archive-lt.com » LT » K » KATALIKAI.LT

Total: 495

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Laiškas kunigams 1999 m. Didžiojo ketvirtadienio proga. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    Apr 1 8 suteikė žmogaus kelionei per laiką kryptį ir prasmę Apie save jis yra pasakęs Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį Vėl palieku pasaulį ir grįžtu pas Tėvą Jn 16 28 Lygiai taip Kristaus įvykio yra persunktas ir mūsų perėjimas Mūsų kelias yra perėjimas su Juo einant kryptimi kuria ėjo Jis pas Tėvą Tai dar labiau išryškėja per Triduum sacrum šventąjį Tridienį kai per Kristaus kančios mirties ir prisikėlimo slėpinį dalyvaujame Jo grįžime pas Tėvą Juk tikėjimas mums laiduoja jog šis Kristaus perėjimas pas Tėvą tai yra jo Velykos nėra tiktai Jį apimantis įvykis Ir mes pašaukti jame dalyvauti Jo Velykos yra mūsų Velykos Tad pas Tėvą einame su Kristumi Tai darome per Velykų slėpinį iš naujo išgyvendami jo kančios valandą kai jis mirdamas ant kryžiaus sušuko Mano Dieve mano Dieve kodėl mane apleidai Mk 15 34 ir pridūrė Atlikta Jn 19 30 Tėve į tavo rankas atiduodu savo dvasią Lk 23 46 Šie Evangelijos žodžiai žinomi kiekvienam krikščioniui ir juolab kunigui Tai mūsų gyvenimo ir mūsų mirimo liudijimas Baigiantis kiekvienai dienai Valandų liturgijoje kartojame In manus tuas Domine commendo spiritum meum Taip rengiamės didžiajam perėjimo slėpiniui egzistencinėms Velykoms kai savo mirties bei prisikėlimo galia mus sutiks Kristus kad perduotų dangiškajam Tėvui 3 Aš šlovinu tave Tėve dangaus ir žemės Viešpatie kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų o apreiškei mažutėliams Taip Tėve nes tau taip patiko Viskas man yra mano Tėvo atiduota ir niekas nepažįsta Tėvo tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti Mt 11 25 27 Taip tiktai Sūnus pažįsta Tėvą Jis Tėvo prieglobstyje esantis anot Jono Jn 1 18 atskleidė mums Tėvą parodė jo veidą ir atidengė jo širdį Į apaštalo Pilypo prašymą per Paskutiniąją vakarienę Parodyk Tėvą Jn 14 8 Kristus atsakė Jau tiek laiko esu su jumis ir tu Pilypai vis dar manęs nepažįsti Nejau tu netiki kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje Jn 14 9 10 Šiais žodžiais Jėzus paliudijo savo kaip Sūnaus amžino gimimo iš Tėvo trejybinį slėpinį sudarantį giliausią jo dieviškojo Asmens branduolį Evangelija nepaliaujamai apreiškiamas Tėvas Kai Juozapas ir Marija randa dvylikametį Jėzų šventykloje tarp mokytojų ir motina sako Vaikeli kam mums tai padarei Lk 2 48 jis atsako nurodydamas į Tėvą Argi nežinojote kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose Lk 2 49 Būdamas vos dvylikos metų jis jau žino savo gyvenimo reikšmę savo misijos kuri nuo pirmosios iki paskutiniosios valandos turi būti skirta Tėvo reikalams prasmę Šios misijos viršūnė Golgota auka ant kryžiaus kurį Kristus priima paklusnumo bei vaikiško atsidavimo dvasia Mano Tėve jeigu įmanoma teaplenkia mane ši taurė Tačiau ne kaip aš noriu bet kaip tu tebūnie tavo valia Mt 26 39 42 Tėvas priima Sūnaus auką nes jis taip pamilo pasaulį jog atidavė savo viengimį Sūnų kad kiekvienas kuris jį tiki nepražūtų bet turėtų amžinąjį gyvenimą plg Jn 3 16 Taip tiktai Sūnus pažįsta Tėvą ir todėl tik jis gali jį apreikšti 4 Per ipsum et cum ipso et in ipso Per jį su juo ir jame tau visagali Dieve Tėve su Šventąja

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/laiskai/1999-03-14_kunigams-didziojo-ketvirtadienio-proga-1999 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Laiškas kunigams 1998 m. Didžiojo ketvirtadienio proga. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    nekruvinu būdu įvyksta naujosios Sandoros auka kuri kitą dieną kai Kristus sako Consummatum est Atlikta Jn 19 30 įvykdoma kruvinai Ši Auka vieną kartą ir visiems laikams atlikta ant Golgotos kalno Šventosios Dvasios galia patikima apaštalams kaip Bažnyčios Švenčiausiasis Sakramentas Prašydama slėpiningo Dvasios veikimo Bažnyčia prieš perkeitimo žodžius meldžiasi Todėl nuolankiai tave Viešpatie prašome Šventosios Dvasios galia pašventink šias paaukotas tau atnašas kad jos mums taptų Kūnu ir Krauju tavo Sūnaus mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kurio liepiami šias paslaptis švenčiame Eucharistijos III malda Iš tiesų kaip be Šventosios Dvasios galios žmogaus lūpos galėtų padaryti kad duona ir vynas iki laikų pabaigos virstų Viešpaties Kūnu ir Krauju Tiktai Dievo Dvasios galia Bažnyčia gali nepaliaujamai išpažinti didžiąją tikėjimo paslaptį Mes skelbiame Viešpatie tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą laukdami tavęs ateinant Eucharistija ir Šventimai yra tos pačios Dvasios vaisiai Kaip per šv Mišias ji duoną ir vyną paverčia Kristaus Kūnu ir Krauju taip ir Šventimų sakramente ji atlieka kunigo arba vyskupo konsekraciją Jonas Paulius II Dovana ir paslaptis p 46 3 Šventosios Dvasios dovanos Tu septiformis munere Digitus paternae dexterae Tu rite promissum Patris Sermone ditans guttura Septyniomis dovanomis Sujungi Tėvą su mumis Sūnaus žadėta atėjai Kalbų daugybe prabilai Kaip galėtume ypatingo dėmesio neskirti Šventosios Dvasios dovanų apmąstymui kurias Bažnyčios tradicija sekdama bibliniais bei patristiniais šaltiniais vadina septyneriopa dovana sacrum Septenarium Šiuo mokymu itin domėjosi scholastinė teologija išsamiai išdėsčiusi jos reikšmę bei požymius Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią kuri šaukia Aba Tėve Gal 4 6 Visi vedami Dievo Dvasios yra Dievo vaikai Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai kad esame Dievo vaikai Rom 8 14 16 Apaštalo Pauliaus žodžiai primena mums kad pagrindinė Dvasios dovana yra pašvenčiamoji malonė gratia gratum faciens su kuria gaunamos teologinės dorybės tikėjimas viltis ir meilė ir visos įlietosios dorybės virtutes infusae įgalinančios mus elgtis veikiamiems Šventosios Dvasios Dieviškos malonės pripildytoje sieloje šis antgamtinis palikimas papildomas Šventosios Dvasios dovanų Skirtingai negu charizmos suteiktos tarnavimui dėl kitų šios dovanos siūlomos visiems nes jų tikslas vesti asmenis šventėjimo bei tobulėjimo keliu Šių dovanų vardai žinomi Pranašas Izaijas juos mini nusakydamas koks bus ateisiantysis Mesijas Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia dvasia išminties ir įžvalgos dvasia patarimo ir narsumo dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės jo džiugesys bus Viešpaties baimė Iz 11 2 3 Septuagintos ir Vulgatos vertimuose dovanų skaičius padidinamas iki septynių pridedant maldingumą ir iš Izaijo teksto išbraukiant pasikartojančią Dievo baimę Jau šv Ireniejus mini septyneriopą dovaną ir priduria Tada Viešpats padovanojo šią Dvasią Bažnyčiai atsiųsdamas žemei Globėją plg Adversus Haereses III 17 3 Šv Grigalius Didysis savo ruožtu aiškina antgamtišką dinamiką Dvasios įliejamą į sielą ir išvardija dovanas priešinga tvarka Juk per Dievo baimę pakylame iki maldingumo nuo maldingumo kylame į žinojimą iš žinojimo gauname tvirtumo iš tvirtumo patarimo su patarimu žengiame prie supratimo ir su supratimu prie išminties ir taip Dvasios septyneriopos malonės dėka pačioje viršūnėje mums atsiveria dangiškojo gyvenimo vartai Homiliae in Hezechielem II 7 7 Kadangi pasak Katalikų Bažnyčios katekizmo Šventosios Dvasios dovanos daro žmogaus sielą bei gebėjimus ypač jautrius Globėjo veikimui papildo ir patobulina jas gavusiųjų dorybes Jos padeda tikintiesiems lengvai paklusti Dievo įkvėpimams KBK 1831 Tad moralinį krikščionių gyvenimą palaiko pastovios būsenos lenkiančios žmogų paklusti Šventosios Dvasios paskatoms ten pat 1830 Jomis subrandinamas antgamtiškas gyvenimas kurį kiekviename žmoguje sukuria malonė Iš tiesų dovanos puikiai dera su mūsų dvasiniais polinkiais patobulina bei nepaprastai atveria juos Dievo veikimui 4 Šventosios Dvasios dovanų poveikis žmogui Accende lumen sensibus Infunde amorem cordibus Infirma nostri corporis Virtute firmans perpeti Galingai protą mūs apšviesk Ir širdis meile Tu paliesk Kad nepalūžtų mūs valia Ją stiprink amžina galia Per Dvasią Dievas suartėja su asmeniu ir vis giliau įsiskverbia į žmogaus pasaulį Vienas Dievas Trijuose Asmenyse kuris pačiame savyje egzistuoja kaip transcendentinė tarpasmeninės dovanos tikrovė Šventojoje Dvasioje atiduoda save žmogui kaip dovaną perkeičia žmogaus pasaulį iš vidaus iš širdžių ir sąžinių vidaus Dominum et vivificantem 59 Didžiojoje scholastikos tradicijoje ši tiesa skatina teikti pirmenybę Šventosios Dvasios veikimui žmogaus gyvenime ir pabrėžti Dievo išganomąją iniciatyvą moraliniame gyvenime Nenaikindamas mūsų asmenybės ir neatimdamas iš mūsų laisvės Dievas išgano mus būdu pranokstančiu mūsų lūkesčius ir planus Į tokią logiką įtraukiamos ir Šventosios Dvasios dovanos kurios yra žmogaus patobulinimai parengiantys jį noriai paklusti Dievo paskatoms Tomas Akvinietis Summa theologiae I II q 68 a 2 Septyneriomis dovanomis tikinčiajam suteikiama galimybė Dievo vaikams būdingoje laisvėje sueiti į artimą asmenišką santykį su Tėvu Tai pabrėžia šv Tomas aiškindamas kaip Šventoji Dvasia skatina mus veikti ne prievarta bet meile Šventoji Dvasia konstatuoja jis veda Dievo vaikus laisvėje per meilę ne per prievartą ir baimę Contra gentiles IV 22 Dvasia daro krikščionių veiklą panašią į Dievo Tai reiškia kad ji dera su Dievo mąstymo mylėjimo ir veikimo būdu Taip tikintysis tampa regimu Švenčiausiosios Trejybės ženklu pasaulyje Palaikomas Globėjo draugystės Žodžio šviesos ir Tėvo meilės jis gali drąsiai pasiryžti pamėgdžioti Dievo tobulumą plg Mt 5 48 Mano garbingasis pirmtakas Dievo tarnas Paulius VI priminė jog Dvasia veikia dviejose srityse Pirmoji sritis yra individualios sielos mūsų aš šioje dažnai mums patiems nepažįstamoje mūsų egzistencijos vidujiškiausioje celėje atsiranda Šventosios Dvasios dvelksmas ji plinta sieloje per tą pirmutinę ir aukščiausiąją charizmą kurią vadiname malone Ji yra tartum naujas gyvenimas išsyk suteikiantis sielai galios poelgiams pranokstantiems jos prigimtines jėgas Antroji sritis kurioje plinta Sekminių galia yra regimas Bažnyčios kūnas Žinoma Dvasia pučia kur nori plg Jn 3 8 tačiau Kristaus nustatytoje išganymo tvarkoje Šventoji Dvasia teka apaštališkosios tarnybos kanalu Šios tarnybos dėka kunigai gauna galią perduoti Šventąją Dvasią tikintiesiems Tai vyksta autentiškai skelbiant Dievo žodį kas jiems pavesta vadovaujant krikščionių tautai ir teikiant sakramentus plg 1 Kor 4 1 kurie yra malonės tai yra pašventinančio Globėjo veikimo šaltiniai Homilija Sekminių proga 1969 gegužės 25 5 Šventosios Dvasios dovanos kunigo gyvenime Hostem repellas longius Pacemque dones protinus Ductore sic te praevio Vitemus omne noxium Tu blogį sielose naikink Vienybę taiką vis gaivink Vesk mus tvirtai tiesos keliu Padėk išvengt skaudžių klaidų Žmogaus širdyje Šventoji Dvasia atkuria visišką harmoniją su Dievu ir garantuodama žmogui pergalę prieš piktąjį atveria ją neribotiems dieviškosios meilės matmenims Tad Šventoji Dvasia vesdama žmogų į vidinės laisvės bei ramybės patirtį ir

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/laiskai/1998-03-25_kunigams-didziojo-ketvirtadienio-proga-1998 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Didžiojo krikščionybės jubiliejaus malda. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    m Jonas Paulius II TERITORIJA Visuotinis Autorinės teisės AUTORINĖS TEISĖS Copyright Libreria Editrice Vaticana Lietuvos Vyskupų Konferencija Skirsniai SKIRSNIAI DIDŽIOJO KRIKŠČIONYBĖS JUBILIEJAUS MALDA 2000 tieji Garbė ir šlovė Tau amžinasis Dieve Tėve kad mus be galo mylėdamas atidavei mums vienatinį savo Sūnų Šventosios Dvasios veikimu Jis priėmė kūną Nekaltosios Mergelės Marijos įsčiose ir gimė Betliejuje prieš du tūkstančius metų Jis tapo mūsų gyvenimo kelionės draugu ir suteikė naują prasmę žmonijos istorijai Ištikimai mylėdami su Juo mes keliaujame per vargus ir kančias į naująjį dangų ir naująją žemę kur Tu nugalėjęs mirtį būsi viskas visiems Garbė ir šlovė Tau Švenčiausioji Trejybe Tau aukščiausiasis vienintelis Dieve Tėve suteik malonę kad Jubiliejaus metais nuoširdžiai atsiverstume ir džiaugsmingai grįžtume pas Tave kad šiais metais susitaikytų žmonės ir suklestėtų santarvė tarp tautų kad kalavijus perkaltume į noragus o ginklų žvangesys užleistų vietą taikos giesmei Padaryk Tėve kad Jubiliejaus metais ištikimai sektume Kristaus pavyzdžiu būtume jautrūs Šventosios Dvasios įkvėpimams stropiai klausytumės Tavo Žodžio ir dažnai artintumės prie Tavo malonės versmių Garbė ir šlovė Tau Švenčiausioji Trejybe Tau aukščiausiasis vienintelis Dieve Šventosios Dvasios galia sustiprink Tėve Bažnyčios ryžtą iš naujo paskleisti Evangeliją tautose Vadovauk mūsų žingsniams pasaulio keliais kad skelbtume Kristų visu savo gyvenimu kreipk mūsų žingsnius į dangiškosios šviesos Tėvynę Kristaus sekėjai tegu spinduliuoja meile varguoliams ir prislėgtiesiems tiesia pagalbos ranką stokojantiems ir dosniai vykdo gailestingumo darbus Tebūna jie atlaidūs visiems kad ir patys galėtų iš Tavęs gauti atleidimą Garbė ir šlovė Tau Švenčiausioji Trejybe Tau aukščiausiasis vienintelis Dieve Gerasis Tėve suteik malonę kad visi tavo Sūnaus sekėjai nuskaidrinta atmintimi pripažinę savo trūkumus bei klaidas broliškai susivienytų idant pasaulis įtikėtų Tave ir Tavo siųstąjį Kristų Tesuartėja didžiųjų religijų išpažinėjai Tesužino visi žmonės esą tavo vaikai Su tautų Motinos Marijos maldavimais tegu vienijasi apaštalų ir krikščionių kankinių balsai visų laikų ir visų tautų teisiųjų žmonių troškimai kad

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/maldos/2000_didziojo-krikscionybes-jubiliejaus-malda (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Pasirengimo Didžiajam krikščionybės jubiliejui trečiųjų – Dievo Tėvo – metų malda. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    Copyright Libreria Editrice Vaticana Lietuvos Vyskupų Konferencija Leidiniai LEIDINIAI Bažnyčios žinios Nr 23 71 1998 p 2 Skirsniai SKIRSNIAI Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II malda 1999 iesiems Dievo Tėvo metams DIEVE DANGAUS IR ŽEMĖS KŪRĖJAU JĖZAUS IR MŪSŲ TĖVE Palaimintas esi Viešpatie dangaus Tėve būdamas be galo gailestingas Tu pažvelgei į mūsų kančią ir atsiuntei mums savo Sūnų Jėzų gimusį iš moters kad taptų mūsų Išganytoju ir bičiuliu mūsų broliu ir Atpirkėju Dieve Tėve dėkojame Tau už Jubiliejinių metų dovaną padėk kad tai būtų malonės metai grąžinantys mus į Tėvo namus kur Tu su begaline meile lauki grįžtančių paklydusių savo vaikų kad atleidęs apkabintum ir apvilkęs šventiniu rūbu pakviestum prie savo stalo Per amžius mes nesiliausime Tave garbinę Tėve Gailestingasis Tėve šiais Šventaisiais metais teauga mūsų meilė Tau ir mūsų artimui Kristaus mokiniai teskleidžia tiesą ir taiką teskelbia Gerąją naujieną vargdieniams mūsų Motina Bažnyčia savo meile teapgaubia visus ypač mažuosius ir apleistuosius Per amžius mes nesiliausime Tave garbinę Tėve Tiesos Tėve Didžiojo jubiliejaus metais te visi katalikai iš naujo atranda džiaugsmą gyvendami Tavo žodžiu ir paklusdami Tavo valiai tepažįsta broliškos vienybės palaimą kartu laužydami duoną ir himnais bei giesmėmis Tave šlovindami Per amžius mes nesiliausime Tave garbinę Tėve Maloningasis Tėve

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/maldos/1999_dievo-tevo-metai (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Pasirengimo Didžiajam krikščionybės jubiliejui antrųjų – Šventosios Dvasios – metų malda . Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    TEISĖS Copyright Libreria Editrice Vaticana Lietuvos Vyskupų Konferencija Leidiniai LEIDINIAI Bažnyčios žinios Nr 21 45 1997 p 2 Skirsniai SKIRSNIAI Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II malda 1998 iesiems Šventosios Dvasios metams Šventoji Dvasia mieliausia mūsų širdžių Gaivintoja Atverki mums šio Didžiojo jubiliejaus gilią prasmę ir parenk mūsų širdis kad galėtume jį švęsti su tikėjimu tvirčiausia viltimi ir nesavanaudiška meile Tiesos Dvasia tirianti Dievo gelmes Bažnyčios lobyne ir pranašyste padėk žmonijai atpažinti Jėzuje iš Nazareto šlovingą Viešpatį pasaulio Gelbėtoją kilniausią istorijos išsipildymą Ateik meilės ir ramybės Dvasia Dvasia Kūrėja slaptingai kurianti Karalystę savo šventųjų galybe vesk Bažnyčią drąsiai peržengti naujo tūkstantmečio slenkstį ir nunešti ateities kartoms Išgelbėjančio Žodžio šviesą Šventumo Dvasia visatą gaivinantis dieviškasis dvelksme ateik ir atnaujink žemės veidą Pažadink krikščionių sielose visapusiškos vienybės troškimą kad jie pasauliui būtų veiksmingas ramstis ir ženklas išreiškiantis jų glaudžią bendrystę su Dievu ir visos žmonių giminės tarpusavio vienybę Ateik meilės ir ramybės Dvasia Bendrystės Dvasia Bažnyčios siela ir tvirtybe įgalinanti charizmų ir dovanų gausybe ugdyti Kristaus Kūno vienybę leidžianti pasauliečiams pašvęstojo gyvenimo asmenims ir dvasininkams drauge darniai kurti vieną Dievo Karalystę Paguodos Dvasia tikrasis džiaugsmo ir ramybės šaltini įkvėpk broliškumo su vargstančiaisiais suteik ligoniams kantrybės jėgų įkvėpk pasitikėjimo ir vilties patiriantiems išbandymus pažadink

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/maldos/1998_sventosios-dvasios-metai (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Pasirengimo Didžiajam krikščionybės jubiliejui pirmųjų – Jėzaus Kristaus – metų malda. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    II ORIGINALO PAVADINIMAS PREGHIERA DEL SANTO PADRE GIOVANNI PAOLO II PER IL PRIMO ANNO DI PREPARAZIONE AL GRANDE GIUBILEO 2000 I anno Gesù Cristo DATA 1997 PIRMINIS ŠALTINIS Bažnyčios žinios Nr 23 23 1996 p 2 SERIJA Didysis Krikščionybės jubiliejus ŽANRAS Magisteriumas popiežių PASKIRTIES GRUPĖ Bendra LAIKOTARPIS 1978 2005 m Jonas Paulius II TERITORIJA Visuotinis Autorinės teisės AUTORINĖS TEISĖS Copyright Libreria Editrice Vaticana Lietuvos Vyskupų Konferencija Leidiniai LEIDINIAI Bažnyčios žinios Nr 23 23 1996 p 2 Skirsniai SKIRSNIAI Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II malda 1997 iesiems Jėzaus Kristaus metams Viešpatie Jėzau laiko pilnatve ir istorijos Viešpatie parenk mūsų protus su tikėjimu švęsti didįjį Dutūkstantųjų Metų jubiliejų kad tai būtų malonės ir gailestingumo metai Suteik mums tyrą ir paprastą širdį kad mes su neblėstančia nuostaba galėtume mąstyti Įsikūnijimo paslaptį kai Tu Dievo Sūnau Mergelės įsčiose Dvasios šventovėje tapai mūsų broliu Tau o Kristau garbė ir šlovė dabar ir per amžių amžius Jėzau naujojo žmogaus pradžia ir pilnatve atversk mūsų širdis kad palikę klystkelius sektume Tavo pėdomis į gyvenimą vedančiu nauju keliu Leisk kad ištikimi krikšto pažadams gyventume pagal mūsų tikėjimą kad uoliai liudijant Tavo žodį šeimose ir visuomenėje suspindėtų Tavo Evangelijos gyvoji šviesa Tau o Kristau garbė ir šlovė dabar ir per amžių amžius Jėzau Dievo galybe ir išmintie įkvėpk mums meilę Šventajam Raštui kuriame aidi Tėvo balsas apšviečiantis įkvepiantis maitinantis ir paguodžiantis Gyvojo Dievo Žodi atnaujink Bažnyčioje misijinį uolumą kad visi žmonės pažintų Tave tikrąjį Dievo ir žmogaus Sūnų vienintelį Tarpininką tarp žmogaus ir Dievo Tau o Kristau garbė ir šlovė dabar ir per amžių amžius Jėzau vienybės ir taikos Šaltini sustiprink Bažnyčios vienybę Suteik stiprybės ekumeniniam judėjimui kad visi Tavo mokiniai Tavo Dvasios galia taptų viena Tu kuris gyvenimo taisykle mums davei naująjį meilės įsakymą padėk mums statyti vieningą pasaulį kuriame taika nugalėtų karą o pagarba gyvybei mirties kultūrą

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/maldos/1997_jezaus-kristaus-metu-malda (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Apaštališkasis laiškas Motu proprio forma MISERICORDIA DEI dėl kai kurių Atgailos sakramento šventimo aspektų. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    su Tikėjimo mokslo kongregacija Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacija ir Popiežiškąja įstatyminių tekstų taryba taip pat išklausęs garbingųjų brolių kardinolų vadovaujančių Romos kurijos dikasterijoms patvirtindamas katalikiškąjį mokymą apie atgailą ir susitaikinimą apibendrintą Katalikų Bažnyčios katekizme 11 suvokdamas savo kaip ganytojo atsakomybę ir žinodamas apie visuomet aktualų šio sakramento poreikį bei veiksmingumą nustatau šiuos potvarkius 1 Ordinarai privalo priminti Atgailos sakramento teikėjams kad visuotiniu Bažnyčios įstatymu laikantis katalikiškosios doktrinos šioje srityje nustatyta a Individuali ir integrali išpažintis bei išrišimas yra vienintelis įprastinis būdas kuriuo tikintysis suvokęs savo padarytą sunkią nuodėmę yra sutaikinamas su Dievu ir Bažnyčia vien tik fizinė ar moralinė negalimybė atpalaiduoja nuo tokio išpažinimo tokiu atveju sutaikinimą galima gauti ir kitais būdais 12 b Todėl visi kuriems pagal pareigas patikėta sielovada įpareigojami garantuoti kad jiems patikėtų tikinčiųjų išpažintys būtų išklausomos kai tikintieji to pagrįstai prašo ir kad tikintiesiems būtų suteikta galimybė atlikti individualią išpažintį jiems patogiu laiku nustatytomis dienomis ir valandoms 13 Visi kunigai įgalioti teikti Atgailos sakramentą visuomet privalo parodyti esą visiškai pasirengę jį suteikti kai tik tikintieji pagrįstai to prašo 14 Nepakankamas noras priimti sužeistas avis ir netgi eiti jų ieškoti siekiant sugrąžinti į avidę būtų liūdnas ženklas rodantis pastoracinio jautrumo stoką tų kurie per savo kunigystės šventimus privalo atspindėti Gerojo Ganytojo atvaizdą 2 Vietos ordinarai parapijų klebonai bažnyčių bei šventovių rektoriai turėtų nuolat patikrinti kad tikintiesiems būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos atlikti išpažintį Ypač rekomenduojama kad kulto vietose nustatytu laiku nuodėmklausių buvimas būtų regimas kad šios nustatytos valandos būtų pritaikytos prie penitentų gyvenimo aplinkybių ypač sudarant tikintiesiems galimybę atlikti išpažintį prieš Mišias ir kai yra daugiau kunigų net Mišių metu kad būtų patenkinti tikinčiųjų poreikiai 15 3 Kadangi tikintieji įpareigoti pagal rūšį ir skaičių išpažinti visas po Krikšto padarytas sunkiąsias nuodėmes kurias įsisąmonina rūpestingai patikrinę sąžinę ir kurios dar nebuvo tiesiogiai atleistos Bažnyčios raktų galia ir išpažintos per asmeninę išpažintį 16 kiekviena tokia praktika kai išpažintis apribojama tik bendru išpažinimu arba išpažįstama viena ar kelios sunkesnėmis laikomos nuodėmės privalo būti atmestina Atsižvelgiant į tai kad visi tikintieji yra kviečiami į šventumą rekomenduojama išpažinti ir lengvąsias nuodėmes 17 4 Laikantis minėtų normų Kanonų teisės kodekse 961 kan numatytas išrišimas teikiamas iš karto daugeliui penitentų be išankstinės individualios išpažinties privalo būti teisingai suprantamas ir teikiamas Šis išrišimas yra iš tikrųjų išimtinio pobūdžio ir gali būti bendrai teikiamas tik šiais atvejais 1 Gresiant mirties pavojui jei nepakanka laiko kunigui ar kunigams išklausyti kiekvieno penitento išpažinties 2 Esant ypatingos būtinybės situacijai kai atsižvelgiant į penitentų skaičių nepakanka nuodėmklausių galinčių per numatytą laiką įprastu būdu išklausyti individualias išpažintis kad penitentai ne dėl savo kaltės ilgam laikui neliktų be sakramentinės malonės ar šventosios Komunijos tačiau ypatingos būtinybės situacijai nepriskiriami tokie atvejai kai penitentų minios susidaro kai kurių didelių švenčių ar piligrimystės proga 19 Dėl ypatingos būtinybės galioja šie paaiškinimai a Čia turimos omenyje objektyviai išimtinės situacijos kurių gali pasitaikyti misijų srityse ar izoliuotai gyvenančiose tikinčiųjų bendruomenėse kurias kunigas aplanko tik kartą ar kelis kartus per metus kai tą padaryti leidžia karo ar meteorologinės sąlygos arba kiti veiksniai b Kanone minimos dvi sąlygos

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/motu-proprio/2002-04-07_misericordia-dei (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Apaštališkasis laiškas motu proprio forma SPES AEDIFICANDI, kuriuo šventoji Brigita Švedė, šventoji Kotryna Sienietė ir šventoji Kryžiaus Teresė Benedikta skelbiamos Europos bendraglobėjomis. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    šiuolaikinės filosofinės minties dialoge ir galiausiai savo kankinyste galingai skelbiant Dievo ir žmogaus kelius siaubingoje šoa žiaurybėje Taip ji tapo žmogiškosios kultūrinės ir religinės piligrimystės simboliu įkūnijančiu Europos tragedijos ir vilčių geriausiąją šerdį 4 Pirmoji iš šių trijų didžių figūrų Brigita gimė 1303 metais aristokratiškoje šeimoje švediškajame Uplando regione Finstoje Ji visų pirma žinoma kaip mistikė ir Švenčiausiojo Išganytojo ordino įkūrėja Vis dėlto nedera pamiršti kad dalį savo gyvenimo ji nugyveno kaip pasaulietė moteris laimingai ištekėjusi už pamaldaus krikščionio vyro su kuriuo jie sulaukė aštuonių vaikų Paskelbdamas ją Europos bendraglobėja tikiuosi kad jos artimumą jaus ne tik gavusieji pašaukimą pašvęstajam gyvenimui bet taip pat ir pakviestieji įprastinei pasaulietinei veiklai pasaulyje ir ypač aukštam ir reikliam krikščioniškosios šeimos ugdymo pašaukimui Neatsisakydama patogių savo socialinės aplinkos sąlygų ji drauge su savo vyru Ulfu gyveno santuokinį gyvenimą kuriame santuokinė meilė buvo lydima intensyvios maldos Šventojo Rašto studijų apsimarinimų gailestingumo darbų Jie drauge įkūrė mažą ligoninę kurioje dažnai lankydavo ligonius Brigita buvo įpratusi asmeniškai patarnauti vargšams Tuo pat metu ji buvo vertinama dėl savo pedagoginių sugebėjimų kuriuos turėjo progą pritaikyti kai buvo paprašyta tarnauti Stokholmo dvare Iš šios patirties vėliau kils patarimai kuriuos ji įvairiomis progomis duos kunigaikščiams ir valdovams siekiantiems tinkamai atlikti savo užduotis Bet akivaizdu kad pirmiausia tais patarimais pasinaudojo jos vaikai ir neatsitiktinai viena iš jos dukterų Kotryna yra gerbiama kaip šventoji Šis šeimyninio gyvenimo laikotarpis tebuvo tik pirmasis etapas 1341 metais drauge su vyru Ulfu atlikta piligrimystė į Santjago de Kompostelą simboliškai užbaigia šį etapą ir parengia Brigitą naujam gyvenimui kurį ji pradeda kai po kelerių metų mirus vyrui išgirsta Kristaus balsą Jis jai patikėjo naują misiją ir žingsnis po žingsnio vedė ją per daugybę nepaprastų mistinių malonių 5 1349 metais palikusi Švediją Brigita įsikuria Romoje kur yra Petro įpėdinio Sostas Persikėlimas į Italiją yra lemiamas etapas išplėtęs Brigitos sielą ir širdį ne tik geografiškai ir kultūriškai bet ir dvasiškai Trokšdama pagarbinti šventųjų relikvijas ji leidosi į piligrimines keliones ir aplankė daugelį Italijos vietų Milaną Paviją Asyžių Ortoną Barį Beneventą Pocuolį Neapolį Salerną Amalfį šventojo arkangelo Mykolo šventovę ant Gargano kalno Jos paskutinė piligrimystė tarp 1371 ir 1372 m nuvedė ją per Viduržemio jūrą į Šventąją Žemę kur ji galėjo dvasiškai apkabinti ne tik daugybę katalikiškosios Europos šventųjų vietų bet taip pat prisiliesti prie krikščionybės ištakų vietovėse pašventintose Atpirkėjo gyvenimu ir mirtimi Gilus Kristaus ir Bažnyčios slėpinio suvokimas netgi dar labiau negu šios pamaldžios piligrimystės lėmė tai kad Brigita dalyvavo bažnytinės bendruomenės statyboje kritišku jos istorijos momentu Jos gilią vienybę su Kristumi lydėjo ypatingos apreiškimo dovanos ir tai padarė ją atskaitos tašku to laiko Bažnyčios žmonėms Brigita turėjo pranašystės galią kartais jos balsas priminė senųjų pranašų aidą Ji įsitikinusi kalbėjo kunigaikščiams ir popiežiams atskleisdama Dievo planą istorijos įvykiuose Ji nebijojo griežtai įspėti dėl krikščionių tautos ir pačios dvasininkijos moralės reformos Plg Revelationes IV 49 plg taip pat IV 5 Suprantama kai kurie jos ypatingos mistinės kūrybos aspektai tuo metu kėlė klausimų Bažnyčios tyrimas jos kūrybos atžvilgiu nuolat nurodydavo vienintelį viešą apreiškimą kurio pilnatvė yra Kristuje o jo norminė išraiška Šventajame Rašte Netgi didžių šventųjų patirtis nėra laisva nuo ribotumų kurie visuomet lydi žmogiškąjį Dievo balso priėmimą Tačiau nėra abejonės kad Bažnyčia pripažinusi Brigitos šventumą nepateikdama jokios ištarmės apie jos asmeninius apreiškimus priėmė jos vidinės patirties visumos autentiškumą Brigita reikšmingai liudija tą vietą kurią Bažnyčioje gali užimti charizma išgyvenama visiškai paklūstant Dievo dvasiai ir visiškai sutinkant su bažnytinės bendruomenės reikalavimais Kadangi skandinavų žemės Brigitos tėvynė buvo atskirtos nuo visiškos bendrystės su Romos Sostu per tragiškus šešioliktojo amžiaus įvykius šios švedų šventosios figūra ypač išlieka kaip vertingas ekumeninis ryšys kuris yra stiprinamas jos ordino ekumeniniu angažavimusi 6 Kiek vėliau iškyla kita didi moteris šventoji Kotryna Sienietė jos vaidmens rutuliojantis Bažnyčios istorijai ir tobulėjant teologiniam apreiškimo suvokimui ypatingas pripažinimas Bažnyčios Mokytojos titulo jai suteikimas Ji gimė Sienoje 1347 m ir nuo pat vaikystės buvo apdovanota ypatingomis malonėmis leidusiomis jai žengiant šventojo Domininko dvasiniu keliu tobulumo kelionėje daryti greitą pažangą per maldą savęs atsižadėjimą ir meilės darbus Kotrynai buvo dvidešimt metų kai Kristus parodė savo nepaprastą palankumą jai mistiniu santuokinio žiedo simboliu Tai apvainikavo artimumą brendusį slaptoje ir kontempliacijoje dėl jos pastovios ištikimybės nors tai buvo ne už vienuolyno sienų o dvasinėje buveinėje kurią ji mėgdavo vadinti vidine cele Šios celės tyloje Kotryna tapo visiškai klusni Dievo įkvėpimams ir labai greitai galėjo tai derinti su išskirtine apaštališkąja veikla Daugybė žmonių taip pat ir dvasininkų būrėsi apie ją kaip mokiniai atpažindami joje dvasinės motinystės dovaną Jos laiškai sklido po Italiją ir Europą Jaunoji sienietė garantuota įžvalga ir karštais žodžiais pataikydavo į patį savo epochos bažnytinių ir visuomeninių problemų gyvuonį Kotryna nepailsdama įsitraukdavo į daugybės konfliktų draskiusių jos laikų visuomenę sprendimą Jos taikdariška veikla pasiekdavo Europos valdovus tokius kaip Karolis V Prancūzijoje Karolis III iš Durazzo Elžbieta Vengrė Lenkijos ir Vengrijos Liudvikas Didysis Joana Neapolietė Reikšminga buvo jos akcija sutaikant popiežių su Florencija Primindama susipriešinusiems nukryžiuotąjį Kristų ir meilingiausiąją Mariją ji parodydavo jog krikščioniškosiomis vertybėmis besivadovaujančioje visuomenėje negali būti pagrindo tokiam rimtam konfliktui kad būtų teikiama pirmenybė ginklo jėgai prieš proto ginklą 7 Tačiau Kotryna gerai žinojo jog tokia išvada būtų neįmanoma jeigu sielos iš anksto nebūtų suformuotos pačios Evangelijos jėga Štai kodėl ji pabrėžė dorovės reformos būtinybę visiems be išimties Karaliams ji primindavo jog jie negali vadovauti taip tarsi karalystė būtų jų nuosavybė Suvokdami jog jie turės Dievui duoti savo valdymo ataskaitą valdovai turi laikytis šventos ir tikros teisybės ir tapti vargšų tėvais plg 235 asis laiškas Prancūzijos karaliui Suverenumo vykdymas negali būti atskirtas nuo meilės kuri yra tiek asmeninio gyvenimo tiek politinės atsakomybės siela plg 357 asis laiškas Vengrijos karaliui Taip pat tvirtai Kotryna kreipiasi į visų bažnytinių rangų dvasininkus reikalaudama kad jų gyvenimas kuo griežčiausiai atitiktų jų vykdomą pastoracinę tarnystę Daro įspūdį jos laisvas galingas ir skvarbus tonas kuriuo ji įspėja kunigus vyskupus ir kardinolus Būtina sakydavo ji iš Bažnyčios sodo išrauti sugedusius augalus ir pakeisti juos naujais augalais Šventoji Sienietė sustiprinta artimo ryšio su Kristumi nebijojo netgi popiežiui kurį labai mylėjo ir vadino saldžiuoju šios žemės Kristumi nurodyti Dievo valios reikalaujančios kad jis paliktų žemiškojo apdairumo ir pasaulio interesų diktuojamas abejones ir

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/motu-proprio/1999-10-01_spes-aedificandi (2016-02-13)
    Open archived version from archive