archive-lt.com » LT » K » KATALIKAI.LT

Total: 495

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Apaštališkasis laiškas motu proprio APOSTOLOS SUOS dėl teologinės ir teisinės Vyskupų konferencijų prigimties. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    į Bažnyčios gėrį t y tarnybą vienybei ir neatimamą kiekvieno Vyskupo atsakomybę visuotinės Bažnyčios ir jo vietinės Bažnyčios atžvilgiu 35 Todėl Sinodas rekomendavo visapusiškiau ir giliau studijuoti teologinį ir po to nuosekliai juridinį Vyskupų konferencijų statusą o visų pirma išnagrinėti jų mokymo autoritetą atsižvelgiant į dekreto Christus Dominus Nr 38 ir Kanonų teisės kodekso kan 447 ir 753 36 Taigi šis dokumentas yra taip pat anuomet pageidautų studijų rezultatas Jo tikslas griežtai išlaikant ištikimybę Vatikano II Susirinkimo dokumentams nustatyti teologinius bei juridinius principus saistančius Vyskupų konferencijas ir pasiūlyti būtiną juridinių normų visumą padedančią nustatyti teologiškai gerai pagrįstą ir juridiškai tikrą Vyskupų konferencijų veikimą II Kolegiali Vyskupų vienybė 8 Visuotinėje Dievo tautos bendrystėje kurios labui Viešpats įsteigė Apaštalų tarnystę kolegiali Vyskupų vienybė išryškina Bažnyčios prigimtį Bažnyčia būdama žemėje Dievo karalystės šaltinis ir pradžia yra išliekanti ir tikra vienybės vilties ir išganymo sėkla visai žmonijai 37 Lygiai taip kaip Bažnyčia yra viena ir visuotinė taip ir Episkopatas yra vienas ir nedalomas 38 jis siekia tiek kiek apima regima Bažnyčios struktūra ir išreiškia turtingą Bažnyčios įvairovę Šios vienybės regimas šaltinis ir pagrindas yra Romos popiežius Vyskupų korpuso galva Episkopato vienybė yra vienas iš Bažnyčios vienybės konstitucinių elementų 39 Per Vyskupų korpusą visame pasaulyje išreiškiama ir išlaikoma apaštališkoji tradicija 40 esminiai bažnytinės bendrystės komponentai yra dalijimasis tuo pačiu tikėjimu kurio paveldas patikėtas jų rūpesčiui dalyvavimas tuose pačiuose sakramentuose kurių reguliarus bei vaisingas teikimas garantuojamas jų autoritetu 41 taip pat lojalumas ir klusnumas jiems kaip Bažnyčios ganytojams Kadangi ši bendrystė apima visą Bažnyčią ji formuoja ir Vyskupų kolegijos struktūrą ji yra organiška realybė reikalaujanti juridinės formos ir tuo pačiu metu animuojama meilės 42 9 Kolegialiai Episkopatas turi galią tik tuo atveju kai jis yra vienybėje su savo galva Romos popiežiumi ir niekuomet be šios galvos jis yra aukščiausios ir pilnutinės valdžios visuotinėje Bažnyčioje subjektas 43 Gerai žinoma jog mokydamas šios doktrinos Vatikano II Susirinkimas taip pat iškėlė jog Petro įpėdinis išlaiko savo primato valdžią visiems tiek ganytojams tiek visiems tikintiesiems Iš tikrųjų Romos popiežius kaip Kristaus Vietininkas ir visos Bažnyčios ganytojas turi pilnutinę aukščiausią ir visuotinę valdžią Bažnyčioje ir gali ją visuomet laisvai vykdyti 44 Vyskupų korpuso turima aukščiausioji valdžia visai Bažnyčiai tegali būti jų vykdoma tik kolegialiai tiek iškilmingu būdu jiems susirinkus į visuotinį Susirinkimą tiek pasklidus visame pasaulyje su sąlyga jeigu Romos popiežius kviečia juos veikti kolegialiai ar bent laisvai priima jų bendrą veikimą Taip kolegialiai veikdami Vyskupai vykdo jiems būdingą valdžią tikinčiųjų ir visos Bažnyčios labui ir nors ištikimai gerbdami Romos popiežiaus Vyskupų kolegijos galvos primatą ir vyresnybę jie neveikia kaip jo vikarai ar delegatai 45 Iš to tampa aišku jog jie veikia kaip Katalikų Bažnyčios Vyskupai visos Bažnyčios labui ir kaip tokie tikinčiųjų pripažįstami ir gerbiami 10 Ekvivalentiška kolegiali veikla neįmanoma vietinių Bažnyčių ar tokių Bažnyčių sandraugų atitinkamai sukviestų jų Vyskupų lygiu Atskiroje vietinėje Bažnyčioje diecezinis vyskupas vadovauja jam patikėtai kaimenei Viešpaties vardu jis tai daro kaip tikras ordinarinis ir tiesioginis ganytojas Jo veiksmai yra visiškai asmeniški nekolegialūs netgi tuomet kai jis vadovaujasi bendrystės dvasia Negana to nors ir turėdamas Šventimų sakramento galios pilnatvę jis nevykdo aukščiausios valdžios priklausančios Romos popiežiui ir Vyskupų kolegijai kaip Visuotinei Bažnyčiai būdingų elementų šie elementai yra kiekvienoje dalinėje Bažnyčioje kad ji galėtų būti Bažnyčia pilnutine prasme tai yra ypatinga visuotinės Bažnyčios esamybė su visais jai būdingais elementais 46 Vietinių Bažnyčių lygmeniu Bažnyčioms susibūrus pagal geografinį regioną kraštą šalį sritį jų Vyskupai nevykdo pastoracinės tarnystės bendrai kolegialiais aktais prilygstančiais Vyskupų kolegijos aktams 11 Kad būtų galima geriau suprasti kaip kolegiali vienybė reiškiasi geografinio regiono Vyskupų bendroje pastoracinėje veikloje naudinga bent trumpai prisiminti kaip kiekvienas Vyskupas vykdydamas savo ordinarinę pastoracinę tarnybą yra susijęs su visuotine Bažnyčia Būtina atsiminti jog kiekvieno Vyskupo priklausomybė Vyskupų kolegijai pasireiškia visos Bažnyčios atžvilgiu ne tiktai vadinamaisiais kolegialiais veiksmais bet taip pat rūpesčiu visa Bažnyčia kuris nors ir nevykdomas juridinio pavaldumo aktais labai prisideda prie visuotinės Bažnyčios gerovės Visi Vyskupai privalo ugdyti ir ginti visai Bažnyčiai bendrą tikėjimo bei disciplinos vienybę ir puoselėti visokią bendrą visai Bažnyčiai veiklą ypač stengdamiesi ugdyti tikėjimą ir nušviesti tiesos pilnatve visus žmones 47 Galiausiai yra tiesa kad gerai valdydami savo Bažnyčią kaip visuotinės Bažnyčios dalį jie veiksmingai prisideda prie viso Mistinio Kūno kuris taip pat yra Bažnyčių kūnas gėrio 48 Vyskupai prisideda prie visuotinės Bažnyčios gėrio ne tiktai gerai vykdydami munus regendi savo Bažnyčiose bet taip pat ir vykdydami mokymo bei šventinimo tarnybas Žinoma atskiri Vyskupai kaip tikėjimo mokytojai kreipiasi į visuotinę tikinčiųjų bendriją tik visos Vyskupų kolegijos aktu Tik tikintieji patikėti Vyskupo pastoracijai privalo laikytis jo sprendimo padaryto Kristaus vardu tikėjimo ir moralės klausimais ir juo remtis religiniu dvasios pritarimu Vyskupai vykdantys mokymą bendrystėje su Romos popiežiumi privalo būti visų gerbiami kaip dieviškosios ir visuotinės tikrovės liudytojai 49 o jų mokymas jei juo ištikimai perduodamas ir išaiškinamas tikėjimo turinys ir jo pritaikymas gyvenime teikia didžiulę naudą visai Bažnyčiai Kiekvienas Vyskupas būdamas aukščiausios kunigystės malonės dalytojas 50 vykdydamas savo šventinimo tarnybą didžiai prisideda prie Bažnyčios darbo šlovinant Dievą ir šventinant žmones Tai yra darbas visos Kristaus Bažnyčios kuri veikia kiekviename teisėtame liturginiame šventime vykdomame bendrystėje su Vyskupu ir jam vadovaujant 12 Kai tam tikros teritorijos Vyskupai bendrai vykdo atitinkamas pastoracines funkcijas savo tikinčiųjų labui toks vyskupų tarnystės bendras vykdymas yra konkretus kolegialios dvasios affectus collegialis pritaikymas 51 kuris yra bendradarbiavimo tarp Vyskupų regioniniu nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu siela 52 Vis dėlto šis teritorinio vieneto Vyskupų tarnystės vykdymas niekuomet nėra tos pačios kolegialumo prigimties kuri būdinga Vyskupų kaip aukščiausios valdžios Bažnyčioje subjekto veiksmams Vyskupų santykis su Vyskupų kolegija visiškai skiriasi nuo Vyskupų santykio su struktūromis suorganizuotomis minėtiems bendriems pastoraciniams uždaviniams vykdyti Vyskupų korpuso veikimo kolegialumas susijęs su faktu kad visuotinės Bažnyčios nedera suvokti kaip vietinių Bažnyčių sumos ar federacijos 53 Ji nėra tų Bažnyčių bendrystės rezultatas o savo esminiu slėpiniu yra ontologiškai ir chronologiškai pirmesnė tikrovė už kiekvieną vietinę Bažnyčią 54 Panašiai ir Vyskupų kolegijos nedera suprasti nei kaip vietinėms Bažnyčioms vadovaujančių Vyskupų sumos nei kaip tų Vyskupų bendrystės rezultato Kadangi Vyskupų kolegija yra esminis visuotinės Bažnyčios elementas ji yra tikrovė pranokstanti vadovavimo atskirai Bažnyčiai tarnystę 55 Vyskupų kolegijos valdžia visai Bažnyčiai nėra atskirų Vyskupų vietinėse Bažnyčiose vykdomų valdžių sumos rezultatas tai yra pirmesnė tikrovė kurioje dalyvauja atskiri Vyskupai galintys veikti visos Bažnyčios mastu tik kolegialiai Vien tik Romos popiežius Vyskupų kolegijos galva gali individualiai vykdyti aukščiausią valdžią Bažnyčioje Kitais žodžiais tariant vyskupų kolegialumas griežta ir tikrąja prasme priklauso tik visai Vyskupų kolegijai kuri kaip teologinis subjektas yra neskaidoma 56 Tokia yra pabrėžtina Viešpaties valia 57 Tačiau šios valdžios nedera suprasti kaip dominavimo jai būdinga tarnavimo dimensija nes ji kyla iš Kristaus Gerojo Ganytojo guldančio gyvybę už avis 58 13 Dalinių Bažnyčių sandraugos yra susijusios su jas sudarančiomis Bažnyčiomis tasai ryšys pagrįstas bendromis krikščioniškojo gyvenimo tradicijomis ir Bažnyčios įsišaknijimu žmonių bendruomenėse kurias vienija kalba kultūra ir istorija Šie santykiai labai skiriasi nuo tarpusavio priklausomybės ryšio tarp visuotinės Bažnyčios ir vietinių Bažnyčių Panašiai tam tikros teritorijos šalyse regionuose ir kt Vyskupų suformuotų organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų santykis nors turi tam tikrą panašumą iš tikro yra visiškai skirtingas nuo to santykio kuris yra tarp Vyskupų kolegijos ir atskirų Vyskupų Įpareigojantis poveikis kuriuo pasižymi vyskupiškosios tarnybos veiksmai bendrai vykdomi Vyskupų konferencijose ir bendrystėje su Apaštalų Sostu kyla iš to jog Apaštalų Sostas įsteigė šias organizacijas ir joms patikėjo asmeninės Vyskupų Šventosios valdžios pagrindu tam tikras kompetencijos sritis Tam tikrų vyskupiškosios tarnybos veiksmų bendras vykdymas padeda įgyvendinti kiekvieno Vyskupo puoselėjamą rūpestį visa Bažnyčia kurio išraiška reikšminga broliška pagalba kitoms vietinėms Bažnyčioms ypač artimesnėms ir vargingesnėms 59 ir taip pat jėgų bei pastangų suvienijimas su kitais to paties regiono Vyskupais bendrajam ir kiekvienos Bažnyčios gėriui ugdyti 60 III Vyskupų konferencijos 14 Vyskupų konferencijos pateikia konkrečią kolegialumo dvasios pritaikymo formą Kanonų teisės kodeksas remdamasis Vatikano II Susirinkimo nuorodomis pateikia tikslų apibrėžimą Vyskupų konferencija kaip nuolatinė institucija yra krašto arba tam tikros teritorijos Vyskupų sandrauga drauge vykdant tam tikrus savo teritorijos tikinčiųjų pastoracinius uždavinius kad būtų galima geriau ugdyti Bažnyčios žmonijai teikiamą gėrį ypač apaštalavimo formomis bei priemonėmis atitinkamai pritaikytomis laiko ir vietos atžvilgiu 61 15 Vatikano II Susirinkimas aiškiai iškėlė šiuolaikinę būtinybę Vyskupų konferencijoje vienyti jėgas dalijantis patirtimi ir nuomonėmis kadangi Vyskupai dažnai tegali vaisingai ir tinkamai atlikti savo tarnybą tik tuomet jei jie kaskart vis glaudžiau ir darniau bendradarbiauja su kitais Vyskupais 62 Neįmanoma pateikti išsamų sąrašą dalykų reikalaujančių šio bendradarbiavimo tačiau kiekvienam aišku jog sritys kurios nuolat reikalauja bendro Vyskupų veikimo apima tikėjimo bei moralės ugdymą bei išlaikymą liturginių knygų vertimą kunigystės pašaukimų ugdymą bei formavimą katechetinių priemonių parengimą katalikų universitetų ir kitų švietimo centrų ugdymą bei išlaikymą ekumeninį angažavimąsi santykius su civiline valdžia žmogiškosios gyvybės taikos ir žmogaus teisių apsaugą taip pat siekiant garantuoti žmogaus teisių apsaugą civiliniais įstatymais socialinio teisingumo ugdymą socialinio bendravimo priemonių naudojimą 16 Paprastai Vyskupų konferencijos yra nacionalinės t y jos vienija to paties krašto Vyskupus 63 kadangi tos pačios tautos piliečių kultūros tradicijos ir bendros istorijos ryšiai taip pat ir socialinių ryšių sąveikos reikalauja iš šios teritorijos episkopato narių pastovesnio bendradarbiavimo negu to reikalautų kitos teritorijos bažnytinės aplinkybės Vis dėlto Kanonų teisėje numatoma galimybė kad Vyskupų konferencija gali būti įkurta daugiau ar mažiau išplėstoje teritorijoje taip kad apimtų tik kai kurių toje teritorijoje įsteigtų Bažnyčių Vyskupus arba vietinių Bažnyčių veikiančių skirtingose tautose vadovus 64 Iš to išplaukia jog Vyskupų konferencijos gali veikti taip pat kitu teritoriniu pagrindu arba tarptautiniu lygiu Apaštalų Sostui priklauso teisė spręsti apie asmenines arba dalykines aplinkybes sąlygojančias didesnį ar mažesnį Konferencijos teritorinį išplėtimą Kadangi išskirtinai tik aukščiausiajai Bažnyčios valdžiai priklauso išklausius Vyskupų kuriuos liečia šio klausimo sprendimas įsteigti paleisti arba pakeisti Vyskupų konferencijas 65 17 Kadangi Vyskupų konferencijų tikslas yra garantuoti tam tikros teritorijos vietinių Bažnyčių gėrį bendradarbiaujant tų Bažnyčių šventiesiems ganytojams kurių rūpesčiui patikėtos Bažnyčios kiekviena Konferencija turi apimti tos teritorijos diecezinius vyskupus ir visus teisėtai jiems prilygstančius taip pat ir Vyskupus koadjutorius ir kitus titulinius vyskupus vykdančius toje teritorijoje Apaštalų Sosto arba Vyskupų konferencijos pavestas specialias užduotis 66 Plenariniuose Vyskupų konferencijos posėdžiuose sprendžiamąjį balsą turi dieceziniai Vyskupai ir teisiškai jiems prilygstantys po to vyskupai koadjutoriai pačia teise turintys sprendžiamąjį balsą Vyskupų konferencijos statutai negali šiuo požiūriu numatyti kitaip 67 Vyskupų konferencijos pirmininkas ir vicepirmininkas privalo būti renkamas tik iš tų narių kurie yra dieceziniai vyskupai 68 Vyskupai augziliarai ir kiti Konferencijai priklausantys tituliniai Vyskupai turi sprendžiamojo arba patariamojo balso teisę pagal Konferencijos statutus 69 Čia dera atsižvelgti į santykį tarp diecezinių vyskupų ir vyskupų augziliarų bei titulinių vyskupų kad eventuali pastarųjų dauguma nesąlygotų diecezinių vyskupų pastoracinio vadovavimo Dera kad Vyskupų konferencijos statutai leistų dalyvauti ir vyskupams emeritams ir kad jie turėtų patariamąjį balsą Ypatingą dėmesį reiktų skirti siekiant įgalinti vyskupus emeritus dalyvauti tiriamosiose komisijose nagrinėjančiose klausimus kuriuos vyskupas emeritas itin kompetentingas spręsti Pagal Vyskupų konferencijos prigimtį jos nario dalyvavimo teisė Konferencijoje negali būti deleguota kam nors kitam 18 Kiekviena Vyskupų Konferencija turi savo statutus kuriuos ji pati sudaro Tačiau jie turi būti Šventojo Sosto patikrinti t y gauti recognitio šiuose statutuose turi būti numatyta plenarinių Konferencijos posėdžių tvarka taip pat Vyskupų konferencijos nuolatinė taryba generalinis sekretoriatas taip pat kitos tarnybos bei komisijos kurios Konferencijos nuomone padės veiksmingiau pasiekti užsibrėžtus tikslus 70 Tačiau siekiant šių tikslų reikia vengti tarp plenarinių posėdžių veikiančių tarnybų bei komisijų biurokratizacijos Būtina atsižvelgti į esminį dalyką kad Vyskupų konferencijos su savo komisijomis ir tarnybomis egzistuoja tam kad padėtų Vyskupams o ne kad užimtų jų vietą 19 Vyskupų konferencijos valdžia ir jos veiklos sfera glaudžiai susijusi su diecezinio Vyskupo ar pagal teisę jiems tolygių prelatų veikla Vyskupai Dievo vardu vadovauja kaimenei kurios ganytojai jie yra kaip doktrinos mokytojai kaip Šventojo kulto kunigai ir vadovavimo tarnai Dieviškuoju sutvarkymu Vyskupai yra Apaštalų įpėdiniai kaip Bažnyčios ganytojai 71 Jie vadovauja jiems patikėtoms vietinėms Bažnyčioms kaip Kristaus vietininkai ir pasiuntiniai patarimu paraginimu ir pavyzdžiu tačiau taip pat ir savo šventąja valdžia Ši valdžia kurią jie asmeniškai vykdo Kristaus vardu yra tikra ordinarinė ir tiesioginė 72 Jos vykdymas reguliuojamas aukščiausiosios Bažnyčios valdžios ir tai yra santykio tarp visuotinės Bažnyčios ir vietinės Bažnyčios rezultatas kadangi pastaroji egzistuoja tik kaip Dievo tautos dalis kurioje viena šventa visuotinė ir apaštalinė Bažnyčia tikrai veikia ir yra esama 73 Iš tikrųjų Romos Vyskupo primatas ir Vyskupų Kolegija yra tikrieji visuotinės Bažnyčios elementai neišvedami iš Bažnyčių partikuliariškumo bet vis dėlto esantys kiekvienoje vietinėje Bažnyčioje 74 Vyskupo šventosios valdžios vykdymas būdamas šitokios tvarkos dalimi gali būti tam tikru mastu apribotas Bažnyčios ir tikinčiųjų naudai 75 Tai aiškiai numatyta Kanonų Teisės Kodekse diecezinis Vyskupas jam patikėtoje vyskupijoje turi visą ordinarinę tikrąją ir tiesioginę valdžią pastoracinei tarnybai vykdyti išskyrus tuos atvejus kurie teise arba Romos popiežiaus dekretu rezervuojami aukščiausiajai Bažnyčios valdžiai ar kokiai nors kitokiai bažnytinei valdžiai 76 20 Vyskupų konferencijoje Vyskupai bendrai vykdo ganytojų tarnystę Konferencijos apimamos teritorijos tikinčiųjų labui tačiau norint jog šis vykdymas būtų teisėtas ir privalomas atskiriems vyskupams būtina kad aukščiausioji Bažnyčios valdžia visuotine teise ar atskirais potvarkiais pavestų tam tikrus sprendimus Vyskupų konferencijai Vyskupai negali nei individualiai nei susibūrę į Konferenciją riboti savo šventąją valdžią Vyskupų konferencijos labui juo labiau jos daliai nuolatinei tarybai komisijai ar pačiam pirmininkui Ši logika visiškai aiškiai išdėstoma kanonų normose kur kalbama apie susivienijusių į Vyskupų konferenciją vyskupų legislatyvinės valdžios vykdymą Vyskupų konferencija gali išleisti bendrus potvarkius tik tokiais atvejais kuriais bendroji teisė tai numato arba Apaštalų Sostas savo iniciatyva ar Vyskupų konferencijos prašymu pateikia ypatingą potvarkį 77 Kitais atvejais atskirų diecezinių Vyskupų kompetencija visiška ir nei Vyskupų konferencija nei jos pirmininkas negali veikti visų Vyskupų vardu nebent visi ir kiekvienas Vyskupas pareiškia savo pritarimą 78 21 Bendras Vyskupų tarnystės vykdymas apima taip pat ir mokymo tarnybą Kanonų teisės kodekse šiuo požiūriu numatyta pamatinė norma Vyskupai esantys bendrystėje su Vyskupų kolegijos galva ir nariais tiek pavieniui tiek susivieniję į Vyskupų konferencijas tiek susibūrę į vietinius susirinkimus nors ir neturėdami mokymo neklaidingumo yra jiems patikėtų tikinčiųjų autentiški tikėjimo mokytojai ir perteikėjai tikintieji privalo sekti savo Vyskupų autentišku mokymu jausdami religinę pagarbą religioso animi obsequio 79 Be šios bendrosios normos Kodekse konkrečiau nustatomos kai kurios Vyskupų konferencijų mokymo kompetencijų sritys pavyzdžiui rūpintis kad jos teritorijoje būtų leidžiami Katekizmai jei tai atrodytų naudinga su išankstiniu Apaštalų Sosto patvirtinimu 80 taip pat Šventojo Rašto knygų bei jų vertimų aprobavimas 81 Kai tam tikros teritorijos Vyskupai bendrystėje su Romos popiežiumi vienbalsiai ir bendrai skelbia katalikiškąją tiesą tikėjimo ir moralės klausimais jų balsas gali veiksmingiau pasiekti jų liaudį ir palengvinti tikintiesiems religiniu dvasios klusnumu sekti magisteriumu Vyskupai ištikimai vykdydami mokymo tarnybą tarnauja Dievo žodžiui kuriam skirtas jų mokymas jie dievobaimingai jo klausosi šventai išlaiko ir ištikimai aiškina kad jų tikintieji kuo geriau jį priimtų 82 Kadangi tikėjimo doktrina yra bendras visos Bažnyčios gėris ir jos bendrystės ryšys Vyskupai susibūrę į Vyskupų konferenciją privalo ypač sekti visuotinės Bažnyčios magisteriumu ir tinkamai perteikti jį jiems patikėtiems žmonėms 22 Spręsdami naujus klausimus ir siekdami jog Kristaus žinia apšviestų ir vestų žmonių sąžines sprendžiant visuomenės pokyčių atnešamas naujas problemas Vyskupai susibūrę į Vyskupų konferenciją ir bendrai vykdydami savo mokymo tarnybą gerai suvokia savo pareiškimų ribotumą Nors šie pareiškimai yra oficialūs autentiški ir išlaiko bendrystę su Apaštalų Sostu jie neturi visuotinio magisteriumo pobūdžio Dėl šios priežasties Vyskupai turi būti atsargūs ir netrukdyti kitos teritorijos vyskupų mokymo darbui atsižvelgti į platesnį gal netgi pasaulinį atgarsį kurį socialinės bendravimo priemonės teikia atskiro regiono įvykiams Atsižvelgiant į tai kad autentiškas Vyskupų magisteriumas kurį jie vykdo Kristaus įgalioti privalo visuomet būti vienybėje su Vyskupų kolegijos galva ir jo nariais 83 ir kad Vyskupų konferencijos pareiškimai priimami vienbalsiai jie be abejo gali būti pačių Konferencijų skelbiami o tikintieji privalo religinės pagarbos dvasia paklusti tam autentiškam savo Vyskupų mokymui Tačiau jei vienbalsiškumo nėra tuomet vien tik Konferencijos Vyskupų dauguma negali skelbti pareiškimo kaip autentiško Vyskupų konferencijos mokymo kuriam turėtų paklusti visi tos teritorijos tikintieji nebent Konferencija b tų gavusi Apaštalų Sosto pripažinimą recognitio Apaštalų Sostas nesuteikia šio recognitio jei dauguma nėra kvalifikuota Apaštalų Sostas įsikiša taip kaip reikalauja įstatymas dėl Vyskupų konferencijos bendrųjų dekretų leidimo 84 Šventojo Sosto recognitio be kita ko turi garantuoti kad susiduriant su naujais klausimais kuriuos kelia šiems laikams būdingi spartūs socialiniai ir kultūriniai pokyčiai magisterinis atsakymas skatintų bendrystę o ne kenktų jai ir ir galimas visuotinio Magisteriumo ištarmes ne apsunkintų bet jas parengtų 23 Pati Vyskupų tarnybos prigimtis reikalauja kad kai jie bendrai vykdo ją per Vyskupų konferenciją tai būtų daroma plenariniame Susirinkime Mažesnės struktūros nuolatinė taryba komisija ar kitos tarnybos neturi galios vykdyti autentiško magisteriumo aktų nei savo vardu nei Vyskupų konferencijos vardu nei jos įgaliotos 24 Dabartiniu metu Vyskupų konferencijos vykdo daug uždavinių Bažnyčios labui Jos yra pašauktos vis labiau palaikyti kiekvieno Vyskupo neatimamą atsakomybę visuotinės Bažnyčios ir jo vietinės Bažnyčios atžvilgiu 85 ir žinoma nekliudyti įgyvendinti ją neteisėtai veikiant jo vardu jei Kanonų Teisė nenumato Vyskupo valdžios apribojimų Vyskupų konferencijos naudai Vyskupų konferencija taip pat neturi filtruoti tiesioginių atskirų Vyskupų santykių su Apaštalų Sostu ar jiems kliudyti Čia pateikti paaiškinimai drauge su toliau sekančiais normatyviniais patikslinimais atitinka 1985 m Ypatingosios Vyskupų Sinodo Generalinės asamblėjos troškimus ir siekia nušviesti ir padaryti veiksmingesnę Vyskupų konferencijų veiklą Vyskupų konferencijos tinkamai peržiūrės savo statutus siekdamos suderinti juos su šiais paaiškinimais ir normomis pagal Sinodo paraginimą IV Papildomos normos dėl Vyskupų Konferencijų Str 1 Kad Vyskupų konferencijų doktrininiai pareiškimai minimi šio laiško Nr 22 būtų autentiškas magisteriumas ir galėtų būti skelbiami pačios Konferencijos vardu jie privalo būti vienbalsiai priimti jos narių Vyskupų arba gautas Apaštalų Sosto recognitio jei jie priimti plenariniame susirinkime bent dviem trečdaliais balsų Vyskupų priklausančių Konferencijai ir turinčių sprendžiamąjį balsą Str 2 Joks Vyskupų konferencijos organas išskyrus plenarinį susirinkimą neturi galios skelbti autentiško magisteriumo aktų Vyskupų konferencija negali suteikti tokios galios savo komisijoms ar kitoms savo įsteigtoms struktūroms Str 3 Kitokios rūšies pareiškimams skirtingiems nuo 2 str paminėtųjų Vyskupų konferencijos nuolatinė taryba privalo eksplicitiškai autorizuoti Konferencijos doktrinos komisiją Str 4 Vyskupų konferencijos privalo peržiūrėti savo statutus kad jie atitiktų šio dokumento paaiškinimus ir normas taip pat ir Kanonų Teisės Kodeksą po to jos privalo atsiųsti statutus Apaštalų Sosto recognitio gauti pagal Kanonų Teisės Kodekso 451 kanoną Kad Vyskupų konferencijos dar vaisingiau reikštųsi gerais darbais aš nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį palaiminimą Pateikta Romoje Šv Petro bazilikoje gegužės 21 d Viešpaties Dangun Žengimo iškilmėje 1998 aisiais dvidešimtaisiais mano pontifikato metais IŠNAŠOS 1 Rytų Bažnyčios vadovaujamos Patriarchų ar Didžiųjų arkivyskupų yra valdomos savo atitinkamų Vyskupų sinodų kuriems suteikta įstatymų leidžiamoji teisinė ir tam tikrais atvejais administracinė valdžia plg Rytų Bažnyčių Kanonų Kodeksas RBKK kan 110 ir 152 šiame dokumente apie tai nekalbama Taigi šiuo požiūriu

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/motu-proprio/1998-05-21_apostolos-suos (2016-02-13)
    Open archived version from archive


  • Apaštališkasis laiškas, paskelbtas kaip Motu proprio AD TUENDAM FIDEM, kuriuo į Kanonų teisės kodeksą ir Rytų Bažnyčių kanonų kodeksą įterpiamos kai kurios normos. Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    visas ir kiekvieną jų kurias Bažnyčia pateikia kaip galutinai nustatytas 10 Tačiau Katalikų Bažnyčios kodeksuose nėra atitinkamo kanono Šis Professio fidei paragrafas yra labai svarbus kadangi jame nurodomos tikrai su dieviškuoju Apreiškimu susijusios tiesos Šios tiesos kurios nuodugniau studijuojant katalikų doktriną liudija ypatingą dieviškosios Dvasios įkvėpimą kad Bažnyčia galėtų geriau suvokti vieną ar kitą tikėjimo ir dorovės tiesą yra susijusios su Apreiškimu tiek dėl istorinių priežasčių tiek pagal loginį nuoseklumą 4 Būtent todėl raginamas jau minėtos būtinybės aš nutariau įveikti šią spragą visuotinėje Bažnyčios teisėje šitokiu būdu A nuo šiol Kanonų teisės kodekso 750 kan turės du paragrafus pirmasis apims šiuo metu galiojančio kanono tekstą o antrąjį sudarys naujas tekstas Taigi visas 750 kanonas skambės taip 750 kan 1 Dieviškuoju ir katalikiškuoju tikėjimu privalu tikėti tuo kas yra užrašytame arba per Tradiciją perduotame Dievo žodyje kaip vieninteliame Bažnyčiai patikėtame tikėjimo pavelde kuris kartu tiek iškilmingu Bažnyčios Magisteriumu tiek ordinariniu ar visuotiniu Magisteriumu Bažnyčios pateikiamas kaip Dievo apreikštas tai išreiškiama bendru tikinčiųjų susitelkimu apie vadovaujantį šventąjį Magisteriumą Todėl visi privalo vengti bet kurių priešingų doktrinų 2 Privalu tvirtai priimti ir laikytis kiekvieno ir visų susijusių su tikėjimu bei dorove doktrinos dalykų kuriuos Bažnyčios Magisteriumas pateikia kaip galutinai nustatytus kaip tik to ko reikia kad tikėjimo paveldas išliktų sveikas ir būtų ištikimai atskleidžiamas kas atmeta šiuos dalykus kurių dera laikytis kaip galutinai nustatytų priešinasi Katalikų Bažnyčios mokymui Į Kanonų teisės kodekso 1371 kan Nr 1 atitinkamai turi būti įterpiami žodžiai nurodantys į 750 kan 2 taigi visas 1371 kanono tekstas skamba taip 1371 kan teisėtos bausmės nusipelno 1 asmuo kuris šalia atvejo aptariamo 1364 kan 1 moko Romos popiežiaus arba visuotinio Susirinkimo pasmerktos doktrinos arba užsispyrėliškai atmeta mokymą apie kurį kalbama 750 kan 2 arba 752 kan ir netgi Apaštalų Sosto arba ordinaro įspėtas to neatšaukia 2 kuris bet kuriuo kitu būdu neklauso Apaštalų Sosto ordinaro ar vyresniojo teisėto įsakymo ar draudimo ir kuris po įspėjimo išlieka neklusnus B Rytų Bažnyčių kanonų kodekso 598 kan nuo šiol turės du paragrafus pirmasis apims dabar galiojančio kanono tekstą o antrajame pateikiamas naujas tekstas Taigi visas 598 kanonas bus toks 598 kan 1 Dieviškuoju ir katalikiškuoju tikėjimu privalu tikėti tuo kas yra užrašytame arba per Tradiciją perduotame Dievo žodyje kaip vieninteliame Bažnyčiai patikėtame tikėjimo pavelde kuris kartu tiek iškilmingu Bažnyčios Magisteriumu tiek ordinariniu ar visuotiniu Magisteriumu Bažnyčios pateikiamas kaip Dievo apreikštas tai išreiškiama bendru tikinčiųjų susitelkimu apie vadovaujantį šventąjį Magisteriumą Todėl visi privalo vengti bet kurių priešingų doktrinų 2 Privalu tvirtai priimti ir laikytis kiekvieno ir visų susijusių su tikėjimu bei dorove doktrinos dalykų kuriuos Bažnyčios Magisteriumas pateikia kaip galutinai nustatytus kaip tik to ko reikia kad tikėjimo paveldas išliktų sveikas ir būtų ištikimai atskleidžiamas kas atmeta šiuos dalykus kurių dera laikytis kaip galutinai nustatytų priešinasi Katalikų Bažnyčios mokymui Į Rytų Bažnyčių kanonų kodekso 1436 kan turi būti atitinkamai įterpiami žodžiai nurodantys į 598 kan 2 visas 1436 kanono tekstas bus toks 1436 kan 1 Kas neigia tiesą kuria privalu tikėti dieviškuoju ir katalikiškuoju tikėjimu arba kas ragina abejoti ar visiškai atmeta krikščionių tikėjimą ir

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/motu-proprio/1998-05-18_ad-tuendam-fidem (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • EIS.katalikai.lt | Rezultatų sąrašas
    atgaila džiaugsmas gavėnia vaikai detaliau Žinia 37 osios Pasaulinės taikos dienos proga 2004 Popiežius JONAS PAULIUS II 2003 12 08 Tema Mokyti taikos nuolatos aktuali užduotis Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios Bažnyčia meilė taika teisė detaliau Žinia 12 osios Pasaulinės ligonių dienos proga 2004 Popiežius JONAS PAULIUS II 2003 12 01 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios bioetika Marija detaliau Žinia 41 osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga 2004 Popiežius JONAS PAULIUS II 2003 11 23 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios kančia malda pašaukimas detaliau Žinia 24 osios Pasaulinės turizmo dienos proga 2003 Popiežius JONAS PAULIUS II 2003 06 11 Tema Turizmas kovos su skurdu darbo vietų kūrimo ir socialinės dermės priemonė Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios skurdas solidarumas detaliau Žinia 18 osios Pasaulinės jaunimo dienos proga 2003 Popiežius JONAS PAULIUS II 2003 03 08 Tema Štai tavo motina Jn 19 27 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios jaunimas Marija detaliau Žinia 11 osios Pasaulinės ligonių dienos proga 2003 Popiežius JONAS PAULIUS II 2003 02 02 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios ligoniai tarnystė detaliau Žinia 37 osios Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga 2003 Popiežius JONAS PAULIUS II 2003 01 24 Tema Komunikavimo priemonių tarnavimas tikrajai taikai enciklikos Pacem in terris žvilgsniu Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios teisingumas tiesa visuomenė žiniasklaida Detaliau 1 2 current 3 4 5 8 10 paskutinių DB įrašų Žinia 2016 m gavėnios proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 10 04 Įkelta 2016 02 05 Apaštališkasis laiškas motu proprio forma MITIS IUDEX DOMINUS IESUS apie santuokos paskelbimo niekine kanoninį procesą

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/index.php?id=2&diid=42&page=2 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • EIS.katalikai.lt | Rezultatų sąrašas
    JONAS PAULIUS II 2002 10 24 Tema Dėti pastangas bet kuriam rasizmui ksenofobijai ir perdėtam nacionalizmui įveikti Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios bendrystė brolybė migracija detaliau Žinia 23 osios Pasaulinės turizmo dienos proga 2002 Popiežius JONAS PAULIUS II 2002 06 24 Tema Ekoturizmas ilgalaikės plėtros raktas Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios kūrinija visuomenė žmogus detaliau Žinia 2002 m Pasaulinės misijų dienos proga Popiežius JONAS PAULIUS II 2002 05 19 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios atleidimas dialogas misija detaliau Žinia 36 osios Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga 2002 Popiežius JONAS PAULIUS II 2002 01 24 Tema Internetas naujasis Evangelijos skelbimo forumas Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios evangelizacija žiniasklaida detaliau Žinia 35 osios Pasaulinės taikos dienos proga 2002 Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 12 08 Tema Nėra taikos be teisingumo nėra teisingumo be atleidimo Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios atleidimas dialogas taika teisingumas detaliau Žinia 2002 m gavėnios proga Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 10 04 Tema Dovanai gavote dovanai ir duokite Mt 10 8 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios dosnumas gavėnia meilė detaliau Žinia 39 osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga 2002 Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 09 08 Tema Pašaukimas į šventumą Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios kunigystė pašaukimas šeima vienuoliai Detaliau 1 2 3 current 4 5 6 8 10 paskutinių DB įrašų Žinia 2016 m gavėnios proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 10 04 Įkelta 2016 02 05 Apaštališkasis laiškas motu proprio forma MITIS IUDEX DOMINUS IESUS apie santuokos paskelbimo niekine kanoninį procesą Kanonų teisės kodekse Popiežius PRANCIŠKUS 2015

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/index.php?id=2&diid=42&page=3 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • EIS.katalikai.lt | Rezultatų sąrašas
    Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 07 09 Tema Turizmas taikos ir civilizacijų dialogo priemonė Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios bendrystė dialogas taika detaliau Žinia 2001 m Pasaulinės misijų dienos proga Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 06 03 Tema Misericordias Domini in aeternum cantabo Ps 89 2 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios misija detaliau Žinia 16 osios Pasaulinės jaunimo dienos proga 2001 Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 02 14 Tema Jei kas nori eiti paskui mane teišsižada pats savęs teneša savo kryžių ir teseka manimi Lk 9 23 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios jaunimas Jėzus Kristus kryžius detaliau Žinia 35 osios Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga 2001 Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 01 24 Tema Skelbkite nuo stogų Evangelija globalinio komunikavimo amžiuje Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios evangelizacija žiniasklaida detaliau Žinia 2001 m gavėnios proga Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 01 07 Tema Meilė pamiršta kas buvo bloga plg 1 Kor 13 5 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios atgaila atleidimas atsivertimas gavėnia detaliau Žinia 34 osios Pasaulinės taikos dienos proga 2001 Popiežius JONAS PAULIUS II 2000 12 08 Tema Kultūrų dialogas meilės ir taikos civilizacijos labui Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios atleidimas dialogas kultūra solidarumas taika detaliau Žinia 38 osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga 2001 Popiežius JONAS PAULIUS II 2000 09 14 Tema Gyvenimas kaip pašaukimas Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios pašaukimas Detaliau 1 2 3 4 current 5 6 7 8 10 paskutinių DB įrašų Žinia 2016 m gavėnios proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 10 04 Įkelta 2016 02

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/index.php?id=2&diid=42&page=4 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • EIS.katalikai.lt | Rezultatų sąrašas
    2016 02 05 Apaštališkasis laiškas motu proprio forma MITIS IUDEX DOMINUS IESUS apie santuokos paskelbimo niekine kanoninį procesą Kanonų teisės kodekse Popiežius PRANCIŠKUS 2015 08 15 Įkelta 2016 01 08 Homilija per šv Mišias atidarant Šventąsias duris Popiežius PRANCIŠKUS 2015 12 08 Įkelta 2016 01 08 Žinia 24 osios Pasaulinės ligonių dienos proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 09 15 Įkelta 2016 01 08 Žinia 2016 m Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/index.php?id=2&diid=42&page=8 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Žinia 42-osios pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga (2005). Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    tam tikros pasaulėjautos sunkumų akivaizdoje linkstama vengti asmeninio įsipareigojimo Pirmutinė sąlyga iriantis į gilumą yra puoselėti gilią maldos dvasią maitinamą kasdieniu Dievo žodžio klausymu Krikščioniškojo gyvenimo autentiškumas matuojamas maldos gilumu tuo menu kurio turi būti nuolankiai mokomasi iš dieviškojo Mokytojo lūpų panašiai kaip pirmieji mokiniai kurie prašė Viešpatie išmokyk mus melstis Lk 11 1 Malda ugdo dialogą su Kristumi darantį mus artimais jo draugais Pasilikite manyje tai ir aš jumyse pasiliksiu Jn 15 4 Novo millennio ineunte 32 Maldos ryšys su Kristumi leidžia mums atpažinti jo buvimą net regimos nesėkmės momentais kai pastangos atrodo bergždžios taip atsitiko apaštalams kurie visą naktį vargę sušuko Mokytojau nieko nesugavome Lk 5 5 Būtent tais momentais reikia atverti širdį malonės srovei ir leisti kad visa jėga mus persmelktų Kristaus žodis Duc in altum plg Novo millennio ineunte 38 3 Kas atveria savo širdį Kristui tas suvokia ne tik savo būties bet taip pat savo pašaukimo slėpinį ir leidžia subręsti nuostabiems malonės vaisiams Pirmasis vaisius bus augimas šventumu einant dvasiniu keliu prasidedančiu krikšto dovana ir besitęsiančiu iki pilnutinio tobulos meilės įgyvendinimo plg ten pat 30 Gyvendamas nesutrumpinta Evangelija krikščionis tolydžio vis labiau geba mylėti taip kaip Kristus ir priima Kristaus paraginimą Būkite tokie tobuli kaip jūsų dangiškasis tėvas yra tobulas Mt 5 48 Krikščionis įsipareigoja ištvermingai laikytis vienybės su broliais Bažnyčios bendrystėje ir atsideda naujosios evangelizacijos tarnybai siekdamas skelbti ir liudyti nuostabią tiesą apie gelbstinčią Dievo meilę 4 Mieli suaugusieji ir jaunuoliai ypač jums atnaujinu Kristaus kvietimą irtis į gilumą Jums teks imtis svarbių sprendimų dėl savo ateities Savo širdyje aš vis tebesaugau atsiminimus kai anksčiau daugeliu progų susitikdavau su jaunuoliais kurie šiandien tapo suaugusiais galbūt kai kurių iš jūsų tėvais arba kunigais vienuoliais bei vienuolėmis jūsų tikėjimo auklėtojais Aš regėjau juos laimingus kokie turėtų būti jauni žmonės tačiau taip pat susimąsčiusius nes jie suvokė troškimą visapusiškai įprasminti savo gyvenimą Aš vis labiau suvokiau kaip stipriai naujųjų kartų žmonės patiria dvasios vertybių trauką ir koks nuoširdus yra jų šventumo troškimas Jaunuoliams reikia Kristaus tačiau jie taip pat suvokia jog ir Kristus panorėjo kad jam jų reikėtų Brangūs jaunuoliai ir jaunuolės Pasitikėkite Kristumi dėmesingai klausykite jo mokymų sutelkite žvilgsnį į jo veidą išlikite klausydamiesi jo Žodžio Leiskite kad jis nukreiptų jūsų ieškojimus ir siekius jūsų idealus ir širdžių troškimus 5 Dabar kreipiuosi į jus brangūs tėvai ir krikščioniškieji auklėtojai į jus brangūs kunigai pašvęstojo gyvenimo asmenys ir katechetai Dievas jums patikėjo ypatingą užduotį vadovauti jaunimui kelyje į šventumą Būkite jiems didžiadvasiškos ištikimybės Kristui pavyzdžiu Padrąsinkite juos nedvejoti ir irtis į gilumą spontaniškai atsiliepiant į Viešpaties kvietimą Kai kuriuos jis šaukia į šeimos gyvenimą kitus į pašvęstąjį gyvenimą ar tarnybinę kunigystę Padėkite jiems atpažinti savo kelią ir tapti tikrais Kristaus bičiuliais ir tikrais jo mokiniais Kai suaugę krikščionys moka regimai atskleisti Kristaus veidą savo žodžiais ir pavyzdžiu jaunuoliai būna labiau pasirengę priimti jo reiklią žinią paženklintą Kryžiaus slėpiniu Nepamirškite kad šiandien taip pat reikia šventų kunigų žmonių visiškai atsidavusių Dievo tarnybai Turėdamas tai omenyje noriu dar kartą tai pakartoti Būtina ir neatidėliotina pradėti plačią ir nuodugnią pašaukimų

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/zinios/2004-08-11_maldos-uz-pasaukimus-dienos-proga-2005 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Žinia 20-osios Pasaulinės jaunimo dienos proga (2005). Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    taptų žmogumi net iki kryžiaus mirties plg Fil 2 6 8 slėpinį Savo neturte jis atėjo atnešti išganymą nusidėjėliams tas apie kurį šv Paulius sako kad būdamas turtingas dėl jūsų tapo vargdieniu kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą 2 Kor 8 9 Kaip išreikšti dėkingumą Dievui už tokį didžiadvasišką gerumą 3 Išminčiai sutinka Jėzų Beth lechem vietovėje o tai reiškia duonos namai Vargingame Betliejaus tvartelyje ant šiaudų guli kviečių grūdas kuris numiręs atneš gausių vaisių Jn 12 24 Viešojo gyvenimo metu kalbėdamas apie save ir savo išganomąją misiją Jėzus pasitelks duonos įvaizdį Jis sakys Aš esu gyvybės duona Aš duona nužengusi iš dangaus Duona kurią aš duosiu yra mano kūnas už pasaulio gyvybę Jn 6 35 41 51 Tikėjimu žengdami Atpirkėjo keliu nuo vargingos prakartėlės iki apleidimo ant kryžiaus geriau suvokiame jo meilės atpirkusios žmoniją slėpinį Marijos prakartėlėje paguldytas Kūdikis yra Dievas Žmogus kurį išvysime prikaltą prie kryžiaus Tas pats Išganytojas yra Eucharistijos sakramente Betliejaus tvartelyje kaip vargingas naujagimis jis leidosi būti pagarbinamas Marijos Juozapo ir piemenų konsekruotoje Ostijoje adoruojame jį sakramentiškai esantį kūnu krauju siela ir dievyste atsiduodantį mums kaip amžinojo gyvenimo maistas Šventosios Mišios tampa tikru meilės susitikimu su Tuo kuris atidavė patį save už mus Brangūs jaunieji bičiuliai nedvejodami priimkite Jo kvietimą į Avinėlio vestuvių pokylį Apr 19 9 Klausykite jo deramai pasirenkite ir artinkitės prie Altoriaus Sakramento ypač šiais Eucharistijos metais 2004 m spalio 2005 m spalio mėn kuriuos paskelbiau visai Bažnyčiai 4 Parpuolę ant žemės jį pagarbino Mt 2 11 Jei Kūdikyje kurį Marija laiko savo glėbyje išminčiai atpažįsta ir pagarbina tą kurio laukė tautos ir išpranašavo pranašai šiandien galime garbinti jį Eucharistijoje ir pažinti kaip mūsų Kūrėją vienintelį Viešpatį ir Išganytoją Atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų aukso smilkalų ir miros Mt 2 11 Išminčių dovanojamos Mesijui dovanos simbolizuoja tikrą garbinimą Auksu jie pabrėžė jo karališkąją dievystę smilkalais išpažino jį esant Naujosios Sandoros kunigą dovanodami mirą išminčiai pagerbia pranašą išliesiantį savo kraują kad žmonija būtų sutaikinta su Tėvu Brangūs jaunuoliai jūs taip pat aukojate Dievui savo buvimo auksą tai yra laisvę sekdami juo iš meilės ištikimai atsiliepdami į jo kvietimą tegu jūsų karštos maldos smilkalai kyla jo šlovės garbei aukokite mirą tai yra visišką dėkingumą jam tikram Žmogui Jis pamilo mus taip kad mirė kaip piktadarys ant Golgotos 5 Pagarbinkite vienintelį tikrąjį Dievą pripažindami jam pirmutinę vietą gyvenime Stabmeldystė yra nuolatinė žmogaus pagunda Deja yra žmonių problemų sprendimo ieškančių religinėse praktikose nesuderinamose su krikščioniškuoju tikėjimu Daromas didelis spaudimas kad patikėtumėte lengvais sėkmės ir galios mitais pavojinga patikėti miglotomis šventybės sampratomis kur Dievas pristatomas kaip kosminės energijos forma ir kitais nesuderinamais su katalikų mokymu būdais Brangūs jaunuoliai nepasiduokite melagingoms iliuzijoms ir praeinančioms madoms neretai paliekančioms tragišką dvasinę tuštumą Atmeskite pinigų vartotojiško gyvenimo ir užslėptos prievartos pagundas kartais pateikiamas žiniasklaidoje Tikrojo Dievo garbinimas yra pasipriešinimo visoms stabmeldystės formoms tikras aktas Garbinkite Kristų jis yra Uola ant kurios galite kurti savo ateitį ir teisingesnį bei solidaresnį pasaulį Jėzus yra Ramybės kunigaikštis atleidimo ir susitaikinimo šaltinis galintis padaryti broliais visus žmonių šeimos narius 6 Kitu

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/zinios/2004-08-06_jaunimo-dienos-proga-2005 (2016-02-13)
    Open archived version from archive