archive-lt.com » LT » K » KATALIKAI.LT

Total: 495

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Kalba 3-ajame pasauliniame susitikime su šeimomis Šeimų jubiliejaus proga. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    Turėdami prieš akis Šventąją Šeimą jūs krikščionys sutuoktiniai akinami savęs paklausti kokias užduotis Kristus skiria jums įgyvendinant jūsų nuostabų bei reiklų pašaukimą Jūsų Jubiliejaus tema Vaikai šeimos ir visuomenės pavasaris gali pasiūlyti šiuo požiūriu kai kurių reikšmingų minčių Argi patys vaikai savotiškai nuolatos neegzaminuoja savo tėvų Jie tai daro ne tik savo dažnais kodėl bet ir savo kartais besišypsančiais kartais liūdnais veidais Atrodo tartum į jų visą egzistenciją būtų įrašytas įvairiausiais būdais net kaprizais reiškiamas klausimas mama tėti ar mylite mane Ar aš tikrai esu jums dovana Ar priimate mane tokį koks esu Ar visada stengiatės daryti tai kas tikrai man geriausia Šito klausiama galbūt daugiau akimis negu žodžiais tačiau tai primena tėvams jų didelę atsakomybę ir savotiškai yra jiems Dievo balso aidas 3 Vaikai yra pavasaris ką reiškia ši jūsų Jubiliejui pasirinkta metafora Ji atgręžia mus į pavasario laikotarpiui būdingą gyvybės spalvų šviesos ir dainos horizontą Vaikams visa tai būdinga iš prigimties Jie yra nuolatos žydinti viltis kaskart nauja užduotis be paliovos atsiverianti ateitis Jie yra santuokinės meilės kurią jie išreiškia bei stiprina žiedas Gimdami jie neša gyvybės naujieną kuri galiausiai kyla iš paties gyvybės Autoriaus Kaip negalintys patys savimi pasirūpinti ypač pirmuoju gyvenimo tarpsniu jie natūraliai apeliuoja į mūsų solidarumą Neatsitiktinai Jėzus kvietė savo mokinius turėti vaiko širdį plg Mk 10 13 16 Šiandien mielosios šeimos jūs norite padėkoti už vaikų dovaną ir sykiu priimti naujieną Dievo jums siunčiamą per jų egzistenciją 4 Deja vaikų padėtis pasaulyje kaip gerai žinome ne visada yra tokia kokia turėtų būti Daugelyje regionų ir paradoksalu būtent labiau pasiturinčiose šalyse sprendimas turėti vaikų daromas labai dvejojant toks svyravimas toli nuo apdairumo kurio reikalauja atsakingas gyvybės perdavimas Galima sakyti jog kartais vaikai laikomi labiau grėsme negu dovana O ką tada būtų galima pasakyti apie liūdną prievartaujamų bei išnaudojamų vaikų vaizdą į kurį atkreipiau dėmesį Laiške vaikams Tačiau jūs šį vakarą čia susirinkote liudyti pasitikėjimo Dievu grįsto įsitikinimo jog tokią tendenciją galima pakeisti Jūs susirinkote į vilties šventę persiėmę šios pamatinės krikščioniškosios dorybės veikliu realizmu 5 Vaikų padėtis tikrai yra iššūkis visai visuomenei iššūkis tiesiogiai šeimoms Niekas geriau už jus brangieji tėvai nežino kaip esmingai svarbu kad vaikai galėtų jumis pasitikėti jumis abiem tėvu ir motina papildančiais vienas kitą savo dovanomis Remti tendencijas aptemdančias šią elementarią tiesą ir net reikalaujančias teisinio savęs pripažinimo civilizuotai visuomenei tikrai nėra žingsnis pažangos linkme Argi vaikai jau nėra perdėm sunkiai baudžiami skyrybų rykštės Kaip liūdna vaikui būti priverstam dalyti savo meilę tarp nesutariančių tėvų Kokiai daugybei vaikų tenka visados nešioti tėvų ištuokos sukeltos kančios psichologinį randą 6 Matydama tiek daug suirusių šeimų Bažnyčia jaučiasi pašaukta ne skelbti griežtą nešališką nuosprendį bet priešingai apšviesti tokios daugybės žmogiškųjų tragedijų gelmes Dievo žodžio šviesa lydima jo gailestingumo liudijimo Vadovaudamasi būtent tokia dvasia šeimos pastoracija turėtų imtis išsiskyrusių ir antrą kartą susituokusių tikinčiųjų problemos Jie nėra pašalinti iš bendruomenės priešingai jie kviečiami dalytis jos gyvenimu dalyvaujant augimo Evangelijos reikalavimų dvasia kelionėje Bažnyčia neslėpdama nuo jų tiesos apie jų padėties objektyvią moralinę netvarką ir iš to kylančius padarinius sakramentinės praktikos atžvilgiu nori parodyti jiems

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/2000-10-14_seimu-jubiliejus (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Kalba Pasauliniame universiteto dėstytojų susitikime. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    tą kuriame kiekvienas žmogus gali atpažinti savo šaknis ir iš kurio visi gali tikėtis savo išganymo Redemptor hominis tai Kristaus įvaizdis kurį nuo pat pirmosios enciklikos norėjau šaukte skelbti pasauliui ir kurį šie Jubiliejaus metai naujai sužadina žmonių protuose ir širdyse 3 Semdamiesi įkvėpimo iš Kristaus apreiškusio žmogui žmogų plg Gaudium et spes 22 šiomis dienomis vykusiuose susitikimuose jūs dar kartą patvirtinote tikrai humanistinės kultūros reikalingumą Pirmiausia ta prasme kad kultūra turi būti žmogaus asmens matas pranokdama pagundą pasiduoti pažinimui pavergtam pragmatizmo arba tokiam pažinimui kuris klaidžioja begaliniuose erudicijos labirintuose ir negali suteikti gyvenimui prasmės Štai kodėl jūs pabrėžėte kad nėra prieštaravimo veikiau yra loginis ryšys tarp tyrinėjimų laisvės ir tiesos pripažinimo kurio siekia visi tyrinėjimai nepaisant žmogiškojo proto ribotumo bei patiriamų sunkumų Reikia pabrėžti ir šį aspektą kad nepasiduotume reliatyvizmo atmosferai keliančiai pavojų didelei šiandienos kultūros daliai Jei kultūra nėra nukreipta nuolankiai ir drauge pasitikinčiai ieškomos tiesos link kultūrai lemta paskęsti efemeriškume pradingti nuomonių nepastovume ir ko gero pasiduoti dažnai slaptam stipresniųjų jėgų vyravimui Kultūra be tiesos yra ne laisvės laidas o veikiau pavojus jai Tai sakiau jau daugybe progų Tiesos ir moralės reikalavimai ne pažemina ar panaikina mūsų laisvę bet priešingai padaro įmanomą laisvės egzistavimą ir išlaisvina nuo joje pačioje glūdinčios grėsmės Kalba Palermo bažnytiniame kongrese Insegnamenti XVIII 2 1995 p 1198 Šia prasme Kristaus žodžiai lieka neatšaukiami Tiesa padarys jus laisvus Jn 8 32 4 Įsišaknijęs tiesos perspektyvoje krikščioniškasis humanizmas pirmiausia apima atvirumą Transcendencijai Čia glūdi žmogaus tiesa ir didybė jis yra vienintelis šio regimojo pasaulio kūrinys gebantis sąmoningai suvokti save esant apgaubtą to didžiojo Slėpinio kurį protas ir tikėjimas drauge vadina Dievu Reikia humanizmo nesupriešinančio mokslo ir tikėjimo perspektyvų Tačiau negalime pasitenkinti abejotinu suartėjimu puoselėjamu kultūros kuri dvejoja proto gebėjimu vesti į tiesą Einant tokiu keliu gresia dviprasmybės pavojus kai tikėjimas sumenkinamas paverčiant jį jausmu pojūčiu menu iš tokio tikėjimo galiausiai atimamas visas kritinis pamatas Tai būtų jau nebe krikščioniškasis tikėjimas kuris priešingai reikalauja protingai ir atsakingai priimti tai ką Dievas apreiškė Kristuje Tikėjimas nedygsta iš proto pelenų Gyvai raginu jus brangūs universitetų žmonės negailėti įmanomų pastangų kad būtų atkurta pažinimo perspektyva atvira Tiesai ir Absoliutui 5 Tačiau turi būti aišku kad šis vertikalusis mokymosi matmuo anaiptol nereiškia užsisklendimo priešingai pačia savo prigimtimi jis atsiveria kūrinijos dimensijoms Kaipgi galėtų būti kitaip Pripažindamas Kūrėją žmogus pripažįsta kūrinių vertę Atsiverdamas įsikūnijusiam Žodžiui jis taip pat priima visus jame sukurtus plg Jn 1 3 ir jo atpirktus dalykus Todėl privalome iš naujo rasti pirminę ir eschatologinę kūrinijos prasmę gerbdami jos vidinius reikalavimus ir drauge džiaugsmingai išgyvendami jos laisvės atsakomybės kūrybingumo džiaugsmo poilsio ir kontempliacijos aspektus Puiki ištrauka iš Vatikano II Susirinkimo dokumento mums tai primena neturto ir laisvės dvasia kūriniais naudodamasis ir džiaugdamasis jis žmogus tampa tikru pasaulio savininku kaip nieko neturintis ir viską valdantis Viskas jūsų bet jūs patys Kristaus o Kristus Dievo 1 Kor 3 22 23 Gaudium et spes 37 Šiandien dėmesingiausia epistemologinė analizė pripažįsta humanitarinių ir gamtos mokslų dialogo būtinybę kad pažinimas vėl atrastų iš gilios vienovės kylantį įkvėpimą Mokslinė ir technologinė pažanga mūsų dienomis

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/2000-09-09_universiteto-destytojams (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Kreipimasis į Transplantacijos draugijos 18-ojo tarptautinio kongreso dalyvius. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    vien audinių organų ir funkcijų visuma priešingai jis yra asmens kuris per jį rodosi bei reiškiasi sudėtinė dalis Tikėjimo mokslo kongregacija Donum vitae 3 Vadinasi bet kuri praktika linkusi žmogaus organus komercializuoti arba traktuoti kaip mainų ar prekybos objektus laikytina morališkai nepriimtina nes naudoti kūną kaip objektą tolygu pažeisti žmogaus orumą Iš to kas pasakyta tiesiogiai kyla didelės etinės svarbos pasekmė žinojimu pagrįsto pritarimo būtinybė Norint kad toks reikšmingas poelgis būtų žmogiškai autentiškas asmuo privalo būti deramai informuotas apie su tai susijusius procesus kad gebėtų laisvai ir sąžiningai pritarti ar nesutikti Nesant donoro sprendimo etiškai teisėtas yra giminių pritarimas Savaime suprantama būtinas ir analogiškas dovanotų organų gavėjo pritarimas 4 Žmogaus nepakartojamo orumo pripažinimas turi dar vieną pamatinę pasekmę gyvybiškai svarbius organus kurių kūne tėra po vieną galima pašalinti tiktai po mirties tai yra iš tikrai mirusio individo kūno Toks reikalavimas akivaizdus savaime nes elgtis priešingai reikštų sąmoningai sukelti donoro mirtį paimant jo organus Tai kelia vieną iš labiausiai aptarinėjamų šiuolaikinės bioetikos problemų taip pat rimtų būgštavimų paprastiems žmonėms Turiu galvoje mirties fakto nustatymo problemą Kada galima laikyti asmenį tikrai mirusiu Šiuo požiūriu naudinga priminti jog asmens mirtis yra vienkartinis įvykis kai visiškai suyra vieninga ir vientisa visuma kuri yra pats asmuo Tai atsitinka dėl gyvybės principo ar sielos atsiskyrimo nuo kūniškosios asmens dalies Taip radikaliai suprantama asmens mirtis yra įvykis neįmanomas nustatyti nei jokia moksline technika nei jokiu empiriniu metodu Tačiau žmogiškoji patirtis rodo kad mirtį neišvengiamai lydi tam tikri biologiniai ženklai kuriuos medicina išmoko vis geriau ir tiksliau atpažinti Šiuo požiūriu šiandienės medicinos taikomi mirties nustatymo kriterijai turėtų būti suprantami ne kaip skirti techniškai moksliškai nustatyti asmens mirties tikslų momentą bet kaip mokslo teikiama priemonė nustatyti biologinius ženklus rodančius kad asmuo tikrai mirė 5 Gerai žinoma kad kai kurie moksliniai požiūriai mirties nustatymo klausimu akcentuoja nebe tradicinius kardiorespiracinius ženklus bet vadinamąjį neurologinį kriterijų kai remiantis aiškiai apibrėžtais tarptautinės mokslo bendruomenės visuotinai pripažįstamais parametrais siekiama nustatyti visišką ir negrįžtamą bet kokios smegenų didžiųjų smegenų smegenėlių ir smegenų kamieno veiklos liovimąsi kuris laikomas ženklu kad individualus organizmas kaip toks neteko savo integracinio gebėjimo Bažnyčia nesistengia moksliškai įvertinti šiandien taikomus parametrus mirčiai nustatyti ar tai būtų encefaliniai ar tradiciškesni kardiorespiraciniai ženklai Ji apsiriboja evangeline pareiga lyginti medicinos mokslo teikiamus duomenis su krikščioniškąja asmens vienybės samprata kelti aikštėn atitikimus ir galimus prieštaravimus sudarančius grėsmę žmogaus orumui Čia galima pasakyti jog neseniai imtas praktikuoti mirties fakto nustatymo kriterijus būtent visiškas ir negrįžtamas bet kokios smegenų veiklos liovimasis jei yra griežtai taikomas neatrodo prieštaraujantis esminiams sveikos antropologijos elementams Todėl sveikatos apsaugos darbuotojas profesiškai atsakingas už mirties nustatymą kiekvienu individualiu atveju gali taikyti šiuos kriterijus kaip pagrindą pasiekti tokį etinio sprendimo tikrumą kurį moralės mokymas vadina moraliniu tikrumu Toks moralinis tikrumas laikomas etiškai teisingo elgesio būtina ir pakankama sąlyga Tiktai esant tokiam tikrumui ir tiktai gavus donoro ar jo teisėtų atstovų žinojimu pagrįstą pritarimą morališkai leistina pradėti reikiamas technines transplantacijai skirtų organų pašalinimo procedūras 6 Kitas didelės etinės reikšmės aspektas yra dovanotų organų paskirstymo sudarant kandidatų sąrašus ir nustatant prioritetus problema Nors ir stengiamasi skatinti organų

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/2000-08-29_transplantacijos-draugijos-kongreso-dalyviams (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Kreipimasis į lietuvius maldininkus. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    arkivyskupą Vyskupų Konferencijos pirmininką Sigitą Tamkevičių ir jam dėkoju už šiltus žodžius kuriuos man išsakė jūsų vardu Taip pat sveikinu Vilniaus arkivyskupą ir visus čia esančius vyskupus turėdamas mintyje ir nuoširdžiausius linkėjimus garbingajam kardinolui Vincentui Sladkevičiui kurį sulaikė namuose nestipri sveikata Taip pat sveikinu kunigus vienuolius ir vienuoles bei visus jus čia esančius Mano mintys savaime grįžta į 1993 metų rugsėjį vykusią mano ganytojišką kelionę į jūsų mylimą šalį taip pat į 1987 metais Vatikano bazilikoje kartu su gausiai susirinkusiais visos Europos vyskupais švęstą Lietuvos krikšto šešių šimtų metų sukaktį Lietuva buvo paskutinė Baltijos šalis tapusi krikščioniška ir vienintelė išliko ištikima katalikų Bendrijai liuteroniškos Reformacijos laikotarpiu Dėkokime Dievui už lietuvių tautos ištikimybę Bažnyčiai ir Šventojo Petro Įpėdiniui taip pat už tikėjimą kurį liudijo daug vyskupų kunigų vienuolių ir tikinčiųjų dažnai iki pat kankinystės ypač per penkiasdešimt tragiškų komunistinės okupacijos ir persekiojimo metų 2 Šiandien atgavusi savo pilietinę ir tikėjimo laisvę Lietuva sugrįžo į savo vietą Europos šeimoje Laisvė yra įpareigojanti mieli lietuviai jūsų tauta su savo kultūriniu paveldu paženklintu verte kančių išgyventų dėl didvyriškos ištikimybės krikščioniškam pašaukimui turi įnešti savo indėlį į dvasinį Europos atsinaujinimą ir tautų susitaikymą Šventasis Kazimieras jūsų Globėjas kurio dieną švenčiame būtent šiandien dėjo dideles pastangas dėl vienybės Kristaus ir Evangelijos vardan Jo pavyzdys jums tešviečia ir jus teveda Tegul praeities liudijimas jums būna akstinas naujoms pastangoms dėl evangelizacijos Trečiojo tūkstantmečio aušroje krikščionys su nauja jėga girdi savo širdyse aidinčius apaštalo Pauliaus žodžius Caritas Christi urget nos Kristaus meilė mus ragina 2 Kor 5 14 Iš tiesų šiandienos žmogui labiau nei bet kada reikia Evangelijos kad jis galėtų eiti tiesos laisvės teisingumo ir taikos keliais Visų pirma jam jos reikia tam kad pažintų Dievą ir save patį kad puoselėtų savo paties kilnumo suvokimą ir pagarbą gyvybei atpirktai Kristaus kančia 3 Iš širdies linkiu kad ši jubiliejinė

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/2000-03-04_i-lietuvius-maldininkus (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Kalba Lietuvos vyskupams atvykusiems ad limina Apostolorum. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    bet juo tiesiog užkrečiama liudijant gyvenimą Katechezė turi atskleisti visą šilumą randamą Pirmajame apaštalo Jono laiške Kas buvo nuo pradžios ką girdėjome ir savo akimis regėjome skelbiame ir jums kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi 1 1 3 5 Ant šio pagrindo savo tikrąją vertę įgyja ir metodologiniai aspektai nustatantys formacijos gaires atsižvelgiant į įvairias situacijas ir kiekvieno asmens laiką Būtina atitinkamai perduoti tikėjimą net ir labiausiai nutolusiems Lygiai taip pat svarbu tiems kurie jau tiki ir eina sakramentų gauti katechezę nesiribojančią paauglišku ugdymu bet palydinčią krikščioniškame kelyje iki pilnutinės brandos Nusipelniusios katekizavimui parapijinės mokyklos turi atsiverti nuolatinės katechezės būtinybei ir metodams Budrus dėmesys skirtinas kad tikėjimas būtų perduotas pilnai Šį uždavinį šiandien palengvina Katalikų Bažnyčios katekizmas pagal kurį orientuotini kiti katechezės instrumentai palydimi tokio kūrybingumo ir tokio pritaikymo kokių reikia autentiškai tikėjimo pedagogikai kas ir pabrėžta Bendrosiose katechezės nuorodose 1997 Ta prasme katechezės konfigūracija skiriasi nuo religijos dėstymo mokyklose ten pat 73 75 apibrėžto specifine mokyklos paskirtimi ir ypač valstybinės mokyklos Katechezė peržengia šias ribas nes be kultūrinės plotmės stengiasi ugdyti tikėjimo žmogų visiškai tapatų su Kristaus Evangelijos pasirinkimu Šio veikimo subjektas yra visa krikščionių bendruomenė visoje savo įvairovėje Šio veikimo pamatas yra kiekvienos šeimos auklėjimas Palaima laikytinos visos naujos patirtys kylančios iš Šventosios Dvasios pažadintų bažnytinių judėjimų gaivinančių Bažnyčią po Susirinkimo Kai jie darbuojasi visiškoje vienybėje su Ganytojais gali įnešti svarbų indėlį į krikščioniško gyvenimo augimą o lietuviškoji krikščionybė tikrai pasinaudos savo gebėjimu sujungti nauja ir sena įvertindama kas yra geriausio jos tradicijoje ir atsiverdama Šventosios Dvasios pažadintoms naujovėms Panaudojant šiuos daugialypius resursus bus galima vėl iš naujo surasti klasikines evangelizacijos ir sielovados animacijos formules kaip misijas Žinoma jas reikia pritaikyti prie mūsų laikmečio situacijų kad pajėgtų pasiekti pačias įvairiausias tikinčiųjų kategorijas net ir tuos kurie visiškai prarado tikėjimą Bet kai jos gerai organizuojamos ir toliau duoda vaisių kaip kad pats galėjau konstatuoti čia Romoje kur ką tik buvo užbaigta miesto misija rengiantis Didžiajam jubiliejui 6 Be jokios abejonės evangelizacijos efektyvumas labai priklauso nuo kunigų dvasinės įtampos nes jie rūpestingi vyskupų luomo bendradarbiai Lumen gentium 28 Jeigu jūs brangūs Konfratrai turite būti tikėjimo skelbėjai ir autentiški mokytojai ten pat 25 kaimenei kurią jums patikėjo Šventoji Dvasia plg Apd 20 28 tai tik jūsų kunigų kruopštus darbas gali užtikrinti kad kiekviena krikščionių bendruomenė būtų pamaitinta Dievo Žodžiu ir palaikoma sakramentų malonės Ačiū Dievui jūsų bendruomenės turi nemažą skaičių kunigų Bet jūs patys man pažymėjote kad ne visada jų pakanka ir daug parapijų neturi savo klebono Todėl girtinos jūsų pastangos pašaukimų sielovados srityje kad kunigų skaičius atitiktų Lietuvos tikinčiųjų poreikius ir ypač kad kunigai būtų gerai parengti Tad reikia stengtis kad seminarijos duotų kunigui aukšto lygio formaciją Jūsų sielovadinė išmintis padės jums nuspręsti kokius konkrečiai sprendimus reikia priimti tam lygiui pakelti taip pat bendradarbiaujant tarp atskirų vyskupijų Auklėjimo gaires nesunku surasti Susirinkimo ir vėlesniuose Magisteriumo dokumentuose kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp dvasinės ir teologinės formacijos keliamų griežtų reikalavimų ir nemažiau svarbaus integralaus žmogiškojo ugdymo atviro ir dėmesingo

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/1999-09-17_lietuvos-vyskupams-ad-limina-1999 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Kalba tarpbažnytinio dialogo „Antijudaizmo šaknys krikščioniškoje aplinkoje“ dalyviams. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    dei Papi Venerdì 31 ottobre 1997 DATA 1997 10 31 PIRMINIS ŠALTINIS Bažnyčios žinios Nr 1 49 1998 p 17 18 ŽANRAS Magisteriumas popiežių PASKIRTIES GRUPĖ Bendra LAIKOTARPIS 1978 2005 m Jonas Paulius II TERITORIJA Visuotinis Autorinės teisės AUTORINĖS TEISĖS Copyright Libreria Editrice Vaticana Lietuvos Vyskupų Konferencija Leidiniai LEIDINIAI Bažnyčios žinios Nr 1 49 1998 p 17 18 Skirsniai SKIRSNIAI Popiežius JONAS PAULIUS II Kalba tarpbažnytinio dialogo Antijudaizmo šaknys krikščioniškoje aplinkoje dalyviams 1997 m spalio 31 d Ištraukos Krikščioniškajame pasaulyje nesakau kad tai kilo iš pačios Bažnyčios kaip tokios per ilgai buvo paplitusios klaidingos ir neteisingos Naujojo Testamento žydų tautos ir jų tariamosios kaltės interpretacijos kurios sukėlė priešiškumo jausmus šios tautos atžvilgiu Tai prisidėjo prie sąžinių užmigdymo ir kai per Europą persirito pagoniškojo antisemitizmo įkvėpta persekiojimų banga iš esmės tolygi antikrikščionybei greta krikščionių padariusių viską ir gelbėjusių persekiotuosius netgi savo gyvybės sąskaita buvo daug tokių kurių dvasinis pasipriešinimas nebuvo toks kokio žmonija teisėtai laukė iš Kristaus mokinių Jūsų aiškus praeities tyrinėjimas siekiant nuskaistinti atmintį ypač aiškiai parodo kad antisemitizmas yra nepateisinamas ir visiškai smerktinas Dieviškojo išrinkimo faktas nuo pat pradžių ženklino šią mažą tautą įsikūrusią tarp didžiulių pagoniškųjų imperijų ir savo nuostabia kultūra pranokusią jas Ši tauta buvo suburta ir vedama Dievo dangaus ir žemės Kūrėjo Taigi jos egzistencija neapsiriboja paprastu prigimties ar kultūros faktu ta prasme kad per kultūrą žmogus išreiškia savo prigimties išteklius Tai yra antgamtinis faktas Ši tauta išlieka nepaisant nieko todėl kad tai yra Sandoros tauta ir nors žmogaus prigimčiai būdinga neištikimybė Viešpats lieka ištikimas savo Sandorai Remdamiesi tuo kas buvo ką tik pasakyta galime padaryti keletą išvadų kuriomis vadovautųsi krikščionių požiūris ir teologų darbai Bažnyčia tvirtai smerkia visokias genocido apraiškas taip pat ir jas įkvėpusias bei siekusias pateisinti rasistines teorijas Galima prisiminti Pijaus XI encikliką Mit brennender Sorge 1937 ir Pijaus XII encikliką Summi Pontificatus

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/1997-10-31_antijudaizmo-saknys-krikscioniskoje-aplinkoje (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Kreipimasis per audienciją Providentissimus Deus 100 metų ir Divino afflante Spiritu 50 metų jubiliejaus proga. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    santykis tarp katalikų egzegezės ir Įsikūnijimo 6 Tvirtas ryšys vienijantis įkvėptuosius biblinius tekstus su Įsikūnijimo slėpiniu enciklikoje Divino afflante Spiritu buvo išreišktas šitaip Kaip įsikūnijęs Dievo Žodis tapo žmogumi visais atžvilgiais išskyrus nuodėmę taip ir Dievo žodžiai išreikšti žmonių kalbomis tapo žmogiškąja kalba visais atžvilgiais išskyrus klaidą EB 559 Šiuo teiginiu beveik pažodžiui pakartotu Susirinkimo konstitucijoje Dei Verbum 13 atskleidžiamas reikšmių turtingas paralelizmas Tiesa kad Dievo žodžių užrašymas per įkvėptojo rašymo charizmą buvo pirmasis žingsnis Dievo Žodžio įsikūnijimo link Šie rašytieji žodžiai buvo išrinktosios tautos bei jos vienintelio Viešpačio bendravimo ir bendrystės nuolatinė priemonė Kita vertus dėl pranašiško šių žodžių aspekto buvo įmanoma įžvelgti dieviškojo plano išsipildymą kai Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų Jn 1 14 Dangiškai išaukštinus kūnu tapusio Žodžio žmogiškumą vėlgi rašytaisiais žodžiais nuolat patvirtinama kad jis liko tarp mūsų Įkvėptieji naujosios sandoros raštai prijungti prie įkvėptųjų pirmosios sandoros raštų yra patikima tikinčiosios tautos ir Dievo Tėvo Sūnaus ir Šventosios Dvasios bendravimo ir bendrystės priemonė Tos priemonės tikrai niekada negalima atskirti nuo dvasinio gyvenimo srauto srūvančio iš nukryžiuoto Jėzaus širdies ir sklindančio per Bažnyčios sakramentus Tačiau jam būdingas savas nuoseklumas kaip ir jį patvirtinančiam rašytiniam tekstui 7 Todėl abiejose enciklikose reikalaujama kad katalikų egzegetai išlaikytų visiškos harmonijos santykį su Įsikūnijimo slėpiniu to kas dieviška ir to kas žmogiška vienybės slėpiniu apibrėžtame istoriniame gyvenime Žemiškąjį Jėzaus gyvenimą apibūdina ne tik datos bei vietos I a pradžios Judėjoje bei Palestinoje bet ir gilios šaknys ilgoje mažos senovės Artimųjų Rytų tautos istorijoje tautos su jos silpnybėmis ir didybe su jos Dievo žmonėmis ir nusidėjėliais jos lėta kultūrine plėtra ir politinėmis nesėkmėmis pralaimėjimais ir pergalėmis taikos ir Dievo karalystės troškimu Kristaus Bažnyčia rimtai traktuoja Įsikūnijimo tikrovę ir būtent todėl istorinius kritinius Biblijos tyrimus laiko labai svarbiais Užuot pasmerkę kaip būtų norėję rėmusieji mistinę egzegezę mano pirmtakai karštai juos palaikė Artis criticae disciplinam rašė Leonas XIII quippe percipiendae penitus hagiographorum sententiae perutilem Nobis vehementer probantibus nostri exegetae sciliet catholici excolant apaštališkasis laiškas Vigilantiae įsteigiant Biblijos komisiją 1902 spalio 30 EB 142 Lygiai taip pat karštai vartojant tą patį žodį vehementer enciklikoje Divino afflante Spiritu patvirtinami teksto kritikos tyrimai 8 Enciklikoje Divino afflante Spiritu kaip žinome egzegetams rekomenduota studijuoti literatūros žanrus vartojamus šventosiose knygose ir net pasakyta jog katalikų egzegezė turi būti įsitikinusi kad ji negali nekreipti dėmesio į šią savo užduoties dalį nepadarydama rimtos žalos katalikiškajai egzegezei EB 560 Toks siūlymas kyla iš noro kuo kruopščiau ir tiksliau nustatyti tekstų prasmę taigi prasmę susijusią su jų istorine bei kultūrine aplinka Klaidinga Dievo ir Įsikūnijimo idėja verčia dalį krikščionių laikytis priešingo požiūrio Jie linkę manyti jog dėl to kad Dievas yra absoliuti Būtis kiekvienam jo žodžiui būdinga absoliuti vertė nepriklausoma nuo jokių žmogiškosios kalbos sąlygiškumų Tad jų nuomone nesą reikalo šių sąlygų tyrinėti siekiant iškelti aikštėn distinkcijas menkinančias žodžių reikšmingumą Tačiau būtent šiuo atveju laikantis klaidingos Absoliuto sampratos gimsta iliuzija ir iš tikrųjų atmetami Rašto įkvėptumo bei Įsikūnijimo slėpiniai Biblijos Dievas nėra absoliuti Būtis kuri gniuždydama viską ką paliečia užgniaužia kiekvieną skirtumą bei niuansą Priešingai jis yra Dievas Kūrėjas sukūręs stulbinančią būtybių kiekvieną pagal savo rūšį kaip nekart kartojama Pradžios knygoje Pr 1 įvairovę Toli gražu negriaudamas skirtumų Dievas juos gerbia ir jais naudojasi plg 1 Kor 12 18 24 28 Nors ir kalbėdamas žmonių kalba jis nesuteikia kiekvienai išraiškai vienodos vertės bet itin lanksčiai panaudoja įvairius niuansus ir lygiai taip pat pripažįsta jų ribas Štai kodėl egzegeto darbas toks sudėtingas būtinas ir patrauklus Iš akių nevalia išleisti nė vieno žmogiškojo kalbos aspekto Naujausia pažanga lingvistinių literatūrinių ir hermeneutinių tyrimų srityje leido biblinei egzegezei literatūros žanrų tyrinėjimą papildyti daugeliu kitų požiūrio taškų retoriniu naratyviniu struktūralistiniu panašiai naudojamasi ir tokiais humanitariniais mokslais kaip psichologija ir sociologija Visa tai atitinka užduotį Leono XIII patikėtą Biblijos komisijai Tegu jie nelaiko savo sričiai svetimu nieko kas nauja bus atrasta šiuolaikinių mokslininkų uolių tyrimų priešingai tegu jie nedelsdami pritaiko viską ką kiekviena epocha naudingo teikia biblinei egzegezei Vigilantiae EB 140 Dievo žodžio žmogiškųjų aplinkybių tyrinėjimas turėtų būti nuolatinio suinteresuotumo dalykas 9 Tačiau tokio tyrinėjimo neužtenka Norėdama nepažeisti ryšio tarp Bažnyčios tikėjimo ir Rašto įkvėptumo katalikiškoji egzegezė turi neapsiriboti vien žmogiškais biblinių tekstų aspektais Pirmiausia ji turi padėti krikščionių tautai labiau suvokti Dievo žodį šiuose tekstuose idant jie jį geriau priimtų ir per tai gyventų visiškoje bendrystėje su Dievu Siekiant to neabejotinai būtina kad ir pats egzegetas suvoktų dieviškąjį žodį tekstuose Jis gali tai padaryti tik tada kai jo intelektinį darbą palaikys stiprus dvasinis gyvenimas Be tokio palaikymo egzegetinis tyrinėjimas lieka neužbaigtas išleidžia iš akių pagrindinį tikslą ir apsiriboja šalutinėmis užduotimis Tai net tampa savotišku pabėgimu Vien žmogiškųjų teksto aspektų mokslinis tyrinėjimas gali padėti egzegetui užmiršti jog Dievo žodis kviečia kiekvieną asmenį peržengus save gyventi tikėjimu ir meile Šiuo atžvilgiu enciklikoje Providentissimus Deus primenama ypatinga šventųjų knygų prigimtis ir iš jos kylanti aiškinimo būtinybė Šventųjų knygų rašoma joje negalima prilyginti paprastiems raštams bet kadangi jos padiktuotos pačios Šventosios Dvasios ir pasižymi itin rimtu turiniu daugeliu atžvilgių slėpiningu bei sunkiu mums visados reikės kad jas suprastume bei paaiškintume tos pačios Dvasios atėjimo t y jos šviesos ir malonės kurių neabejotinai būtina ieškoti nuolankia malda ir išlaikyti šventu gyvenimu EB 89 Glaustesne formule pasiskolinta iš Augustino tai išreikšta enciklikoje Divino afflante Spiritu Orent ut intelligant EB 569 Iš tiesų norint visiškai teisingai aiškinti Šventosios Dvasios įkvėptus žodžius pirmiausia reikia būti vedamam Šventosios Dvasios ir to melsti daug melstis prašyti maldoje vidinės Dvasios šviesos ir romiai tą šviesą priimti prašyti meilės kuri vienintelė leidžia suprasti Dievo kuris yra meilė 1 Jn 4 8 16 kalbą Įsitraukus į aiškinimo darbą būtina kiek įmanoma labiau išlikti Dievo akivaizdoje 10 Nuolankumas Šventajai Dvasiai žadina ir stiprina kitą teisingą egzegezės kryptį sąlygojančią nuostatą ištikimybę Bažnyčiai Katalikų egzegetas nepasiduoda individualistinei iliuzijai skatinančiai manyti jog biblinius tekstus galima geriau suprasti būnant už tikinčiųjų bendruomenės ribų Teisingas yra priešingas dalykas nes šie tekstai nebuvo duoti individualiems tyrinėtojams jų smalsumui patenkinti nei teikti temų jų tyrinėjimams ir studijoms Divino afflante Spiritu EB 566 jie buvo patikėti tikinčiųjų bendruomenei Kristaus Bažnyčiai idant maitintų tikėjimą ir vadovautų meilės gyvenimui Pagarba šiam tikslui lemia aiškinimo teisingumą Enciklikoje Providentissimus Deus priminta ši pamatinė

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/1993-04-23_providentissimus-deus-100-ir-divino-afflante-spiritu-50-jubiliejus (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Kalba Lietuvos vyskupams atvykusiems ad limina Apostolorum. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    subręstų ir atneštų lauktųjų vaisių visose visuomeninio gyvenimo srityse Krikščionys žino jog jie dabar atsakingi yra pirmose linijose ten kur turi būti atstatyta krašto dorovė politika ir ekonomika Šiam svarbiam ir sunkiam uždaviniui reikia gerai parengtų ir gerai išauklėtų darbininkų Savo šalyje savaime suprantama Jūs jaučiate įtampą tarp vėl iš naujo patiriamos pilietinės vienybės ir tebejuntamų netolimos praeities neišvengiamų pėdsakų Būtina auklėti teisingumu pagrįstos ateities kūrėjus ateities kur piliečių tarpusavio santykiai būtų nešališki teisiškai tvarkomi Beje šiandien išryškėja kitas sunkumas būtinybė rinktis vieną iš skirtingų raidos modelių ir jį atitinkantį ekonominį sprendimą kas tegul ir ne visada akivaizdžiai susiję su etiniais ir kultūriniais tikslais Be to didžiulių pasikeitimų apimtoje geografinėje aplinkoje kur yra ir Jūsų kraštas nėra taip lengva tvarkyti tarptautinius santykius Šitokių įvykių akivaizdoje būtina kad naujos visuomeninės jėgos veiktų labai atsakingai ir apgalvotai nesusiviliotų vien tik medžiagine gerove Išsivystymas rašiau enciklikoje Centesimus annus negali būti suprastas vien tik ekonomine prasme bet turi apimti visą žmogaus veiklą Tai nereiškia jog visos tautos turi susilyginti su turtingiausiomis dabarties šalimis tačiau jos turi atkakliu darbu kurti vertingesnį gyvenimą ugdyti kiekvieno asmens deramą orumą ir kūrybiškumą sugebėjimą atsiliepti į savo pašaukimą ir jame glūdintį Dievo kvietimą 29 4 Nūdienė Lietuvos Bažnyčia nebijo pasitikti tokių grėsmingų iššūkių nes supranta kad Viešpats dar ir šiandien kalba savo apaštalams Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones Mt 28 19 Tarp Išganytojų kviečiamų tautų yra ir Jūsų atjaunėjusi Lietuva kuriai Bažnyčia trokšta duoti garbingą dalį kad ji augtų kupina tikėjimo ir turtėtų žmogiškomis evangelinėmis dorybėmis darniai bendradarbiautų su visomis šalimis Jūs aiškiai ir puikiai suprantate savo pašaukimą skelbti ir liudyti kad Evangelijos žodis ir akivaizdus pavyzdys šviestų visai neramiai visuomenei Neseniai paskebtas Jūsų ganytojiškas laiškas Kuriant brolišką ir laisvą Lietuvą ryškiai parodo Jūsų gerbiami Broliai Vyskupai rūpestį nes pirmieji imatės atsakomybės spręsti ir vadovauti ganytojiškai veiklai kuri yra būdinga Jūsų pašaukimui ir Jūsų tarnystei Šias evangelizacijos pastangas lydi aktyvi veikla gailestingos meilės baruose šaliai išgyvenant tokias sunkias ekonomines bėdas įvairiais būdais stengiamasi padėti žmonėms ypač vargingiausiems Išmintinga ir didžiadvasiška parama stokojantiems kasdien paliudija krikščioniškosios tautos evangelizacinę pasiuntinybę 5 Evangelizuoti priminiau Europos vyskupų konferencijų pirmininkams posinodiniame susitikime pernai gruodžio mėnesį tai būti liudytojais o naujiena susijusi su Evangelija ir evangelizacija nuolat įpareigoja Kristaus Liudytojus Mūsų amžiuje Europos žemyne užderėjo gausus kankinių derlius matyt didžiausias po pirmųjų krikščionybės laikų Bažnyčia bręsta šios palaimingos pjūties dėka Lietuva irgi patyrusi ilgą kančių ir išbandymų metą šiandien išgyvena apaštalinį ir misionierišką pakilimą Gerbiami Broliai Vyskupai šiandien yra puiki proga nuodugniau įvertinti Evangelijos turtus ir iš jų pasisemti išminties kuria kryptimi ateinančiais metais pasukti savo ganytojišką veiklą Dabar palankus metas įsigilinti į Vatikano II Susirinkimo mokymą kurio gaivinančiai jėgai šitiek laiko buvo trukdoma pasireikšti Jūsų bendruomenėse Atidžiai studijuokite Susirinkimo dokumentus juos apmąstykite ir įgyvendinkite savo Bažnyčiose Ypač pasistenkite kad juos pažintų ir pamiltų pasauliečiai Nauja pasauliečių karta išugdyta didžiųjų Susirinkimo konstitucijų dvasia tebūna vienas iš Jūsų ganytojiškos veiklos tikslų Ypač svarbu kad suaugusieji ir jaunimas imtų nagrinėti dekretą dėl pasauliečių apaštalavimo Suvoktų jo reikšmę dabartinei nelengvai krašto būklei susietų jį su

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/kalbos/1993-02-27_lietuvos-vyskupams-ad-limina-1993 (2016-02-13)
    Open archived version from archive



  •