tik reikia jį siūlyti kišti į akis naudotis iš kiekvienos vietos kur galima kaip kokį pirkinį brukti kad tik kas imtų 1893 nr 5 Lietuviška optimistinė dainų šventė pačia savo esme prieštarauja vergiškai giesmei Pulkim ant kelių Keista kad šios šventės organizatoriai taip viduramžiškai atsilieka nuo sekuliarizuoto Vakarų Europos dvasinio klimato kuris jau nepuola ant kelių prieš pramanytus vergovės laikų viešpačius Atsakyti Realistas 2014 07 27 12 12 Dainų šventės Skaitovo rekomendacija statytis namą taip kad per langą matytųsi kryžius vertinga trim atžvilgiais 1 prisiminti krikščioniškosios logikos šedevrui pati žiauriausia žudymo priemonė tapo garbingiausiu šios religijos simboliu 2 suvokti didžiausią šios religijos išmintį visagalis VIEŠPATS lyg bejėgis

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/keli-kritiski-zodziai-apie-2014-metu-dainu-svente/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • III.3. Dievo baimė ir dievo meilė – Ateizmas ir ateistai
    ir neoplatonizmas nors kai kuriais klausimais ir nesutarė pavyzdžiui dėl monoteizmo meilės klausimu susivienijo ir jai suteikė mistinės prasmės o tuo pačiu krikščionybei žmogiškumo ir patrauklumo Plotinas veikale Apie Gėrį arba Vienį Vilnius Aidai 2011 vert ir paaišk Tatjanos Aleknienės religinę patirtį lygina su meilės aistra ir įsimylėjusiojo troškimu visiškai atsiduoti savo aistros objektui žr Apie gėrį ir vienį p 28 Anot jo Psichė Siela ir Erotas Aistra geismas yra neatskiriami todėl jog siela negalinti negeisti Dievo iš kurio yra kilusi ten pat p 181 Geresniam šios idėjos supratimui Plotinas siūlo pasinaudoti jo mėgstamu metodu analogija Siela kuriai dar nėra tekę patirti tikrojo sugrįžimo ir suartėjimo su mylimuoju t y Dievu J M palaimos šį jausmą gali įsivaizduoti pagal čionykščių vadinasi liaudiškų bei vulgarių aistrų pavyzdį Čia patiriamos aistros tėra menki tikrosios aistros išgyvenimo atvaizdai Jeigu analogijos nelydi anagogija tikras mylimasis yra ten ten ir turime veržtis čionykščių meilių panašumas į vienintelę tikrąją aistrą gali suklaidinti sielą ir nuves į pražūtį Šitaip pražuvo savo atvaizdą tikra būtybe palaikęs Narcizas ten pat p 188 Plotino laikais paplinta filosofinė religinė tyros sielos kelionės į žemės pasaulį versija leisdamasi žemyn įvairių dangaus šviesulių įtakos sritimis siela t y tikroji nemirtingoji sielos esybė įgyja vis žemesnes ir žemiškesnes kūniniam gyvenimui reikalingas savybes kurių ta pačia tvarka netenka grįždama į dangiškus savo namus ten pat p 191 Anksčiau užsiminęs apie galutinį sielos kelio tikslą Plotinas jau kalbėjo apie ypatingą kvazi erotinės aistros patenkinimo ir visos sielos nušvitimo būseną ten pat p 192 Naujojo testamento sudarytojai ir redaktoriai aiškiai atsižvelgė į neoplatonizmo meilės mistifikaciją ir apologiją Meilei skirtų žodžių ir dievui ir žmogui jame apstu Apie meilę čia kalbama ir horizontaliai dievas žmogus dievas ir vertikaliai žmogus žmogus Laiške Korintiečiams pateiktas ištisas himnas meilei Meilė kantri meilė maloninga ji nepavydi meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta Ji nesielgia netinkamai neieško sau naudos nepasiduoda piktumui pamiršta kas buvo bloga nesidžiaugia neteisybe su džiaugsmu pritaria tiesai Ji visa pakelia visa tiki viskuo viliasi ir visa ištveria 1 Kor 13 4 7 Galima čia įžvelgti ryšį su Senuoju testamentu prisiminus kad ir garsiąją Giesmių giesmę Taigi atrodytų kad įsigalėjus krikščionybei turėjo triumfuoti meilė Dievas taip sakant turėjo likti be darbo visi vienas kita myli nebereikalingos jokios pragaro bausmės Tačiau kaip žinome taip neatsitiko Istorija ėjo savo vaga per žudynes ir kraują žmonės elgėsi taip kaip jiems diktavo jų gyvenimo sąlygos ir interesai Bažnyčia skelbdama dievo meilės priesakus dažnai taip pat griebėsi dievo kardo vaidmens siuntė nusidėjėlius į pragaro nasrus o ir žemėje vykdė dievo teismą rėmė karus prieš kitatikius degė laužus kitaip manantiems rišo prie gėdos stulpo sodino ant kuolo netikėlius Taigi ir patys dievo valios vykdytojai labiau pasitikėjo dievo baime ir žemiškomis bausmėmis negu žmonių meile dievui ir jo meile jiems Turbūt Lietuvos katalikų bažnyčia dar neatšaukė dažnai leidžiamo Liturginio maldyno 1968 1984 m ir kt žodžių Drebu visas ir bijau nes ateis rūstybės ir ataskaitos laikas Arba Glauskimės krikščionys prie šventos bažnyčios kad mūsų neištiktų pragarinės kančios Eilinių tikinčiųjų sąmonėje dievo bausmių baimė dar giliai įsišaknijusi Jie netikinčiųjų į

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/iii-3-dievo-baime-ir-dievo-meile/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive



  •