archive-lt.com » LT » A » ATEIZMASIRATEISTAI.LT

Total: 311

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • II.5. Kazimieras Liščinskis – pirmasis Lietuvos ateistas – Ateizmas ir ateistai
    bruožus Žmogus yra Dievo kūrėjas Dievas yra žmogaus kūrinys ir padarinys žmonės yra Dievo sutvėrėjai ir kūrėjai Dievas yra ne reali bet proto esybė jis yra kažkas chimeriška taigi Dievas ir chimera yra tas pat Religija įkurta nereligingų žmonių kad jie būtų garbinami tarsi Dievas čia niekuo dėtas Pamaldumas dievui įvestas nepamaldžiųjų Viešpaties baimė paskleista nebijančiųjų tam kad jų būtų bijoma Dieviškuoju vadinamas tikėjimas yra žmonių išmonė logikos ar filosofijos mokslas kuris giriasi dėstąs teisybę apie Dievą yra melas Ir priešingai tas mokslas kuris pasmerktas kaip melagingas yra nepaprastai teisingas Prasimanymais apie tikėjimą Dievu gudresniųjų apgaudinėjami paprasti žmonės patenka į jų priespaudą tačiau tą savo priespaudą taip saugo kad jei išminčiai norėtų juos nuo tos priespaudos išvaduoti liaudis jiems pasipriešintų Tačiau nei mumyse pačiuose nei kituose žmonėse neaptinkame glūdint proto priesaką kuris mus įtikintų kad dieviškasis apreiškimas teisybė Jei toks priesakas mumyse glūdėtų visi sutartų neabejotų neprieštarautų Mozės raštui ir evangelijai kuri yra melaginga nebūtų daugybės įvairių sektų steigėjų ir jų sekėjų Mahometo ir kitų Bet taip nėra todėl atsiranda ne tik abejojančių bet ir ginčijančių apreiškimą ir tai daro ne mulkiai o žmonės išmintingi kurie teisingai samprotaudami įrodo kažką visiškai priešinga būtent tai ką įrodinėju ir aš Taigi Dievo nėra Žr Lietuvos ateizmo istorijos chrestomatija religijos kritika laisvamanybė ir ateizmas Lietuvoje Lietuvos TSR Mokslų akademija Vilnius Minties leidykla 1988 p 103 Spausdinti straipsnį 2 komentarai V B 2014 06 09 15 54 K Liščinskis K Liščinskio nužudymas kraupi katalikiškojo fanatizmo akcija Ar taip bažnyčia vykdė Jėzaus įsakymą mylėti žmones netgi savo priešus Pagaliau kieno priešas buvo Liščinskis tiesos ar melo realybės ar iliuzijų Evangelijų melagingumą įrodo jos pačios ypač seniausioji pagal Morkaus padavimą Trečiojo skyriaus 20 35 eilutės tekstas parodo konfliktą Jėzaus šeimoje motina Marija ir keturi jo broliai vadino jį bepročiu apsėstu netyros dvasios o jis iš vis paniekino atsisakė Marijos kaip savo motinos taip pat ir brolių žr Beck o arba The Gideons International vertimus angl k nes vertėjai liet k iškraipo švelnina maskuoja šią Jėzaus konfrontaciją su savo motina Po šio konflikto Jėzaus savo namuose jau daugiau nematome iš vis jų santykiai nutrūko Netrukus jis su savo komanda patraukė į Jeruzalę troško būti žydų karaliumi žadėjo savo mokiniams jau šiuo metu didžiulius turtus žr Morkaus 10 29 ir dvylikos Izraelio genčių teisėjų postus žr Mato 19 28 Ar dailidė tapęs Galilėjos pamokslininku trokštąs sukurti dievo karalystę Izraelyje ir nukryžiuotas kaip maištininkas gali būti visos žmonijos dievas K Liščinskis apskritai laikė dievą prasimanymu ir žmonių mulkinimu siekiant bažnyčiai juos valdyti dangiškojo viešpaties vardu Ar mąstytojų mokslininkų filosofų eretikų ir raganų žudymo istorinį nusikaltimą kada nors nusiplaus bažnyčia Vargu Per daug kraupios šios žvėriškos beprotiškos piktadarystės Ateistai irgi ne šventieji buvo ir yra visokių tame tarpe ir smurtautojų Tačiau principiniu klausimu kūrėjo ir viešpatavimo žmogui klausimu tik realistai o tuo pačiu ir ateistai laikosi protu ir faktais pagrįstos pozicijos Tik jie o ne tie kurie vis dar klupdo žmogų yra tikrieji humanistai K Liščinskio neturėtų pamiršti ir lenkai ypač gyvenantys Lietuvoje ir vis dar painiojantys religiją su politika

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/ii-5-kazimieras-liscinskis-pirmasis-lietuvos-ateistas/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • II.4. Keli skeptiški klausimai, skaitant panegirikas popiežiui Pranciškui – Ateizmas ir ateistai
    O gal iš tikrųjų tik dabar Vatikanas atsitokėjo ir iš nuostabos net aiktelėjo supratęs kad nežiūrint kelis šimtmečius trunkančios visuomenės demokratizacijos bažnyčia tebesivadovauja kadu kadaise susiformavusiu pono ir tarno ganytojo ir avelės santykių modeliu Bet jis šiandien bažnyčios patikimumo ir pasitikėjimo krizės sąlygomis nebeveikia priešingai nustato prieš bažnyčią Todėl revoliucingasis popiežius liepia kardinolams ir vyskupams keisti rūbą nedemonstruoti prabangos nekelti ištaigingų puotų nesipuikuoti prieš paprastus žmones tarnauti o ne viešpatauti jiems O ir pats popiežius rengiasi kukliau važinėja pigesniais automobiliais vakarieniauja su savo liokajais Tačiau juk tai tik išorės bet ne esmės pasikeitimas Tą patį pasakyčiau ir apie tokias popiežiaus viešųjų ryšių akcijas kaip kojų mazgojimas benamiams ir pataisos namuose apgyvendintiems paaugliams Kita vertus būtų keista jei masinio nedarbo skurdo nusikalstamumo iš vienos pusės ir finansinę bei politinę valdžią turinčiųjų gobšumo savivaliavimo korupcijos neįsivaizduojamos prabangos iš kitos sąlygomis popiežius taip nesielgtų Juk bažnyčia visada skelbėsi o dabar ypač akcentuoja esanti nuskriaustųjų gynėja Bet ar nuo tokio popiežiaus malonės gesto ir paguodos kas pasikeis Ar atsiras mažiau benamių ar sumažės nepilnamečių nusikalstamumas Ar turtuolių širdys suminkštės o valdantieji priims įstatymus pagerinančius varguolių padėtį Ką rodo popiežiaus liberalūs pasisakymai apie šiuolaikinę nuodėmės sampratą nesantuokoje gyvenančius žmones ateistus ir t t Ogi tai kad bažnyčia nebegali nekreipti dėmesio į šiuolaikinio pasaulio realijas jas ignoruoti arba atmesti prakeikti Laužo šiandien nebeuždegsi Ji skelbiasi esanti ne išrinktųjų ir pašauktųjų o liaudies bažnyčia atverianti duris visiems be išimties Tai vienas iš būdų surasti bažnyčiai vieta sekuliarinėje visuomenėje ir išsaugoti jos reikalingumo iliuziją Šio tikslo sieks ir popiežiaus steigiama pasauliečių reikalams skirta ministerija Spausdinti straipsnį 3 komentarai V B 2014 04 06 12 44 Taikliai į dešimtuką Ką čia ir bepridursi Nuostabus yra TAPSMO arba VIRSMO dėsnis viskas kinta įgauna naujų bruožų tampa kitokiu Katalikybė jau atsisako aklo fanatizmo demokratiškėja humanizuojasi Bet šios reformos nepakeičia jos esmės

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/ii-4-keli-skeptiski-klausimai-skaitant-panegirikas-popieziui-pranciskui/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • III.2. Krikščioniškoji ir bendražmogiškoji moralė – Ateizmas ir ateistai
    stengiasi aktualizuoti religiją į jos orbitą įtraukdama naujus dorovinius reiškinius teigdama kad be religinio tikėjimo žmogus negali pasiekti moralinių aukštumų Teologų nuomone tikėjimas į dievą pirminis dorovingumas antrinis Štai čia ir susiduria sekuliarizuota laisvamaniška mintis su teologine Ateistai laicistai ir jiems pritariantys sako kad būtent moralinis elgesys apsprendžia žmogaus vertę o religingumas yra jo privatus reikalas neturintis lemiamos vertybinės reikšmės visuomeniniu požiūriu Šiuolaikinė bažnyčia stengiasi švelninti padėtį ir bent jau atviru tekstu nebekoneveikti ateistų Dar didesnius iššūkius teologijai kelia globalizacija Kaip elgtis bažnyčiai šiuolaikiniame pasaulyje kur vyksta tautų maišymasis kur įvairių religijų žmonės atsiduria šalia vienas kito Ar tokiame pasaulyje bendražmogiškas vertybes užfiksuotas religiniuose kodeksuose įmanoma uzurpuoti vienos religijos vardu Visi prisimename koks kilo triukšmas kai popiežius Benediktas XVI vienoje savo kalbų aukštindamas krikščionybės vaidmenį taikos misijose nepagarbiai atsiliepė apie islamą Vatikanas buvo priverstas nors ir netiesiogiai atsiprašyti Savus būdus spręsti stiprėjančiam konfliktui tarp globalėjančio pasaulio ir uždarų religinių sistemų siūlo ekumeninio judėjimo lyderiai bei jų vadovaujamos organizacijos Viena jų Pasaulio religijų parlamentas Parliament of the World s Religions 1993 metais atšventęs savo įkūrimo šimtmetį Nuotraukos iš http duplicitous46xyprimate wordpress com 2009 11 29 parliament of the worlds religions Mūsų nagrinėjamos temos požiūriu įdomi yra šio parlamento 1993 m priimta deklaracija Pasaulinės etikos principai atspausdinta Logos leidyklos 1999 metais išleistoje knygoje Pasaulinė etika ir pasaulinė atsakomybė kurią sudarė Hansas Küngas ir Helmutas Schmidtas Hansas Küngas šveicarų teologas katalikų bažnyčios disidentas Tübingeno universiteto teologijos profesorius žr http en wikipedia993 org wiki Hans K C3 BCng Jis parengė pirminį Pasaulio religijų parlamento deklaracijos tekstą ir padarė pranešimą kurio pagrindines mintis išdėstė straipsnyje Deklaracijos Pasaulinės etikos link istorija reikšmė ir metodika Jis taip pat patalpintas knygoje Pasaulinė etika ir pasaulinė atsakomybė Išsamią šios deklaracijos analizę yra atlikęs daktaras Gintautas Vyšniauskas straipsnyje Globalinės etikos beieškant žr Etika globalizacijos sąlygomis straipsnių rinkinys Vilnius Kultūros filosofijos ir meno institutas 2004 p 205 214 Deklaracija Pasaulinės etikos principai persunkta mintimi kad globalizacijos sąlygomis žmonija negalės išlikti nepasikeitusi dvasiškai O to ji padaryti negali be visai žmonijai bendros etikos Deklaracijoje rašoma Sakydami pasaulinė etika mes turime omeny ne pasaulinę ideologiją arba vieningą unifikuotą religiją esančią virš visų egzistuojančių religijų ir be jokios abejonės nekalbame apie vienos kurios nors religijos dominavimą Kalbėdami apie pasaulinę etiką mes turime galvoje fundamentalų konsensusą dėl esminių vertybių nekintamų normų ir asmeninių požiūrių Pasaulinė etika ir pasaulinė atsakomybė p 11 13 Dokumente svarbiausiomis globalinės etikos normomis laikomos šios keturios nežudyk nevok nekalbėk netiesos nepaleistuvauk pozityviąja prasme atitinkamai gerbk gyvybę elkis garbingai ir dorai kalbėk ir elkis teisingai gerbk ir mylėk savo artimą Šiuos keturis punktus apjungia vadinamoji auksinė taisyklė nedaryk kitam to ko nenori kad būtų daroma tau pozityviąja prasme daryk kitiems tai ko nori kad būtų padaryta tau pačiam ten pat p 15 Ši taisyklė atsakanti į klausimą kodėl žmogus turi elgtis dorovingai sutinkama visose religijose ir pasaulietinėse etikos sistemose Kaip moralinis imperatyvas ji iškyla I Kanto filosofijoje nors ir kitaip suformuluota Elkis taip kad nei savo asmenyje nei kieno nors kito asmenyje niekada žmogaus nepanaudotum vien kaip priemonės o visada kaip tikslą

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/iii-2-krikscioniskoji-ir-bendrazmogiskoji-morale/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • III.1. Ateizmas ir humanizmas: keli štrichai iš ateizmo istorijos – Ateizmas ir ateistai
    stipresnė negu protestantų ir katalikų visuomenė Jeigu prancūzų dvaras būtų buvęs ateistinis argi jis taip būtų elgęsis su kalvinistais kaip jie elgėsi Argi jis kada nors būtų surengęs Baltramiejaus naktį Šią mintį pagilino ir išplėtojo XVIII a prancūzų švietėjai Pagrindiniai jų atstovai Žiuljenas Lametri Julien Offray de la Mettrie 1709 1751 Klodas Helvecijus Claude Adrien Helvetius 1715 1771 Deni Didro Denis Diderot 1713 1784 Polis Holbachas Paul Henri d Holbach 1723 1789 ne tik kritikavo religiją bet ir kėlė pozityvią alternatyvą atmetamai pasaulėžiūrai Būk žmogumi protinga būtybe ištikimu vyru švelniu tėvu teisingu šeimininku uoliu piliečiu stenkis tarnauti tėvynei visomis jėgomis talentais žiniomis dorybėmis Dalinkis su artimaisiais tais turtais kuriuos tu gavai iš gamtos platink gerovę pasitenkinimą ir džiaugsmą tarp tų su kuriais tu susitinki būk tikras kad žmogus darantis kitus žmones laimingus negali būti nelaimingas pats tai tik maža dalelė to moralinio kodekso kurį išdėstė P Holbachas veikale Gamtos sistema Taip tai taip bet žmogus neigiantis dievą išmuša sau iš po kojų bet kokį dorovės pagrindą Ko jam bijoti dėl ko jam elgtis dorai puolė teologai prancūzų materialistus Pastarieji jiems atsakė Jeigu žmogus neigia dievo būtį tai jis negali neigti savo būties Moralės branduolys žmogaus interesai Svarbiausias iš jų yra įgimtas laimės troškimas ir savisaugos jausmas Visi myli save visi trokšta laimės visi stengiasi pasiekti tai ko jų širdis geidžia ir nori išvengti to kas jiems atrodo žalinga Tai dėsnis veikiantis visoje gamtoje kiekvienas jos elementas stengiasi išsaugoti savo egzistavimą Šia prasme žmogus egoistas Bet jis turi būti protingas egoistas Jis gyvena ne vienas o visuomenėje Jo laimė priklauso nuo kitų žmonių laimės nuo to kaip jis elgiasi su kitais kaip jis jiems padeda Atlyginimas už gerus poelgius vidinis pasitenkinimas tas tikriausias ir tyriausias bet kokios laimės šaltinis Dėstydami šias jau ir ankstyvesnių ateistų išsakytas mintis prancūzų materialistai prieina labai svarbią išvadą moralės reikalavimus žmonės susikuria apmąstydami savo socialinę patirtį Ir tai jie daro ne tik nepriklausomai nuo religijos bet ir priešindamiesi jos dogmoms Kiekviena moralė yra pagrįsta žemės gyventojų ryšiais poreikiais jų pastoviais interesais Holbachas P Laiškai Eugenijai Sveikas protas Vilnius 1963 p 350 Todėl ne religiniai pamokslai išgelbės žmoniją nuo blogio lemiamą reikšmę čia turi socialinių aplinkybių pertvarkymas teisingu auklėjimu naudingais įpročiais aiškiais principais išmintingais įstatymais kurie varžytų nenaudėlius ir atlygintų bei skatintų dorus žmones ten pat p 192 Negali būti dorovingi žmonės jeigu jie gyvena politinės savivalės neteisingų įstatymų aplinkybėmis Tačiau prancūzų ateistai nesuabsoliutino ateizmo vertės Ateistinės pažiūros nieko nevertos jei jos nesusijusios su pažangiais socialiniais idealais Antai švietėjų Enciklopedijos kūrėjas Deni Didro esė Skeptiko pasivaikščiojimas ateizmo fanfaronais pranc fanfaron pagyrūnas pavadino aristokratus kuriems religijos neigimas tik priedanga amoralumui pateisinti Todėl nustebau ir palaikiau sąmoningu šio didžio žmogaus šmeižimu prancūzų filmo Le Libertine Laisvamanis pavadinimo vertimą į lietuvių kalbą Paleistuvis Taip filme daug nuogybių ir laisvo elgesio scenų Galbūt tai atspindi to meto aristokratų papročius kurie veikė ir patį filmo herojų Bet šiame fone svarbiausia draudžiamos švietėjų Enciklopedijos leidimo peripetijos bei moralės etikos pasaulietinės sampratos esmės atskleidimo klausimai Lietuviškas filmo pavadinimas greičiausiai pasirinktas dėl to kad pritrauktų

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/iii-ateizmas-ir-dorove/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • III. Ateizmas ir dorovė – Ateizmas ir ateistai
    bene svarbiausią reikšmę Teologijai moralės fenomenas yra ir tikslas ir priemonė Tikslas nes teologija skelbia jog religija žmonių dorovės pagrindas o visų religinių institucijų diegiančių religiją svarbiausias tikslas žmonių dorovingumo ugdymas Priemonė nes nebeturėdama galimybių remtis bibliniu pasaulėvaizdžiu pripažindama kad bažnyčia elgtųsi neapdairiai kamšydama dievo idėja mokslo spragas moralę paverčia svarbiausiu dievo buvimo įrodymo įrankiu Jei nebūtų dievo iš kur mes žinotume kas yra gera o kas bloga sakoma tikintiesiems kunigų pamoksluose religinėse radijo ir televizijos laidose Iš čia ir išvada kad tik religingas žmogus gali būti dorovingas ir dvasingas Šios fundamentalios teologinės išvados negali pakeisti jokie reveransai ateistų atžvilgiu tegul ir paties popiežiaus padaryti Mačiau Kauno universiteto Teologijos fakulteto organizuoto seminaro mokytojams apie R Dokinso knygą Dievo iliuzija įrašą You tube Jame vienas teologijos dėstytojas postringavo kaip jo įsivaizdavimu katalikas ir ateistas aiškintų žmogiškosios gyvybės pradėjimą Ateistas esą nupasakotų šio pradėjimo fiziologiją o katalikas girdi kalbėtų kad gyvybė užsimezga iš vyro ir moters meilės Charakteringas pasakojimas ateistai vaizduojami grubiais vulgariais padarais o katalikai dvasingumo įsikūnijimu Kas dorovinga kilnu vadinama krikščioniškomis vertybėmis o kas prasilenkia su tuo siejama su ateizmu Ateistas kuris moralės pagrindo ieško ne dievuje o tikrovėje negali būti toks vienpusiškas bei šališkas ir priešingai teologams tvirtinti kad tik ateistas gali būti aukštos moralės Jis pats gyvena tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų Jo įsitikinimai negali užgožti blaivaus vertinimo jis ir tarp tų ir tarp tų matė ir mato visokių žmonių ir dorovingų ir nedorovingų Iš žmonių elgesio negalima spręsti apie jų religines ar ateistines pažiūras Norėdamas išsamiau atskleisti ateizmo ir moralės sąveiką išsamiau paanalizuosiu šiuos klausimus ateizmas ir humanizmas krikščioniškoji ir bendražmogiškoji moralė dievo baimė ir dievo meilė pareiga ir sąžinė mirtis ir gyvenimo prasmė religinis tikėjimas ir dvasingumas ir kt Spausdinti straipsnį Komentuoti III Ateizmas ir dorovė Atšaukti atsakymą Vardas El paštas Komentaras Skelbti komentarą Search Naujausi įrašai

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/iii-ateizmas-ir-dorove-2/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • I.8. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (5): Ričardas Dokinsas (Richard Dawkins) – Ateizmas ir ateistai
    į tiesų portalo LRT radijo korespondento klausimą ar išvis yra Dievas ar yra kažkas aukščiau jau mūsų minėtas teologas Alisteris Makgratas Alister Mcgrath atsakė Negali įrodyti kad Dievas yra Yra daugybė dalykų kuriais tikime ir manome kad jie teisingi Tikėjimas Dievu vienas iš tokių dalykų Kodėl Nes jis suteikia prasmę Kitoje interviu vietoje taip pat ir knygoje Dawkinso iliuzija Ateistinis fundamentalizmas ir dieviškumo neigimas kaip dievo buvimo įrodymą Makgratas pateikia teologų pamėgtą postulatą Be Dievo labai sunku nustatyti pastovias moralės normas Knygoje galima rasti ir tokį argumentą paaiškinimo reikalauja pati mokslo geba paaiškinti o pats ekonomiškiausias ir patikimiausias šios gebos paaiškinti paaiškinimas yra kuriančio Dievo idėja p 26 Ekonomiška ką ir besakyti Jei tai būtų literatūrinis tekstas dar pridurčiau šmaikštu Bet juk tai teiginys iš teologinio pretenduojančio į objektyvumą traktato Tad kyla klausimas ar ką paaiškina toks paaiškinimas Ar priešingai užkerta kelią tikriesiems mokslo galimybių tyrinėjimams Kaip žinia tokių paaiškinimų niekada netrūko teologijoje tol kol mokslas jiems padėdavo tašką Labai teisingą atsakymą į teologų teiginį jog ir krikščioniška dogma apie pasaulio sukūrimą ir mokslininkų išvada apie Visatos pradžią liudija iš esmės tą patį bei papildo viena kitą galima rasti garsaus anglų fiziko ateisto Stiveno Hokingo Stephen Hawking g 1942 knygoje Visata riešuto kevale Vilnius Jotema 2003 Veikale rašoma Kai kurie mokslininkai teigia kad visata neturėjo pradžios arba kad Visatos pradžia yra ne mokslo o metafizikos ar religijos problema Mano nuomone tai negali būti tikro mokslininko požiūris Jei mokslo dėsniai nustoja galioję Visatos pradžioje tai kodėl jie galioja vėlesniu laiku Dėsnis nėra dėsnis jei jis galioja tik kartais Mes turime suprasti Visatos pradžią remdamiesi mokslu Šis uždavinys gali būti ne pagal mūsų jėgas bet turėtume bent pabandyti jį spręsti Nors iš Penrouzo Roger Penrose anglų fizikas g 1931 m ir mano įrodytų teoremų išplaukia kad Visata turėjo pradžią tačiau jos nesuteikia daug informacijos kokia buvo ta pradžia Teorema tik nurodo kad Visata atsirado įvykus Didžiajam sprogimui o prieš tai ji su visa savo medžiaga buvo sutelkta viename begalinio tankio taške p 85 Žodžiu mokslininkas įsitikinęs kad mūsų Visatai kaip vienai iš visų galimų visatų rinkinio žr p 91 atsirasti užteko gamtos dėsnių ir joks dievo įsikišimas čia nebuvo reikalingas Tą patį sako ir biologai nagrinėjantys gyvybės ir žmogus atsiradimą bei vystymąsi Bet grįžkime prie R Dokinso knygos Dievo iliuzija Daugiausia diskusijų sukėlė šios knygos penktasis skyrius nagrinėjantis religijos atsiradimo evoliucijos ir paplitimo visuose žmonijos istorijos etapuose ir kultūrose klausimus Jame Dokinsas analizuoja vadinamąją memų teoriją ir religiją apibūdina kaip kažkokio naudingo žmogaus evoliucijos reiškinio įsitvirtinusio žmogaus genuose šalutinį produktą Vienų tarp jų yra ir religijos gynėjų ir kritiškai nusiteikusių jos atžvilgiu memų teorija buvo priimta kaip dvasinio gyvenimo biologizavimas kitų kaip naujas žodis religijotyroje Kas tas šalutinio evoliucijos produktas Kaip pavyzdį Dokinsas pateikia į žvakės liepsną skrendančius ir susideginančius naktinius drugius Kodėl jie taip daro Tai natūraliosios atrankos būdu susiformavusios naudingos navigacinės sistemos vabzdžių naudojimasis Saulės ir Mėnulio spinduliais kaip kompasu šalutinis efektas skridimas į dirbtinį mirtinai pavojingą šviesos šaltinį šiuo atveju žalingą Ir žmonių religinė elgsena gali būti kokios nors gilesnės pamatinės psichologinės savybės kuri kitomis aplinkybėmis yra arba kažkada buvo naudinga nevykęs šalutinis produktas p 194 Kas yra tie memai Tai kultūrinio paveldo elementai p 213 genetinės natūraliosios atrankos suformuoti tam tikri žmonių polinkiai ir tendencijos p 223 tai psichologinės savybės kurios lemia šalutinio produkto religijos atsiradimą p 212 Dokinsas remdamasis vaikų psichikos ypatybėmis išskiria ir analizuoja keletą tokių savybių Pirmiausia tai nepaprastas patiklumas ir pasitikėjimas Antra natūralus polinkis į dualistinę pasaulio sampratą padedančią atsirasti ir palaikyti religinę nemirtingos sielos dievo kaip dvasinės esybės idėją Trečia polinkis į teleologiją t y polinkis priskirti viskam kas egzistuoja tikslą Jeigu viskas turi tikslą kas tą tikslą nustato Be abejo dievas p 202 Ketvirta instinktyvus intencinio elgesio prognozavimas Dokinsas daro išvadą jog prielaida kad objektai yra ne tik sukurti dėl tam tikrų tikslų bet ir turi tam tikrą aktyvų pradą kuris nukreipia jų veiksmus į tam tikrą tikslą turėjo evoliucinę išlikimo vertę kaip smegenų mechanizmas kuris pagreitina sprendimų priėmimą kilus pavojui ar esant sudėtingoms socialinėms aplinkybėms p 203 Žodžiu mes esame biologiškai užprogramuoti objektams kurių elgesys mums svarbus priskirti ketinimus Taip atsirado religinis tikėjimas gamtos reiškiniais gyvūnais dievais lemiančiais mūsų gyvenimą Penkta religija gali būti evoliucijos eigoje mūsų smegenyse susiformavusių jausmų gebėjimo įsimylėti būti atkakliems savo siekimuose matyti tai ką norisi matyti ir t t šalutinis produktas Visos čia išvardytos ar į jas panašios evoliucijos eigoje susiformavusios mūsų psichikos ypatybės ir leidžia anot R Dokinso atsirasti religijai kaip atsitiktiniam šalutiniam produktui iškreiptai kažko naudingo apraiškai p 209 Nepasakyčiau kad tai labai nauja Religijos psichologai jau ne kartą yra atkreipę dėmesį į šias savybes kaip į religiją maitinančią biopsichologinę terpę Tik Dokinsas jas tiesiogiai susieja su Č Darvino evoliucijos teorija nevengia tokių terminų kaip genai virusai Tai kai kam tampa pretekstu teigti kad Dokinsas religiją laiko paprasčiausiu užkratu nors jis ne kartą pabrėžia kad savo knygoje virusais jis metaforiškai vadina religijas p 207 Ypač kategoriški ir iškreipiantys Dokinso tyrimo esmę yra knygos Dawkinso iliuzija autoriai Jie teigia Memų teorija kaip biologinėje evoliucijoje genas taip kultūrinėje memas hipotetinė esybė sugebanti daugintis žmogaus prote peršokanti iš smegenų į smegenis turinti didelę užkrečiamąją galią Memas iš esmės yra biologinė sąvoka kylanti iš Dawkinso tikėjimo visuotinu darvinizmu žr p 57 58 Jei atmesime insinuacijas ir nesusipratimus memų teorijos atžvilgiu tai joje pastebėsime teisingą ir vertingą mintį polinkiui į religiją padeda formuotis svarbūs ir naudingi žmogiškosios esybės bruožai padedantys žmonijai išgyventi ir pratęsti savo giminę Žinoma tai neišsemia problemos Paradoksalu bet iš R Dokinso hipotezės lyg ir galima padaryti išvadą kad žmogaus religiniai jausmai turintys gilias genetines šaknis iš esmės yra neišnaikinami Bet neužmirškime kad Dokinso išanalizuoti genai tai tik biopsichologinės prielaidos galimybės religijai atsirasti Jos realizuojasi tik esant atitinkamoms socialinėms sąlygoms nesaugumui bejėgiškumui tiek gamtos tiek ir visuomenės atžvilgiu Tiesa apie jas Dokinsas vos užsimena Sociologinei religijos kilmės evoliucijos analizei jis neskiria dėmesio Galbūt kai kam dėl to susidaro įspūdis kad rašydamas apie religijos neigiamą socialinį vaidmenį jį hiperbolizuoja religijai priskiria tai kas priklauso visuomenės socialinei politinei organizacijai socialiniams politiniams interesams To Dokinsas nedaro bet vis dėlto

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/i-8-ateizmas-ir-mokslinis-zinojimas-5-ricardas-dokinsas-richard-dawkins/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • I.7. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (4): Jonas Grigas – Ateizmas ir ateistai
    evoliucijos teorijos spragos autoriui sukelia mintis apie Kūrėją Suakmenėjusiose gyvūnų iškasenose nerasta jokių pereinamųjų formų nuo primityvių gyvūnų iki žmogaus p 246 Visi organizmai yra sudėtingi kai kurie nuostabiai Ir jų negalima supaprastinti Niekas nesugeba sukurti net ląstelės nekalbant jau apie mąstantį žmogų o tiki kad jis atsirado dėl atsitiktinių vyksmų p 241 Kaip galėjo atsitiktinai atsirasti DNR p 242 Nėra pereinamojo ryšio nuo augalų iki gyvūnų nuo roplių iki paukščių ir žinduolių p 247 Ir t t ir t t Pagaliau autorius prabyla tarytum kunigas iš sakyklos Jei žmonija paliktų maistą koks jis buvo ir valgytų tai ką Kūrėjas sukūrė išnyktų daugelis ligų ir visokiausių su maistu susijusių negalių p 244 Joks žmogus negali sukurti žmogiškojo proto Viskas ką žmogus sukuria yra prasčiau už protą Todėl tik didesnis protas galėjo sukurti žmogaus protą p 244 245 O kokia nuostabi yra žmogaus akis Ji įspūdingai sudėtingas ir ypač įkvepiantis Kūrėjo proto liudijimas p 247 Kaip galėjo žmogaus akis savaime išsivystyti p 248 O koks žavus yra paukščių pasaulis O žuvys O vabzdžiai Skaitau šį skyrelį ir galvoju ar tik čia neironizuojama nesijuokiama iš skaitytojų Juk profesorius savo knygose ne kartą yra pabrėžęs jog tarp mokslininkų ir visuomenės yra neperžengiama riba Mokslininkai tiek daug yra pasiekę tiek daug žino ir supranta o visuomenė girdi visai neapsišvietusi Tad kodėl jos nepamaustyti Tokią galimybę sustiprina ir skyrelio pabaigoje esantis sakinys Kaip mokslininkas turiu vilties kad atsitiktinumas ir tikimybė vaidina svarbų vaidmenį visatoje veikiant gamtos dėsniams kurie yra atsakingi už kūrybos regimybę p 254 mano pabraukta Tad gal iš tikrųjų tie profesoriaus vardijami Kūrėjo egzistavimo įrodymai moksle yra tik provokacija priemonė atkreipti skaitytojų dėmesį į problemą Bet greitai atmečiau šią mintį prisiminęs abiejose profesoriaus knygose nuolat daromas nedviprasmiškas užuominas apie Kūrėjo egzistavimą Jį esant profesorius teigė ir kalbėdamas per LRT radiją O ir čia pacituota autoriaus ištara savo prasme yra dalinė visatos egzistavime gamtos dėsniams jis skiria tik svarbų bet ne lemiamą vaidmenį Kazys Daukšas 1905 1985 chemikas profesorius Veikalai Chemija be formulių 1963 Chemija ne chemikams 1966 Chemijos terminų aiškinamasis žodynas 1997 2003 Stebuklai mokslo šviesoje 1961 Apie jį Zenonas Mačionis Profesorius Kazys Daukšas Vilnius Pradai 2000 Mokslas neturi galimybių įrodyti nei to kad dievas yra nei to kad jo nėra tačiau liudija kad nėra jokių duomenų nei apie jį nei apie tai kad pasaulį sutvėrė kokia nors antgamtinė būtybė Moksliniu metodu galima įrodyti kad tvirtinimai apie Kristų Dievą ir sielos buvimą yra nepagrįsti ir neišlaiko mokslinės kritikos Su mokslo pagalba nesunku išsiaiškinti kur ir kaip atsirado religija kaip ji vystėsi ir iki šiol neišnyko Cit iš Zenonas Mačionis Profesorius Kazys Daukšas p 314 Beprasmiška mokslinių tyrimo rezultatais mėginti pagrįsti dievo buvimą Gamtos mokslas tiria materialųjį pasaulį o dievas kūrėjas anot teologų yra už materialiojo pasaulio ribų Todėl teologai dievo buvimą bando grįsti loginiais psichologiniais grožio argumentais Mačiau per televiziją filmą kuris vaizdavo biologą besistengiantį moksliniais tyrimais pagrįsti ar atmesti dievo egzistavimą bet jam nesisekė Tada anapusiniu pasauliu tikintis sūnus jį nuvežė pažiūrėti Šiaurės pašvaistės Pastarosios grožio sukeltą įspūdį mirštantis mokslininkas palaikė neabejotinu

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/i-7-ateizmas-ir-mokslinis-zinojimas-4-jonas-grigas/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • II.3. Pamąstymai apie laidojimą su religinėmis apeigomis – Ateizmas ir ateistai
    vyskupo teiginys Anksčiau savižudžiai su Bažnyčia nebuvo laidojami dėl požiūrio į savižudybę Į priekį pažengęs mokslas mums leido suprasti kad dažna savižudybės priežastis liga kad gyvybė dažnai nutraukiama afekto būsenoje o tuomet žmogus negali laisvai rinktis Malonu kad pripažįstama mokslo pažanga Tik kažin ar mokslas buvo kaltas kad savižudžiai buvo laidojami už kapinių tvoros ir visaip niekinami Mokslas psichiatrija psichologija ne šiandien išaiškino psichosomatines savižudybių priežastis Kalta čia buvo bažnyčios nuostata jog nusižudydamas žmogus padaro mirtiną neatperkamą nuodėmę nes pasikėsina į jam paties dievo duotą dovaną gyvybę Vyskupas nepasako ar ši nuostata nebegalioja Juk gyvybės ir žmogaus atsiradimas seniai atskleistas gamtos mokslo o nusikaltimo bažnyčios kalba nuodėmės ir atgailos fenomenai taip pat psichologijos mokslo paaiškinami Bažnyčia nors ir deklaruodama sąžinės ir minties laisvę nesirengia paleisti žmogaus iš savo gniaužtų nuo pat gimimo iki mirties Kaip rašo Delfi lt korespondentė vysk K Kėvalo teigimu jei žmogus nėra atsisakęs tikėjimo ir jei yra krikštytas laikoma kad jis tikėjimą turėjo ir praktikavo todėl ir gali būti matyt turima omenyje turi būti palaidotas su bažnytinėmis apeigomis Bažnyčia nuo seno ypač mėgsta atsivertelius į tikėjimą bet šiandien atsivertimo atvejais ypač spekuliuojama nuolat pabrėžiamas palankumas jiems Jeigu žmogus atsivertė ir padarė atgailą laidoji katalikiškai nors jo gyvenimas ir buvo priešingas sako vyskupas Bet kas paliudys atsivertė ar neatsivertė atgailavo ar neatgailavo Tikintieji giminaičiai Ne jie suinteresuoti palaidoti žmogų su bažnyčia Abejingieji tikėjimui ir netikėjimui Ne jie paklūsta bandos instinktui įsigalėjusiems įpročiams ir tradicijoms bijo viešosios nuomonės Kunigas Jis juk saistomas kaip ten bebūtų įsipareigojimo neviešinti išpažinčių Žodžiu išskyrus kai kuriuos atvejus t y kai žmogus viešumoje nuosekliai reiškėsi kaip laisvamanis ir ateistas ir kai žinomas laisvamaniškomis antiklerikalinėmis nuostatomis žmogus staiga pradeda deklaruoti savo palankumą religijai ir bažnyčiai nors retai bet pasitaiko ir tokių su mirusiaisiais elgiamasi atsainiai taip kaip pageidauja artimieji ir nusprendžia kunigai Pastarieji per daug nesivargina nes įsitikinę kad krintančiame lėktuve paprastai sakant prieš mirtį ateistų nebelieka Kuo garsesnis žmogus tuo kunigai ypač populiarieji deda daugiau pastangų kad jis būtų palaidotas su religinėmis apeigomis ar bent būtų už jį atlaikytos mišios O jei kas paprieštarautų matyt paklaustų kaip kad pataria vyskupas ar velionis prieš mirtį pageidavo teleista bus man karčiai pajuokauti ar parašė prašymą būti palaidotas be religinių apeigų Ar ateistams taip svarbu kaip žmogus buvo palydėtas į amžinojo poilsio vietą Ne svarbiausia kaip žmogus gyveno kokius darbus atliko kokį pėdsaką paliko žemėje Jo darbai jo mintys ir siekiai štai kas lieka po jo mirties o ne sudūlėsiantis kūnas ar neegzistuojanti nemirtinga siela Tai vienintelis mastelis kuriuo ateistai vertina ir tikinčiuosius ir netikinčiuosius Prieš mirtį pasakyti atgailos ar atsivertimo žodžiai jei tokie ir buvo negali nubraukti viso sąmoningo žmogaus gyvenimo Bet negalima tylėti kai laidotuvėmis spekuliuojama ir manipuliuojama kai norima įrodyti net pasitelkiant apklausų duomenis kad ateistiniai įsitikinimai kažkas priešinga žmogaus prigimčiai kai menkinamas žmogaus gyvenimas vardan tariamos pomirtinės palaimos Spausdinti straipsnį 3 komentarai V B 2013 12 07 14 46 Šventajame Rašte sakoma kad likimas žmonių ir likimas gyvulių yra toks pat Ir vieni ir kiti miršta nes jie turi tą patį gyvybės

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/ii-3-pamastymai-apie-laidojima-su-religinemis-apeigomis/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive



  •