archive-lt.com » LT » A » ATEIZMASIRATEISTAI.LT

Total: 311

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Žymų archyvas "eiliuota religijos kritika" – Ateizmas ir ateistai
    leidykla Vladas Balkevičius g 1930 m gegužės 10 d Alytaus r Pakašavo k buvęs Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Filosofijos katedros dėstytojas be kitų filosofinių disciplinų dėstęs ir Mokslinį ateizmą Jo religijotyriniai straipsniai dažnai buvo spausdinami to meto periodinėje spaudoje jis buvo aktyvus paskaitininkas Ir studentų ir populiarių paskaitų klausytojų jis buvo mėgstamas Po Nepriklausomybės atkūrimo Vladas Balkevičius atgavęs tėvų žemę su žmona Vida ir dviem mažamečiais sūnumis bei dukra įsikūrė tėviškėje Ūkininkauja iki šiol Skaityti toliau Search Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją 2016 04 26 Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu 2016 03 29 Ar ateizmui jau galas 2016 03 21 Putinaitė N Nugenėta pušis Diskusijos apie knygą atgarsiai 2016 02 29 Jokūbas Minkevičius Istorinis religijos likimas ištraukos iš knygos Religijotyros įvadas Vilnius Mintis 1981 2016 02 17 Naujausi komentarai Realistas apie Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją Skeptikas apie Ar ateizmui jau galas Skeptikas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Augustas apie Ar ateizmui jau galas Augustas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Užsisakyti RSS srautą Įrašai RSS Komentarai RSS Ateizmas ir ateistai Gyvenimo paslaptis pats gyvenimas Gėtė Autoriaus teisės saugomos Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/tag/eiliuota-religijos-kritika/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive


  • Žymų archyvas "Politikos leidykla" – Ateizmas ir ateistai
    Vladas Balkevičius g 1930 m gegužės 10 d Alytaus r Pakašavo k buvęs Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Filosofijos katedros dėstytojas be kitų filosofinių disciplinų dėstęs ir Mokslinį ateizmą Jo religijotyriniai straipsniai dažnai buvo spausdinami to meto periodinėje spaudoje jis buvo aktyvus paskaitininkas Ir studentų ir populiarių paskaitų klausytojų jis buvo mėgstamas Po Nepriklausomybės atkūrimo Vladas Balkevičius atgavęs tėvų žemę su žmona Vida ir dviem mažamečiais sūnumis bei dukra įsikūrė tėviškėje Ūkininkauja iki šiol Skaityti toliau Search Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją 2016 04 26 Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu 2016 03 29 Ar ateizmui jau galas 2016 03 21 Putinaitė N Nugenėta pušis Diskusijos apie knygą atgarsiai 2016 02 29 Jokūbas Minkevičius Istorinis religijos likimas ištraukos iš knygos Religijotyros įvadas Vilnius Mintis 1981 2016 02 17 Naujausi komentarai Realistas apie Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją Skeptikas apie Ar ateizmui jau galas Skeptikas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Augustas apie Ar ateizmui jau galas Augustas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Užsisakyti RSS srautą Įrašai RSS Komentarai RSS Ateizmas ir ateistai Gyvenimo paslaptis pats gyvenimas Gėtė Autoriaus teisės saugomos Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/tag/politikos-leidykla/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • I.5. Ateizmas ir mokslinis žinojimas (2): Naglis Kardelis – Ateizmas ir ateistai
    ir jūros bet pagaliau ir žmonės Kas sukūrė šiuos dėsnius Kodėl egzistuoja ne tik lygtys kuriomis aprašomas pasaulis bet ir pats pasaulis p 94 96 Ką jau čia bepridėsi Dažname kunigo pamoksle gali išgirsi tokius klausimus ir tokį pat atsakymą Tai kartojama nuo pat krikščionybės pradžios keičiasi tik jų žodinė išraiška kuri priklauso nuo civilizacijos kultūros mokslo pasiekimų lygio Sakykime juodžiausia bedievyste bažnyčios buvo laikomas tikėjimas pasaulių begalybe nes priėmus šią idėją neišvengiami kyla erezijos dvasia persunkti klausimai Jei pasauliai neturi nei pradžios nei pabaigos tai ar ne teisingiau būtų manyti kad jie patys yra savęs pačių priežastis Jei kūrėjas yra tas kurio niekas nesukūrė kuris egzistuoja amžinai tai kodėl visata negali būti ta kurios nereikia sukurti kuri egzistuoja amžinai Šiandieniniai religijos apologetai nebedrįsta atmesti Multivisatos hipotezės tačiau vis tiek teigia Tikintis žmogus gali nuspėti jog Dievo pasaulis viršijantis fizinę egzistencijos plotmę yra žymiai didesnis ir už Visatą ir už Multivisatą p 77 O kas gi yra dievas kuriuo žmonės turi tikėti Kaip jis atrodo Kardelis labai nepatenkintas netikinčiais intelektualais tarp jų ir gamtos mokslo atstovais kurie esą kritikuoja liaudiškąją religinio pasaulėvaizdžio formą painioja Dievą su žmogiškomis Jo reprezentacijomis p 203 Tačiau ir pats šiuo klausimu nieko aiškaus nepasako matyt dėl to paties jo nuolat skaitytojams primenamo žmogaus proto bei vaizduotės ribotumo Skaitant Kardelio svarstymus apie dievą gali susidaryti įspūdis kad jis priartėja prie panteistinio dievo supratimo giliausiais savo pamatais visa tikrovė yra Dievas p 206 Jeigu taip tada dievas ištirpsta gamtoje susilieja su jos dėsniais ir jokio antgamtinio pasaulio nebelieka Žinoma tokia išvada Kardeliui nepriimtina ir jam tenka tikrovę aiškinti dualistiškai Tai fizinė tikrovė ir visa prieš ką ar kieno akivaizdoje stovi žmogus Jeigu taip tai neišvengiamai ne tik kasdieninio mąstymo praktikoje kaip teigia autorius bet ir teologiniuose samprotavimuose bei religinėje filosofijoje dievas suvokiamas kaip asmuo su visais antropomorfiniais bruožais Šią galimą išvadą Kardelis stengiasi neutralizuoti Antropomorfinės kategorijos pasitelkiamos mąstant apie Dievą yra neišvengiamos nes kvaila būtų mąstyti apie Jį kaip kažin ką kas mažiau tobula už mus pačius žmogiškas būtybes o mūsų pačių žmogiškumas kurį kasdien tiesiogiai patiriame yra tiesiog mums pasiekiamos mąstymo apie Dievą tobulumą ribos juk mes tiesiogiai nepažįstame jokios būtybės tobulesnės už mus pačius p 207 rašo jis Žodžiu kad ir kaip suksi sunku paneigti iš senų senovės mus pasiekusią išmint dievą žmogus kuria pagal savo atvaizdą ir panašumą Tokį žmogišką dievo reprezentavimą Kardelis vadina liaudišku bet koks jis iš tikrųjų nepasako o visas jo knygos tekstas kaip tik byloja apie dievą kaip gyvybingą sąmoningą ir asmenišką esybę sukūrusį pasaulio egzistavimo ir tobulėjimo planą Todėl nesuprantamas filosofo priekaištas netinkintiems intelektualams esą painiojantiems dievą su žmogiškomis jo reprezentacijomis Betgi be jų dievas virsta tuščia abstrakcija arba psichologiniu fenomenu vidiniu žmogaus išgyvenimu Tada kam tie visi ritualai maldos ir atgailos O gal filosofas piršdamas neapčiuopiamą dievo vaizdinį nori išsukti dievo buvimo argumentus nuo skeptikų kritikos nukreiptos prieš antropomorfiškai suprantamo dievo atributus visagalybę begalinį gerumą meilę atlaidumą Visais laikais skeptikai teologų klausė jei dievas be galo geras ir visagalis tai kodėl leidžia blogį Toks klausimas niekada nebuvo ir

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/i-5-ateizmas-ir-mokslinis-zinojimas-2/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • II.1. Petrą Pečiūrą prisimenant – Ateizmas ir ateistai
    ko bet tuščių propagandinių puslapių jose jis tikrai nerastų nerastų ir religijos niekinimo nepagarbos tikintiesiems ir dvasininkams O jei ir užtiko ką nors be ko autorius negalėjo išleisti savo knygų tai už to nepamatė arba nesuprato tikrojo turinio Kitas reikalas kad dalis tikinčiųjų tarp jų atrodo ir paskvilio autorius bet kokį kitą neapologetinį kritinį požiūrį paremtą istorija mokslu laiko religijos ir religingų žmonių įžeidimu Bet čia kaip sakoma jau jų pačių bėda Taip P Pečiūra niekada neslėpė savo ateistinės pasaulėžiūros Net ir po Nepriklausomybės atkūrimo Esu girdėjęs vieną radijo laidą kurioje klausytojai buvo kamantinėjami apie teigiamą religinio tikėjimo įtaką jų gyvenimui Išgirdau pažįstamą balsą Aš netikiu jokiais dievais Petras Laidos vedėjas nusistebėjo kad dar esama tokių žmonių Nežinau ar tai buvo nuoširdi ar suvaidinta nuostaba Bet tai liudija kad šiandien norima patikliems žmonėms įteigti jog ateizmas tai kažkoks nukrypimas nuo normos Ignoruojama jog ateizmas kaip žmogaus pasaulėžiūros dalis ir kaip tam tikra filosofinė koncepcija atsirado kartu su religija ir egzistavo per visą žmonijos istoriją Ne išimtis ir šiuolaikiniai laikai 2007 metais P Pečiūra išleido nemažos apimties knygą Dievų labirintai Tai religijotyrininko ilgamečio darbo apibendrinimas Remdamasis ankstesnėmis publikacijomis autorius įtaigiai pasakoja apie įvairių tautų religinius tikėjimus jų raidą Krikščionybė įrašoma į bendrą religijų ir tikėjimų kontekstą pateikiama kaip viena istorinių religijų formų parodomos jos socialinės ištakos ryšys su senosiomis religijomis apibūdinamas Kristaus įvaizdžio formavimasis Nemanau kad knygoje pateikiamos žinios gali būti nenaudingos kad istorinių faktų kultų apeigų tikėjimų tradicijų aprašymai ir vertinimai gali papiktinti mąstančius žmones Taip tikram katalikui pasaulietinė knygos orientacija gali nepatikti ir jis gali reikalauti neįsileisti jos į bibliotekas Galiu nuraminti ši P Pečiūros knygelė išleista autoriaus lėšomis nedideliu tiražu Ją turi tik didžiosios bibliotekos Tiesa norintieji ją gali įsigyti internete Bene didžiausią darbą P Pečiūra atliko sudarydamas ir pats rašydamas knygą Keliai veda Kupiškin kurios anot autoriaus yra išleisti 3 tomai Sunku būtų apibūdinti šios knygos žanrą tai ir prisiminimai ir esė bei kitokia beletristika tai ir autentiška tautosaka bei šiaip pašmaikštavimai Sudarytojas surado kas parašo apie daugelį Kupiškio krašto kaimų sulesiojo žymių rašytojų pavyzdžiui Juozo Baltušio kultūros veikėjų kūrinių ištraukas kurios pagyvintų knygą Knygoje gausu Kupiškio krašto tautosakos ypač smulkiosios tarmiškų tekstų ar bent sakinių Išsiskiria paties P Pečiūros stilingi išradingi rašiniai apie kai kuriuos kaimus mokyklą paauglystės ir jaunystės nuotykius Reikia tik įsivaizduoti koks tai darbas ir kokia jo istorinė bei kultūrinė reikšmė Apmaudu kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje radau tik vieno šios knygos tomo egzempliorių ir tai tik archyve Vadinasi tai savilaidinis leidinys nors ir nurodyta redakcinė komisija rengėjai 300 puslapių knyga gražiai apiforminta kietu viršeliu su daugybe nuotraukų Bet akivaizdu knygai būtinai reikėjo profesionalaus leidėjo pagalbos jos struktūra padrika neaiški medžiagos išdėstymo metodika nėra vietovardžių ir pavardžių net prisiminimų autorių rodyklių Reikia tikėtis kad atsiras kas sudarys ir paskelbs bent minėtas rodykles Straipsnį noriu baigti vienu Petro Pečiūros eilėraščiu atspausdintu knygoje Keliai veda Kupiškin Jį mūsų prisimenamas autorius skiria savo gimtinei kuri visada buvo jo mintyse ir sapnuose Pasakojo savo gimtojoje troboje įsteigsiąs ar įsteigęs skrybėlių ir kepurių muziejų Svarbios esančios ne

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/petra-peciura-prisimenant/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • I.3. Apie etikos dėstymą ir santuokas – Ateizmas ir ateistai
    fakulteto absolventai Bažnyčios požiūriu tai visiškai logiška ir teisinga nes anot jos be religijos nėra moralės Bet kaip tai dera su Konstitucijoje deklaruojamais pasaulietiškumo ir sąžinės laisvės suponuojančios ir netikėjimo laisvę principais Galbūt kiti etikos vadovėliai skirti kitoms klasėms labiau paiso sąžinės laisvės principų ir adekvačiau atspindi pasaulietinės etikos esmę O dabar apie santuokų registravimą Gerai žinome kad bažnyčia stengiasi paimti į savo globą žmogų nuo pat gimimo iki mirties Tam buvo sugalvoti vadinamieji sakramentai lot sacramentum priesaika įsipareigojimas neva suteikiantys dievo malonę Katalikų bažnyčia kultivuoja septynis sakramentus krikšto sutvirtinimo komunijos atgailos išpažinties ligonių patepimo kunigystės ir santuokos Stengiantis išsivaduoti iš bažnytinės reglamentacijos po buržuazinių revoliucijų daugelyje Europos valstybių buvo įvesta civilinė metrikacija t y asmens gimimo mirties santuokos registravimas tapo valstybės o ne bažnyčios prerogatyva Lietuvoje šis sąžinės laisvės principas buvo įgyvendintas tik 1940 metais Klerikalai iki šios dienos šį vieną iš sąžinės laisvės garantų Lietuvoje tebevadina ateizmo užmačia sunaikinti religiją Tačiau ir šiuolaikinėje Lietuvoje jokia socialinė institucija taigi ir bažnyčia negali ignoruoti civilinės metrikacijos Čia kaip ir bet kurioje kitoje demokratinėje visuomenėje kiekvienas pilietis turi teisę ir galimybę apsiriboti civilinės metrikacijos aktais ir nesikreipti į bažnyčią dėl jos teikiamų sakramentų Bet per du nepriklausomybės dešimtmečius išryškėjo ir nepageidaujamos valstybės nuolaidos bažnyčiai Ypač jos pastebimos valstybės vaidmens apribojime sudarant santuokas tuo mažinant valstybės įtaką tokiai svarbiai visuomenės ląstelei kaip šeima Iš pradžių po Nepriklausomybės atkūrimo santuokos registravimas valstybinėje civilinės metrikacijos įtaigoje buvo laikomas pirminiu ir svarbiausiu neatsižvelgiant ar pilietis religingas ar ne Šiai įstaigai visi besituokiantys privalėjo rašyti prašymą sutuokti bei pateikti jų asmenybę identifikuojančius dokumentus informuoti apie šeiminę padėtį Taip pat jiems buvo paaiškinamos jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teises bei pareigos ir atsakomybė Iškilmingo santuokos akto metu buvo skaitomi valstybės vardu surašyti įpareigojamai ir linkėjimai Besituokiantys pasižadėdavo jų laikytis Vėliau šie reikalavimai buvo pradėti taikyti tik nereligingiems nelankantiems bažnyčios ir nesinaudojantiems jos paslaugomis 2000 m liepos 18 d įstatymu susituokusieji valstybės pripažįstamų konfesijų bažnyčiose maldos namuose buvo atleisti nuo šios pareigos Civilinės metrikacijos įstaiga gavusi pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios nustatyta tvarka privalėjo įregistruoti ir išduoti santuokos liudijimą Tiesa Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2001 m liepos 11 d susitarimu Dėl Katalikų Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimo į valstybinę apskaitą pareiga pranešti apie katalikų santuokas buvo priskirta patiems sutuoktiniams Apie santuokas sudarytas kitose konfesijose turėjo informuoti šių konfesijų įgalioti asmenys Tačiau nuo 2012 m birželio 1 d tvarka pasikeitė ir katalikų bažnyčiose susituokę jaunavedžiai buvo atleisti nuo pareigos pristatyti dokumentus Civilinės metrikacijos skyriui Šis veiksmas buvo patikėtas kunigams Pastaruoju metu net pasigirsta nepasitenkinimas kad sutuoktiniams tenka eiti į Civilinės metrikacijos skyrių pasiimti santuokos liudijimo Girdi ir to nereikėtų Taigi aiškiai siaurinamas valstybės vaidmuo šeimos kūrimosi etape Prisiminkime dar katalikų bažnyčios keliamą triukšmą dėl šeimos koncepcijos kurią mėgina apibrėžti Seimas Bažnyčia aršiai gina pasenusias pažiūras į šeimą nenori jos vertinti šiuolaikinio pasaulio poreikių kontekste todėl neabejodama atmeta Europos Sąjungos Konvenciją raginančią imtis priemonių kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus papročius tradicijas ir visą kitą praktiką

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/apie-etikos-destyma-ir-santuokas/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • I.1. Ateizmas: kas jis? Šiuolaikinė ateizmo samprata – Ateizmas ir ateistai
    visuomenės jėgomis demaskavimas antiklerikalizmas biblijos teikiamo pasaulėvaizdžio nepagrįstumo atskleidimas religijos dogmų kritinė analizė Tokia kritika gali užsiimti ir tie kurie nori tik patobulinti bažnyčią ir religiją priderinti ją prie laikmečio reikalavimų ir tie kurie analizuoja religiją atskleisdami jos žemiškąsias šaknis ir žemiškuosius tikslus žodžiu neigia antgamtinių jėgų egzistavimą ir siūlo visuomeniname bei asmeniniame gyvenime pasikliauti savo ir kitų žmonių jėgomis Pastarieji ir yra ateistai Prie jų pavyzdžiui galima priskirti Švietimo epochos prancūzų mąstytojus Polį Holbachą Paul Holbach 1723 1789 Deni Didro Denis Diderot 1713 1784 Minimoje epochoje ypač įtakingas buvo deizmas bei jo vėliavnešys Volteras Voltaire tikr Fransua Mari Arujė 1694 1778 Deizmas tai filosofinė koncepcija ar pažiūra pripažįstanti dievą kaip pirminį Visatos postūmį ar antgamtinį protą nustačiusį bendruosius dėsnius bet vėliau nesikišantį į gamtos ir žmonių reikalus Todėl deistai visiškai atmeta kaip nereikalingas ir beprasmiškas religines dogmas bei bažnytinius ritualus ir pan Panteistai taip pat vartoja sąvoką dievas bet jį supranta ne kaip antgamtinę esybę o kaip visuotinę būtį viską apimančią substanciją kuri yra savęs pačios priežastis Tokia yra olandų mąstytojo Benedikto Spinozos Benedictus de Spinoza tikr Baruchas Spinoza 1632 1677 filosofija Joje ypač išplėtota pasaulietinė etika Viskas vyksta dėsningai žmogaus veiksmus apsprendžia jo kaip visuotinės būties dalies esmė poreikis išsaugoti patį save O tai padaryti galima tik padedant kitam žmogui Todėl dorovės tikslas kitų žmonių laimė ta dvasinė palaima kurią suteikia dorybingas gyvenimas XIX a viduryje pasaulį ypač krikščioniškąjį sukrėtė anglų mokslininko Čarlzo Darvino veikalas Rūšių kilmė 1859 kuriame buvo išdėstyta evoliucijos teorija Anot jos stulbinančio sudėtingumo ir gražumo gamtos įvairovė evoliucijos vykstančios natūraliosios atrankos būdu padarinys Ne išimtis čia yra ir žmogus Prieš evoliucijos teoriją sukilo bažnyčia Net šiandien kai kuriose JAV mokyklose draudžiama ją dėstyti Išleista daugybė teologinių veikalų mėginančių šią teoriją atmesti arba priderinti prie religinio pasaulėvaizdžio Savo ruožtu ši teorija paskatino mokslininkus drąsiau ginti mokslinį pasaulėvaizdį nuo religininkų išpuolių tapo daugybės ateistinių kūrinių gamtamoksliniu pagrindu Bet kyla klausimas kodėl religija neišnyko nors mokslo pažanga neabejotina Dar daugiau religingumas neretai tarytum iš naujo atgyja Tiesa ne mąstyme ir ne žinojime Tiesa žmogaus gyvenimo ir būties pilnatvėje teigė vienas žymiausių XIX a vokiečių filosofų ateistas Liudvikas Fojerbachas Feuerbach 1804 1872 Religija Fojerbacho filosofijoje analizuojama kaip prieštaravimo tarp žmogaus norų siekių svajonių ir tikrovės teikiamų ribotų galimybių iliuzinis išsprendimo būdas jų fantastinė transformacija Žmogus religinėje fikcijoje gauna tai ko jis siekia ir trokšta realiame gyvenime Žmogus yra religijos pradžia ir pabaiga Religijos esmė susvetimėjusi pačios savęs atžvilgiu žmogaus esmė reziumuoja Fojerbachas Bet kodėl žmogaus esmė susvetimėja tampa savarankiška ir netgi viešpatauja jam Kokios čia svarbiausios priežastys Šiuos klausimus iškelia istorijos materialistinės sampratos pradininkas Karlas Marksas Marх 1818 1883 Pas mus šis mąstytojas šiandien ignoruojamas ar net tretiruojamas bet be jo manau negali apsieiti joks objektyvus visuomeninių santykių tyrinėjimas Be jo pateiktos religijos sampratos neįmanoma teisingai atsakyti į iškeltą klausimą apie religijos esmę Taip religija nėra nežinojimo nemokšiškumo ar apgaulės rezultatas Bet taip pat pagrindinės jos šaknys slypi ne abstrakčiai suvoktoje žmogaus prigimtyje Žmogaus susvetimėjimas savo paties atžvilgiu kitaip sakant religinis susvetimėjimas yra susvetimėjusių neteisingų išnaudotojiškų visuomeninių gamybinių ir kt santykių rezultatas Religija beširdžio pasaulio širdis teigė Marksas Todėl nors Markso pateikta religijos samprata yra ateistinė svarbiausia joje ne religijos kritika o tų sąlygų kurioms esant tarpsta religija šalinimas Prievartinė kova su religija ne tik beprasmiška bet ir žalinga Lietuvoje laisvamanybė taip pat reiškėsi įvairiomis formomis Jos istorijoje būta ir dramatiškų puslapių Prisimintinas ateizmo pradininko Lietuvoje Kazimiero Liščinskio sudeginimas ant laužo Varšuvoje 1689 m Plačiau žinomi prieškarinės Lietuvos laisvamaniai susibūrę į Laisvamanių etinės kultūros draugiją 1924 1941 Nemažą jų dalį reikėtų laikyti ateistais nepripažinusiais jokių antgamtinių esybių ar priežasčių nors savo socialinėmis politinėmis pažiūromis jie galėjo ir skirtis Dabar kartais parašoma kad ateistais laikytini tik tuo metu besivadovavę komunistinėmis pažiūromis žmonės Taip sąmoningai ar nesąmoningai į vieną krūvą suplakamos politinės ir pasaulėžiūrinės nuostatos Prieškario laisvamanių gretose buvo įvairių sričių mokslininkų gydytojų mokytojų rašytojų Jie leido žurnalą Laisvoji mintis steigė laisvamanių kapines skaitė paskaitas skleidė kritinį požiūrį į religiją ir bažnyčią studentų auditorijose Tai buvo nemaža atsvara klerikalams kurie buvo uzurpavę įvairiausias gyvenimo sritis ypač švietimo perėmę nemažą valstybės funkcijų pavyzdžiui civilinę metrikaciją įvedę cenzūrą mokymo įstaigoms skirtai lektūrai Tarybiniais metais laisvamanybės terminas daugiau buvo taikomas praeičiai Visi sovietmečiu rašę apie religiją ir ateizmą ar skaitę šiomis temomis paskaitas visuomenei buvo vadinami ateistais Tai matyt yra tam tikras pretekstas dabar atsiradusiai tendencijai priešinti laisvamanybę ir ateizmą Šią tendenciją šiandien pastebime ne tik kai kuriuose ateizmą neigiamai vertinančiuose spaudos ir interneto puslapiuose bet ir kai kurių anksčiau vadintų ateistų pasisakymuose jie esą laisvamaniai o ne ateistai Todėl reikia plačiau apibūdinti šiuolaikinę ateizmo sampratą Pirma šiuolaikinį kaip ir praeities ateizmą persmelkia mintis kad religija yra žemiškos natūralios kilmės Jokie dievai kaip antgamtinės būtybės neegzistuoja todėl ir religijos apreikšti negalėjo Ir dievai dievas ir juos garbinanti religija yra žmonių sąmonės sukurti Antra šiuolaikinis ateizmas gali būti suvokiamas plačiąja ir siaurąja prasme Plačiąja prasme tai pažiūra pasaulėžiūra aiškinanti pasaulį gamtą ir visuomenę jame pačiame slypinčiomis priežastimis ir atmetanti bet kokių antgamtinių jėgų įtaką jam bet kokį apeliavimą į kažkokį antgamtinį pradą aukščiausiąjį protą kūrėją ir pan Besivadovaujantys ateistine pasaulėžiūra žmonės ir kasdieniniame gyvenime ir moksliniuose tyrinėjimuose gali visiškai neliesti nei bažnyčios nei religijos Ateizmas savo ištakomis yra antrinis religijos atžvilgiu kitaip sakant jis atsirado ir reiškiasi kaip specifinė reakcija į religiškai orientuotą gamtos ir visuomenės reiškinių tame tarpe ir religijos kilmės ir esmės aiškinimą Ateizmas nepateikia ir neieško dievo nebuvimo įrodymų jis tik kritinės analizės būdu įrodo teologinių dievo buvimo įrodymų nepagrįstumą Jau nuo Renesanso laikų kai kurie mąstytojai svajojo apie tokią visuomenę kurioje pasaulis bus suvokiamas be jokių pašalinių priedų tada išnyksiąs ir ateizmas Deja ir šiuolaikinė civilizacija nežiūrint akivaizdžios sekuliarizacijos dar labai toli nuo tokio idealo O Lietuva palyginus su dauguma Europos Sąjungos valstybių išsiskiria tuo kad čia bažnyčia ir religija ypač katalikų nuolat galvanizuojamos propaguojamos spaudoje per radiją ir televiziją visuomenei nuolat pateikiama svarbiausių socialinių reiškinių kultūros moralės religinė interpretacija O kur dar bažnyčių sakyklos teologijos fakultetai religinė spauda teologinės brošiūros ir knygos specialūs elektroninės erdvės portalai pavyzdžiui Marijos radijas Bernardinai lt tikybos dėstymas mokyklose Naivu būtų tikėtis kad tokiomis

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/ateizmas-ir-ateistai/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • Žymų archyvas "bažnyčios ir valstybės atskyrimo bei atskirumo principai" – Ateizmas ir ateistai
    vienas ar su kitais privačiai ar viešai ją išpažinti atlikinėti religines apeigas praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip kaip tik įstatymu ir tik tada kai būtina garantuoti visuomenės saugumą viešąją tvarką žmonių sveikatą ir dorovę taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų Skaityti toliau Search Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją 2016 04 26 Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu 2016 03 29 Ar ateizmui jau galas 2016 03 21 Putinaitė N Nugenėta pušis Diskusijos apie knygą atgarsiai 2016 02 29 Jokūbas Minkevičius Istorinis religijos likimas ištraukos iš knygos Religijotyros įvadas Vilnius Mintis 1981 2016 02 17 Naujausi komentarai Realistas apie Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją Skeptikas apie Ar ateizmui jau galas Skeptikas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Augustas apie Ar ateizmui jau galas Augustas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Užsisakyti RSS srautą Įrašai RSS Komentarai RSS Ateizmas ir ateistai Gyvenimo paslaptis pats gyvenimas Gėtė Autoriaus teisės saugomos Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/tag/baznycios-ir-valstybes-atskyrimo-bei-atskirumo-principai/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive

  • Žymų archyvas "pasaulėžiūros laisvė" – Ateizmas ir ateistai
    su kitais privačiai ar viešai ją išpažinti atlikinėti religines apeigas praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip kaip tik įstatymu ir tik tada kai būtina garantuoti visuomenės saugumą viešąją tvarką žmonių sveikatą ir dorovę taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų Skaityti toliau Search Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją 2016 04 26 Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu 2016 03 29 Ar ateizmui jau galas 2016 03 21 Putinaitė N Nugenėta pušis Diskusijos apie knygą atgarsiai 2016 02 29 Jokūbas Minkevičius Istorinis religijos likimas ištraukos iš knygos Religijotyros įvadas Vilnius Mintis 1981 2016 02 17 Naujausi komentarai Realistas apie Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus čia ir dabar diskusiją Skeptikas apie Ar ateizmui jau galas Skeptikas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Augustas apie Ar ateizmui jau galas Augustas apie Bažnyčia naudojasi teisėsaugos vėzdu Užsisakyti RSS srautą Įrašai RSS Komentarai RSS Ateizmas ir ateistai Gyvenimo paslaptis pats gyvenimas Gėtė Autoriaus teisės saugomos Naujausi įrašai Ateistų ir tikinčiųjų bendradarbiavimas pratęsiant laidos Anapus

    Original URL path: http://ateizmasirateistai.lt/tag/pasauleziuros-laisve/ (2016-05-01)
    Open archived version from archive



  •