archive-lt.com » LT » K » KATALIKAI.LT

Total: 495

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Krizmos Mišių homilija. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    prisiėmė kančią Tačiau Alyvų sodas yra ir ta vieta kur jis užkopė pas Tėvą taigi atpirkimo vieta Dievas nepaliko Jėzaus mirties naguose Jėzus visada gyvena pas Tėvą ir kaip tik todėl yra visur esantis visada su mumis Šis dvigubas Alyvų kalno slėpinys visada glūdi sakramentiniame Bažnyčios aliejuje Keturiuose sakramentuose aliejus yra mus palytinčio Dievo gerumo ženklas per Krikštą per Sutvirtinimą kaip Šventosios Dvasios sakramentą įvairiose Šventimų sakramento pakopose ir galiausiai per Ligonių patepimą kai aliejus siūlomas nelyginant Dievo vaistas dabar laiduojantis mums jo gerumą turintis mus sustiprinti ir paguosti bet kartu kreipiantis nuo ligos akimirkos į galutinį pasveikimą į prisikėlimą plg Jok 5 14 Taip aliejus įvairiais pavidalais lydi mus visą gyvenimą nuo katechumenato ir Krikšto iki akimirkos kai rengiamės susitikti su teisiančiu ir gelbėjančiu Dievu Pagaliau Krizmos šv Mišios kuriose sakramentinis aliejaus ženklas mums pateikiamas Dievo kūrinijos kalba ypatingu būdu užkalbina mus kunigus jis kalba mums apie Kristų kurį Dievas patepė karaliumi bei kunigu apie Jį kuris per Kunigystės šventimus leidžia mums dalytis savo kunigyste savo patepimu Tad dabar norėčiau pamėginti glaustai paaiškinti šio šventojo ženklo esminį ryšį su kunigiškuoju pašaukimu Liaudies etimologijoje jau senovėje graikų kalbos žodis elaion aliejus sietas su žodžiu eleos pasigailėjimas Ir iš tiesų pašventintasis aliejus įvairiuose sakramentuose visuomet žymi Dievo gailestingumą Todėl patepimas kunigystei visada reiškia ir užduotį nešti žmonėms Dievo pasigailėjimą Mūsų gyvenimo šviestuve pasigailėjimo aliejaus niekada neturi pritrūkti Laiku pasiimkime jo iš Viešpaties susitikdami su jo žodžiu priimdami sakramentus pabūdami su juo maldoje Per istoriją apie tvano pabaigą ir naują Dievo taiką su žmonių pasauliu skelbiantį balandį su alyvmedžio šakele taikos simboliu tapo ne tik balandis bet ir alyvmedžio šakelė ir pats aliejus Pirmųjų amžių krikščionys savo mirusiųjų kapus mėgdavo puošti pergalės vainiku ir alyvmedžio šakele ramybės simboliu Jie žinojo kad Kristus nugalėjo mirtį ir kad jų mirusieji ilsisi Kristaus ramybėje kad jie patys yra laukiami Kristaus pažadėjusio jiems ramybę kurios negali suteikti pasaulis Jie atmindavo jog pirmutiniai Prisikėlusiojo žodžiai saviesiems buvo Ramybė jums Jn 20 19 Jis pats taip sakant atneša alyvmedžio šakelę atneša į pasaulį ramybę Jis skelbia Dievo išgelbėjantį gerumą Jis yra mūsų ramybė Tad krikščionys turi būti ramybės žmonės kryžiaus slėpinį suvokiantys ir išgyvenantys kaip susitaikymo slėpinį Kristus nugali ne kalaviju bet kryžiumi Jis nugali įveikdamas neapykantą Nugali savo didesnės meilės jėga Kristaus kryžius reiškia ne smurtui Ir kaip tik per tai yra Dievo pergalės ženklas skelbiantis naują Jėzaus kelią Kaip kunigai esame pašaukti bendrystėje su Jėzumi Kristumi būti taikos žmonėmis priešintis smurtui ir pasitikėti didesne meilės galia Nuo aliejaus simbolikos neatsiejama ir tai kad jis stiprina kovai Tai neprieštarauja ramybės temai bet yra jos dalis Kovoti krikščionims reiškė ir reiškia ne naudoti smurtą bet būti pasirengusiems kentėti dėl gėrio dėl Dievo Tai reiškia jog krikščionys kaip geri piliečiai laikosi teisės daro tai kas teisinga ir gera Tai reiškia kad jie nedaro to kas galiojančioje teisės tvarkoje yra ne teisė bet neteisingumas Kankinių kova buvo jų konkretus ne neteisingumui atsisakydami dalyvauti stabų kulte garbinti imperatorių jie atsisakydavo nusilenkti netiesai garbinti žmones ir jų galią Savuoju ne netiesai ir

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/homilijos/2010-04-01_krizmos-misios (2016-02-13)
    Open archived version from archive


  • Velyknakčio homilija. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    neribotam laikui atidėti pasiekti kelių šimtų metų amžių Ar tai būtų gerai Žmonija persentų jaunimui nebeliktų vietos Gebėjimas sukurti nauja išnyktų o begalinis gyvenimas būtų ne rojus bet veikiau prakeikimas Tikroji žolelė nuo mirties turi būti kitokia Ji turėtų ne tiesiog be galo prailginti šį dabartinį gyvenimą Ji turėtų mūsų gyvenimą perkeisti iš vidaus sukurti mumyse naują gyvenimą kuris tikrai būtų amžinas turėtų mus perkeisti taip kad gyvenimas su mirtimi ne pasibaigtų bet iš tikrųjų pilnatviškai prasidėtų Krikščioniškosios žinios Jėzaus Kristaus Evangelijos jaudinanti naujybė buvo ir yra tai kas mums sakoma taip ta žolelė nuo mirties tas tikrasis nemirtingumo vaistas egzistuoja Jis surastas Jis prieinamas Tas vaistas mums dovanojamas per Krikštą Mumyse prasideda naujas gyvenimas brandinamas tikėjimo ir senojo gyvenimo mirties ne panaikinamas bet tik iki galo iškeliamas į šviesą Į tai daug kas atsakytų tą naujieną girdžiu tačiau man trūksta tikėjimo O ir tas kuris tiki paklaus ar tikrai taip Kaip tai įsivaizduoti Kaip tas senasis gyvenimas perdirbamas kad jame atsiranda naujasis mirties nepažįstantis gyvenimas Vienas senas žydų raštas mums vėl gali padėti įsivaizduoti slėpiningą vyksmą prasidedantį mumyse sulig Krikštu Ten pasakojama kaip protėvis Henochas buvo paimtas prie Dievo sosto Bet jis išsigando šlovingų angeliškųjų galybių ir iš žmogiško silpnumo neįstengė pažvelgti į Dievo veidą Henocho knygoje sakoma Tada Dievas tarė Mykolui Paimk Henochą ir nuvilk jam žemiškus drabužius Patepk jį švelniu aliejumi ir aprenk šlovės apdaru Ir Mykolas nurengė nuo manęs drabužius ir patepė švelniu aliejumi ir šitas aliejus buvo daugiau negu spindinti šviesa Jo spindesys priminė saulės spindulius Kai į save pažiūrėjau buvau kaip vienas iš šlovingųjų Ph Rech Inbild des Kosmos II 524 Pasak krikščioniškojo tikėjimo būtent per Krikštą mes esame aprengiami nauju Dievo apdaru Žinoma šis aprengimas trunka visą gyvenimą Kas vyksta per Krikštą yra pradžia proceso aprėpiančio visą mūsų gyvenimą padarančio mus tinkamus amžinybei idant švytinčiais Jėzaus Kristaus drabužiais galėtume stoti prieš Dievo veidą ir su juo amžinai gyventi Krikšto apeigose yra du elementai kuriais tas vyksmas išreiškiamas ir tampa regimas kaip reikalavimas mūsų tolesniam gyvenimui Pirmiausia tai išsižadėjimo ir pasižadėjimo vyksmas Ankstyvojoje Bažnyčioje krikštijamasis atsisukdavo į vakarus tamsos saulėlydžio mirties ir todėl nuodėmės karalijos simbolį Krikštijamasis pasisukęs ta kryptimi tris kartus ištaria ne velniui jo vilionėms pompa ir nuodėmei Keistu žodžiu pompa t y velnio puošnybe žymėtas antikinio dievų kulto ir antikinio teatro kuriame mėgautasi kaip laukiniai žvėrys drasko gyvus žmones spindesys Tad šitaip buvo išsižadama tam tikro pobūdžio kultūros prikaustančios žmogų prie valdžios garbinimo geismų pasaulio melo žiaurumo Tai bū davo išlaisvinimas iš primetamos gyvenimo formos besisiūliusios kaip pramoga ir kartu skatinusios griauti tai kas žmoguje geriausia Tas išsižadėjimas ne taip dramatiškai ir šiandien yra esminė Krikšto dalis Juo nusivelkame senuosius drabužius su kuriais negalime stovėti priešais Dievą Tiksliau sakant pradedame juos nusivilkinėti Mat tas išsižadėjimas yra pasižadėjimas kurio metu paduodame ranką Kristui kad jis mus vestų ir aprengtų Kokius drabužius nusimetame ką pažadame paaiškėja skaitant Laiško galatams penktąjį skyrių kur šventasis Paulius kalba apie kūno darbus Pasak Pauliaus tai ištvirkavimas netyrumas gašlavimas stabmeldystė burtininkavimas priešiškumas nesantaika pavyduliavimas piktumai vaidai nesutarimai susiskaldymai

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/homilijos/2010-04-03_velyknaktis (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Žinia 36-osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga (1999). Popiežius JONAS PAULIUS II | EIS.katalikai.lt
    Krikšto malonę ir vesti į tikrą vaiko ryšį su Dievu 2 Teesie šventas Tavo vardas Pašaukimas būti šventais kaip jis yra šventas plg Kun 11 44 ta Ps tikrovė kai skirsime Dievui vietą kuri jam priklauso Sekuliarizuotais bet ieškančiais to kas šventa laikais labai reikia šventųjų kurie savo gyvenime aiškiai teikia Dievui pirmumą ir padeda realiai patirti jo meilingą ir rūpestingą buvimą Šventumas yra dovana kurios turime nenuilstamai melsti Tai vertingiausias ir veiksmingiausias atsakymas į šiuolaikinio pasaulio vilties ir gyvenimo troškulį Žmonijai reikia šventų kunigų ir pasiaukojančių sielų kasdien visiškai atsiduodančių Dievui ir artimui tėvų ir motinų gebančių savo namuose liudyti Santuokos sakramento malonę ir taip savo aplinkoje pažadinti vaikų troškimą įgyvendinti Kūrėjo planą skirtą šeimai reikia jaunų žmonių kurie asmeniškai atradę Kristų juo taip susižavėtų kad ir bendraamžius laimėtų Evangelijai 3 Teateinie Tavo karalystė Šventumas ieško Dievo karalystės kurią Jėzus simboliškai pavaizdavo kaip didelį džiaugsmingą pokylį į kurį buvo pakviesti visi bet skirtą tik pasiruošusiems apsivilkti vestuvinį malonės drabužį Šūkis teateinie Tavo karalystė reikalauja atsiversti ir primena kad žmogaus kasdienybė visų pirma ir labiausiai turi būti persunkta kasdieniu Dievo karalystės ieškojimu Šis kreipinys kviečia palikti pranykstančių žodžių pasaulį kad galėtume didžiadvasiškai nepaisydami sunkumų ir kliūčių imtis uždavinių kuriems kviečia Viešpats Prašyti Viešpaties teateinie Tavo karalystė taip pat reiškia pasirinkti Tėvo namus kaip savo buveinę gyventi ir dirbti pagal Evangeliją mylėti Jėzaus Dvasia suprasti kad karalystė tai mažas sėklos grūdelis apdovanotas neįtikėtina gyvybingumo pilnatve bet kuriam nuolat gresia pavojus būti atmestam ir sutryptam Visi pašauktieji kunigystei ar vienuoliškajam gyvenimui kilnia širdimi tepriima Dievo pasėtą jų širdyse pašaukimo sėklą Kviesdamas sekti Kristumi nepadalyta širdimi Tėvas ragina juos būti džiaugsmingais laisvais karalystės apaštalais Didžiadvasiškai atsiliepdami į kvietimą jie ras tikrą laimę kurios ilgisi jų širdys 4 Teesie Tavo valia Jėzus pasakė Mano maistas vykdyti valią to kuris mane siuntė ir baigti jo darbą Jn 4 34 Šiais žodžiais jis apreiškia kad asmens egzistencijos projektas įrašytas rūpestingame Tėvo plane Norint jį suprasti reikia atsisakyti per daug žemiško gyvenimo aiškinimo o savo paties egzistencijos pagrindą ir prasmę įtvirtinti Dieve Pašaukimas visų pirma yra Dievo dovana ne pasirinkti bet būti išrinktam atsakyti į meilę kuri ateina pirma ir lydi Tam kuris klusniai atsiduoda Viešpaties valiai gyvenimas tampa gautuoju gėriu jau pagal savo prigimtį siekiančiu tapti auka ir dovana 5 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien Tėvo valią Jėzus padarė savo kasdieniu maistu plg Jn 4 34 ir kvietė savuosius ragauti duonos kuria malšinamas dvasios alkis Žodžio ir Eucharistijos duonos Marijos pavyzdžiu būtina mokytis ugdyti širdį vilčiai mokantis to Dievo neįmanomo pripildančio širdį džiaugsmo ir dėkingumo Tiems kurie tauria širdimi atsiliepia į Viešpaties kvietimą ir džiugūs ir liūdni egzistencijos įvykiai tampa bičiuliško pokalbio su Tėvu objektu ir proga nuolat atskleisti savo kaip mylimų Dievo vaikų pašauktų dalyvauti didžiajame pasaulio išganymo darbe kurį pradėjo Kristus ir kuris dabar patikėtas atliekančiai savitą ir ypatingą vaidmenį Bažnyčiai tapatybę 6 Atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams Atleidimas ir susitaikymas tai didžiosios dovanos atsiradusios pasaulyje nuo tada kai Jėzus Tėvo siųstas paskelbė prasidėjus maloningus Viešpaties metus Lk

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/zinios/1998-10-01_maldos--uz-pasaukimus-dienos-proga-1999 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • EIS.katalikai.lt | Rezultatų sąrašas
    BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Motu proprio atgaila atleidimas sakramentai Sutaikinimas detaliau Žinia 2001 m gavėnios proga Popiežius JONAS PAULIUS II 2001 01 07 Tema Meilė pamiršta kas buvo bloga plg 1 Kor 13 5 Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Žinios atgaila atleidimas atsivertimas gavėnia detaliau Posinodinis apaštališkasis paraginimas RECONCILIATIO ET PAENITENTIA dėl susitaikinimo ir atgailos Bažnyčios misijoje šiandien Popiežius JONAS PAULIUS II 1984 12 02 Vertė BŽ skelbė KATALIKAI LT Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Jonas Paulius II Apaštališkieji paraginimai atgaila atleidimas atsivertimas nuodėmė sakramentai Detaliau 1 2 current 10 paskutinių DB įrašų Žinia 2016 m gavėnios proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 10 04 Įkelta 2016 02 05 Apaštališkasis laiškas motu proprio forma MITIS IUDEX DOMINUS IESUS apie santuokos paskelbimo niekine kanoninį procesą Kanonų teisės kodekse Popiežius PRANCIŠKUS 2015 08 15 Įkelta 2016 01 08 Homilija per šv Mišias atidarant Šventąsias duris Popiežius PRANCIŠKUS 2015 12 08 Įkelta 2016 01 08 Žinia 24 osios Pasaulinės ligonių dienos proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 09 15 Įkelta 2016 01 08 Žinia 2016 m Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 09 12 Įkelta 2016 01 08 Žinia 49 osios Pasaulinės taikos dienos proga

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/index.php?id=2&tid=34&page=2 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Bendrosios audiencijos katechezė. Popiežius PRANCIŠKUS | EIS.katalikai.lt
    juos ir tarė Imkite Šventąją Dvasią Kam atleisite nuodėmes tiems jos bus atleistos o kam sulaikysite sulaikytos Jn 20 21 23 Ši ištrauka mums atskleidžia šiame sakramente glūdinčią dinamiką Pirmiausia tą faktą kad nuodėmių atleidimas nėra toks dalykas kurį galėtume patys sau suteikti Negaliu sakyti atleidžiu sau nuodėmes Mes negalime sau suteikti nuodėmių atleidimo Atleidimo prašoma prašoma iš kito o išpažinties metu atleidimo prašome iš Jėzaus Atleidimas nėra mūsų pastangų vaisius bet dovana Šventosios Dvasios kuri mus pripildo gailestingumo ir malonės versmės nepaliaujamai srūvančios iš nukryžiuoto ir prisikėlusio Kristaus širdies Antra vertus tai mums primena kad ramybę galime patirti tik tada kai Viešpatyje Jėzuje leidžiamės sutaikinami su Tėvu ir su broliais Visi tai jaučiame širdyje kai einame išpažinties apsunkusia siela kiek nuliūdę gavę Jėzaus atleidimą esame ramūs turime širdyje tą ramybę kurią gali duoti tik Jėzus tik Jis 2 Laikui bėgant šio sakramento šventimas keitėsi viešąją išpažintį pirmiau tai buvo daroma viešai pakeitė asmeninė konfidencialiai atliekama išpažintis Tačiau dėl to nedera prarasti jos pirminės bažnytinės kilmės sudarančios gyvybinį kontekstą Bažnytinė bendruomenė yra vieta kur esti Šventoji Dvasia atnaujinanti širdis Dievo meilėje ir suvienijanti visus brolius Kristuje Jėzuje Todėl nepakanka prašyti Viešpaties atleidimo tik savo mintyse ir savo širdyje būtina nuolankiai išpažinti savo nuodėmes Bažnyčios tarnautojui Švenčiant šį sakramentą kunigas atstovauja ne tik Dievui bet ir visai bendruomenei kuri atpažįsta save kiekvieno savo nario silpnume su jauduliu klausosi jo atgailos vienijasi su juo guodžia ir lydi jį atsivertimo žmogiškojo bei krikščioniškojo brendimo kelyje Kas nors gali pasakyti aš išpažįstu nuodėmes tik Dievui Taip gali Dievui pasakyti Atleisk man ir išpažinti jam visas savo nuodėmes bet mūsų nuodėmės nukreiptos taip pat prieš mūsų brolius prieš Bažnyčią Todėl būtina prašyti atleidimo Bažnyčios ir brolių per kunigo asmenį Bet man gėda tėve Gėda taip pat geras dalykas sveika truputį gėdytis nes gėda yra išganinga

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/pranciskus/audiencijos/2014-02-19 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Žinia 2011 m. gavėnios proga. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    esame kviečiami suvokti savo silpnumą kad priimtume Malonę išlaisvinančią iš nuodėmių ir įliejančią naujų jėgų Kristuje kuris yra kelias tiesa ir gyvenimas plg Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigynas 25 Tai aiškus raginimas prisiminti kad krikščioniškasis tikėjimas sekant Jėzaus pavyzdžiu ir vienijantis su juo apima kovą su tamsybių pasaulio valdovais Ef 6 12 pasaulio kuriame darbuojasi velnias ir šiandien nenuilstamai gundantis prie Viešpaties artintis trokštantį žmogų Kristus laimi šią kovą kad ir mūsų širdį atvertų vilčiai ir padėtų nugalėti blogio pagundas Evangelija apie Viešpaties atsimainymą mums prieš akis iškelia Kristaus šlovę kuria nuvokiamas prisikėlimas ir skelbiamas žmogaus sudievinimas Krikščionių bendruomenė suvokia jog ji lygiai kaip apaštalai Petras Jokūbas ir Jonas irgi užvedama nuošaliai ant aukšto kalno Mt 17 1 kad Kristuje kaip sūnūs Sūnuje vėl gautų dieviškosios Malonės dovaną Šitas yra mano mylimasis Sūnus kuriuo aš gėriuosi Klausykite jo eil 5 Taip kviečiama atsitraukti nuo kasdienybės triukšmo ir panirti į artybę Dievo trokštančio kasdien tarti mums žodį prasiskverbiantį iki dvasios kur mes skiriame gėrį nuo blogio plg Žyd 4 12 ir stiprinantį valią sekti paskui Viešpatį Samarietei skirtu Jėzaus prašymu Duok man gerti Jn 4 7 trečiojo sekmadienio liturgijoje išreiškiama Dievo aistra kiekvienam žmogui ir mūsų širdyse norima sužadinti troškulį versmės vandens trykštančio į amžinąjį gyvenimą eil 14 tai Šventosios Dvasios padarančios krikščionis tikraisiais garbintojais gebančiais šlovinti Tėvą dvasia ir tiesa eil 23 dovana Tik šis vanduo pajėgia numaldyti gėrio tiesos ir grožio troškulį Tik šis vanduo duodamas mums Sūnaus drėkina neramios ir nepatenkintos sielos dykumą kol ši pasak šventojo Augustino žinomo posakio suras atilsį Dieve Sekmadienio skaitinyje apie neregį Kristus aikštėn iškyla kaip pasaulio šviesa Evangelija kiekvieno iš mūsų klausia Ar tiki Žmogaus Sūnų Tikiu Viešpatie Jn 9 35 38 džiugiai patvirtina neregys taip tapdamas kiekvieno tikinčiojo balsu Išgydymo stebuklas rodo jog Kristus kartu su rega norėjo atverti ir mūsų vidinį žvilgsnį kad mūsų tikėjimas darytųsi vis gilesnis ir mes Jame galėtume atpažinti mūsų vienatinį Išganytoją Jis apšviečia visas gyvenimo tamsybes ir įgalina žmogų gyventi kaip šviesos vaiką Penktąjį sekmadienį skelbiant Lozoriaus prikėlimą atsiduriame galutinio mūsų egzistencijos slėpinio akivaizdoje Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas Ar tai tiki Jn 11 25 26 Krikščionių bendruomenei tai akimirka kartu su Morta nuoširdžiai sudėti visas viltis į Jėzų iš Nazareto Taip Viešpatie Aš tikiu jog tu Mesijas Dievo Sūnus kuris turi ateiti į šį pasaulį eil 27 Bendrystė su Kristumi šiame gyvenime rengia mus nugalėti mirties ribą kad Jame gyventume per amžius Tikėjimas mirusiųjų prisikėlimu ir amžinojo gyvenimo viltis atveria žvilgsnį į galutinę mūsų egzistencijos prasmę Dievas sukūrė žmogų prisikėlimui ir gyvenimui ir ši tiesa žmonių istorijai jų asmeninei egzistencijai jų visuomeniniam gyvenimui taip pat kultūrai politikai ekonomikai suteikia autentišką ir galutinį matmenį Be tikėjimo šviesos visa visada lieka užsklęsta kape be ateities be vilties Kelionė per gavėnią užbaigiama Velykų tridieniu pirmiausia didžiąja Velyknakčio vigilija atnaujindami Krikšto pažadus iš naujo išpažįstame kad Kristus yra Viešpats mūsų gyvenimo kurį Dievas mums dovanojo kai atgimėme iš vandens ir Šventosios Dvasios ir iš naujo patvirtiname savo tvirtą apsisprendimą atsiliepti į Malonės veikimą kad būtume Jo mokiniai 3 Krikšto sakramentu

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/zinios/2010-11-04_gavenios-proga-2011 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Interviu žurnalistams kelionės į Portugaliją metu. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    neįstengtų pradėti dialogo su didžiosiomis žmonijos kultūromis kurioms visoms tas transcendentinis religinis matmuo žmogaus esminis matmuo būdingas Todėl klaidinga manyti jog yra grynas antiistorinis protas vien egzistuojantis savyje ir esantis pats protas vis labiau įžvelgiame jog jis susijęs tik su dalimi žmogaus išreiškia tik tam tikrą istorinę situaciją ir nėra protas kaip toks Protas kaip toks yra atviras transcendencijai ir žmogus save atranda tik susitinkant transcendentinei tikrovei tikėjimui ir protui Todėl manau kad Europos užduotis ir misija toje situacijoje yra kaip tik surasti šį dialogą integruoti tikėjimą ir šiuolaikinį racionalumą į vieningą antropologinę viziją kuri aprėptų visą žmogiškąją būtį ir teiktų galimybę žmogiškosioms kultūroms bendrauti tarpusavyje Tad pasakyčiau jog sekuliarizmo buvimas yra normalus dalykas o sekuliarizmo ir tikėjimo kultūros perskyrimas supriešinimas įveiktina anomalija Didysis šios valandos iššūkis yra tai kad abu susitiktų ir taip atrastų savo tikrąją tapatybę Tai kaip minėjau yra Europos misija ir žmogiškoji būtinybė šioje mūsų istorijoje Tėvas Lombardis Dėkoju Jūsų Šventenybe Tęskime Europos temą Ekonominė krizė Europoje neseniai paaštrėjo ir nuošalyje nepaliko ypač Portugalijos Kai kurie Europos vadovai mano kad Europos Sąjungai iškilęs pavojus Ko galima pasimokyti iš krizės taip pat etiniu ir moraliniu lygmeniu Kas akcentuotina siekiant sutvirtinti Europos šalių vienybę ir bendradarbiavimą ateityje Popiežius Sakyčiau kad ši ekonominė krizė su savo moraliniu dėmeniu kuris neneigtinas yra taikomasis pavyzdys konkretus atvejis to ką sakiau prieš tai būtent kad dvi viena nuo kitos atskirtos srovės turi susitikti kitaip kelio į ateitį neatrasime Čia irgi regime klaidingą dualizmą būtent ekonominį pozityvizmą manantį jog gali plėtotis be etinio dėmens rinką turinčią save pačią reguliuoti remiantis ekonominėmis jėgomis pozityvistiniu ir pragmatiniu ekonomikos racionalumu etika yra kas kita ir tam svetima Iš tikrųjų dabar matome kad grynai ekonominio pragmatizmo nepaisančio žmogaus moralinės būtybės tikrovės baigtis ne teigiama bet sukelianti neišsprendžiamų problemų Todėl dabar atėjo laikas suvokti kad etika yra ne už racionalumo ir ekonominio pragmatizmo ribų bet artimai su juo susijusi Kita vertus ir mes turime pripažinti kad katališkasis krikščioniškasis tikėjimas dažnai būdavo pernelyg individualistinis konkrečius ekonominius dalykus paliekantis pasauliui ir besirūpinantis vien individualiu išganymu religiniais veiksmais neįžvelgdamas jog šie neišvengiamai reiškia atsakomybę atsakomybę už pasaulį Todėl čia turėtume pradėti konkretų dialogą Savo enciklikoje Caritas in veritate mėginau ir ta pačia kryptimi žengia visa krikščioniškojo socialinio mokymo tradicija etinį ir su tikėjimu susijusį aspektą išplėsti taip kad jis neapsiribotų individu bet apimtų ir atsakomybę pasaulio atžvilgiu ir etikos išugdytą racionalumą Kita vertus naujausi įvykiai rinkoje per pastaruosius trejus metus parodė kad etinis matmuo nuo ekonominės veiklos neatsiejamas ir toks turi būti nes žmogus yra vienybė ir kalbama apie žmogų sveiką antropologiją apimančią viską Tik taip galima išspręsti problemą tik taip Europa išplėtos ir įgyvendins savo misiją Tėvas Lombardis Dėkoju O dabar pereikime prie Fatimos kuri taps ir dvasine šios kelionės viršūne Jūsų Šventenybe kokią reikšmę šiandien mums turi pasirodymai Fatimoje Kai 2000 m birželį Šventojo Sosto Spaudos salėje pristatėte trečiosios paslapties tekstą dalyvavo kai kurie iš mūsų ir kiti kolegos Buvote paklaustas ar Fatimos žinioje be pasikėsinimo į Joną Paulių II minimos ir kitos popiežių kančios Ar Jūsų nuomone piktnaudžiavimo

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/kalbos/2010-05-11_interviu-keliones-i-portugalija-metu (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Atsakymai į Romos vyskupijos kunigų klausimus. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    teisingą nepriekaištingą brolišką pasaulį Tačiau jos pasaulį tik griovė Tai darė ir nacionalsocializmas ir komunizmas jie žadėjo pastatydinti pasaulį tokį koks jis turėtų būti ir užuot tai padarę jį sugriovė Per vyskupų iš buvusių komunistinių šalių ad limina apsilankymus atkreipiau dėmesį kad tose šalyse buvo griaunama ne tik planeta ekologija bet pirmiausia sielos o tai daug rimčiau Susigrąžinti tikrai žmogišką Dievo artumo apšviestą sąmonę yra svarbiausias darbas atstatant žemę Tai bendra tų šalių patirtis Atkurti žemę atsiliepiant į šios planetos skausmo šūksnį galima tik sieloje vėl atrandant Dievą atveriant akis Dievui Todėl Jūs teisus turime apie visa tai kalbėti būtent jausdami atsakomybę už žemę už šiandien gyvenančius žmones Kaip tik dėl to turime kalbėti ir apie nuodėmę dėl kurios galima sugriauti save ir kitas žemės dalis Enciklikoje mėginau parodyti jog būtent Dievo Paskutinis teismas laiduoja teisingumą Visi trokštame teisingo pasaulio Bet neturime galimybės atitaisyti visus buvusius sugriovimus leisti visiems neteisingai nukankintiems bei nužudytiems žmonėms patirti teisingumą Teisingumą sukurti gali tik pats Dievas ir tai turėtų būti teisingumas visiems taip pat mirusiesiems Pasak Adorno didžiojo marksisto teisingumą gali laiduoti tik kūno prisikėlimas kurį jis laiko nerealiu Mes tikime tokį kūno prisikėlimą per kurį nebūsime visi vienodai lygūs Šiandien įprasta galvoti kas jau čia ta nuodėmė Dievas yra didis jis mus pažįsta taigi mūsų nuodėmių neskaičiuoja galiausiai Dievas bus visiems geras Tai graži viltis Tačiau egzistuoja teisingumas ir egzistuoja tikra kaltė Griovusieji žmogų ir žemę negali iškart kartu su savo aukomis sėstis už Dievo stalo Dievas teisingas To neturėtume išleisti iš akių Todėl man atrodė svarbu parašyti ir apie skaistyklą kuri man yra akivaizdi aiški ir kartu tokia būtina bei paguodžianti tiesa kad negalėjo likti nepaminėta Mėginau pasakyti galbūt nedaug tokių kurie save sugriovė taip labai kad yra nebepagydomi ir nebeturi nieko kuo galėtų remtis Dievo meilė ir kurie nebeturi savyje nė menkiausio gebėjimo mylėti Tai būtų pragaras Kita vertus neabejotinai tik nedaug ar bent ne per daug yra tokių kurie tokie švarūs kad iškart gali įžengti į bendrystę su Dievu Labai daug iš mūsų viliasi kad mumyse yra kažkas kas dar pagydytina kad galiausiai tebėra noras tarnauti Dievui ir žmogui gyventi pagal Dievo valią Tačiau taip pat esama nesuskaičiuojamų žaizdų ir daug purvo Mes turime būti parengti nuvalyti Štai mūsų viltis net jei ir daug purvo būtų mūsų sieloje Viešpats galiausiai mums dovanoja galimybę nuplauna mus savo nuo kryžiaus sklindančiu gerumu Taip jis padaro mus pajėgius būti jam amžinai Tad rojus yra pagaliau įgyvendinto teisingumo viltis Per tai mums dovanojami kriterijai gyventi taip kad šis laikas kažkaip būtų rojus pirmoji rojaus šviesa Kur žmonės gyvena vadovaudamiesi šiais kriterijais pasaulyje pasirodo šiek tiek rojaus ir tai matoma Man atrodo jog tai taip pat yra tikėjimo tiesos būtinybės žengti įsakymų apie kuriuos turėtume daugiau kalbėti keliu įrodymas Šie kriterijai yra tikrieji kelrodžiai rodantys kaip gyvenama tinkamai kaip reikėtų rinktis gyvenimą Todėl būtina kalbėti ir apie nuodėmę bei Atgailos ir sutaikinimo sakramentą Sąžiningas žmogus žino kad jis kaltas kad privalo pradėti iš naujo kad turi būti apvalytas Ir Viešpats mums siūlo nuostabią tikrovę galimybę

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/kalbos/2008-02-07_atsakymai-romos-kunigams (2016-02-13)
    Open archived version from archive