archive-lt.com » LT » K » KATALIKAI.LT

Total: 495

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • EIS.katalikai.lt | Rezultatų sąrašas
    Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Benediktas XVI Audiencijos Bažnyčios tėvai šventieji teologai detaliau Bendrosios audiencijos katechezė Popiežius BENEDIKTAS XVI 2008 01 09 Ciklas apie Bažnyčios tėvus tema Šv Augustinas I Gyvenimas Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Benediktas XVI Audiencijos Bažnyčios tėvai šventieji teologai detaliau Homilija per Eucharistijos šventimą Pavijoje Popiežius BENEDIKTAS XVI 2007 04 22 Ganytojiškas apsilankymas Pavijoje Ištrauka apie tris šv Augustino atsivertimus Vertė ir skelbė BŽ Visuotinės Bažnyčios ištekliai Popiežiai Benediktas XVI Kelionės Bažnyčia Bažnyčios tėvai Dievo žodis ganytojai klusnumas kunigystė pašaukimas šventieji tarnystė Detaliau 1 2 current 10 paskutinių DB įrašų Žinia 2016 m gavėnios proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 10 04 Įkelta 2016 02 05 Apaštališkasis laiškas motu proprio forma MITIS IUDEX DOMINUS IESUS apie santuokos paskelbimo niekine kanoninį procesą Kanonų teisės kodekse Popiežius PRANCIŠKUS 2015 08 15 Įkelta 2016 01 08 Homilija per šv Mišias atidarant Šventąsias duris Popiežius PRANCIŠKUS 2015 12 08 Įkelta 2016 01 08 Žinia 24 osios Pasaulinės ligonių dienos proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 09 15 Įkelta 2016 01 08 Žinia 2016 m Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga Popiežius PRANCIŠKUS 2015 09 12 Įkelta 2016 01 08 Žinia 49 osios Pasaulinės taikos dienos proga 2016 Popiežius

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/index.php?id=2&tid=17&page=2 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Bendrosios audiencijos katechezė. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    žmogaus bet būtina suprasti žmogiškosios būties dinamiką įgyvendinamą tiktai išeinant iš savęs paties Tik Dieve surandame save pačius surandame savo vientisumą ir visavertiškumą Tada aikštėn iškyla jog visavertis nėra savyje užsisklendęs žmogus bet tik tas kuris atsiveria palieka save tampa visavertis ir suranda save Dievo Sūnuje suranda savo tikrąją žmogystę Šventajam Maksimui toks požiūris nėra filosofinė spekuliacija jis regi jį konkrečiai įgyvendintą konkrečiu Jėzaus gyvenimu pirmiausia Getsemanės drama Šioje Jėzaus agonijos mirties baimės prieštaravimo tarp žmogiškosios valios nemirti ir dieviškosios valios rinktis mirtį dramoje tikrove tampa visa žmogiškoji drama mūsų išganymo drama Šventasis Maksimas sako o mes žinome jog tai tiesa Adomas o Adomas esame mes patys manė jog aukščiausia laisvės viršūnė yra ne Tik tas kas sako ne yra tikrai laisvas Norėdamas tikrai įgyvendinti savo laisvę žmogus turįs tarti Dievui ne Tik tada jo akimis jis pagaliau esąs pas save esąs pasiekęs laisvės viršūnę Tokia tendencija buvo būdinga ir žmogiškajai Kristaus prigimčiai Tačiau Jėzus ją įveikė nes suvokė jog ne nėra laisvės maksimumas Laisvės maksimumas yra taip Dievo valios atitikimas Žmogus save įgyvendina tik tardamas taip Tik plačiai šiuo žodžiu atsiverdamas suvienydamas savo valią su Dievo valia žmogus tampa be galo atviras tampa dieviškas Adomas troško būti kaip Dievas t y būti visiškai laisvas Tačiau užsisklendžiantis savyje žmogus nėra dieviškas nėra visiškai laisvas Toks jis tampa iš savęs išeidamas Jis tampa laisvas tardamas taip šitai ir yra Getsemanės drama tebūnie ne kaip aš bet kaip tu nori Tikrasis žmogus atsiranda žmogiškąją valią įtraukiant į dieviškąją Taip esame atperkami Šitaip keliais žodžiais nusakėme to ką norėjo pasakyti šventasis Maksimas esmę Matome kad čia tikrai keliamas klausimas dėl visos žmogiškosios būties Čia glūdi visas mūsų gyvenimo klausimas Šventasis Maksimas jau Afrikoje patyrė sunkumų gindamas tokį požiūrį į žmogų ir Dievą Vėliau jis buvo pakviestas į Romą 649 m dalyvavo Laterano Susirinkime popiežiaus Martyno I sušauktame abejoms valioms Kristuje apginti sušauktame beje nepaklūstant imperatoriaus įsakui kuriuo šis pro bono pacis šį klausimą buvo uždraudęs aptarinėti Popiežiui Martynui teko brangiai sumokėti už savo drąsą nepaisant jo blogos sveikatos jis buvo suimtas ir pergabentas į Konstantinopolį Ten surengus teismo procesą buvo pasmerktas mirti tačiau pakeitus bausmę galiausiai ištremtas į Krymą kur 655 m rugsėjo 16 d po dvejų ilgų pažeminimų bei kančių metų ir mirė Netrukus 662 m atėjo eilė ir Maksimui kuris irgi priešinosi imperatoriui bei nuolatos tvirtindavo Neįmanoma teigti kad Kristus turėjęs tik vieną valią plg PG 91 cc 268 269 Tad Maksimui kartu su dviem jo mokiniais turėjusiais tokį patį vardą Anastazijus teko pakelti perkopus per aštuoniasdešimt metų varginantį teismo procesą Imperatoriaus teismas apkaltinęs erezija pasmerkė jį baisiam suluošinimui jam buvo nukirsta dešinė ranka ir išrautas liežuvis abu organai kuriais Maksimas žodžiu ir raštu kovojo su klaidingu mokymu apie vienatinę Kristaus valią Galiausiai taip suluošintas šventasis vienuolis buvo ištremtas į Kolchidę prie Juodosios jūros kur išsekintas patirtų kančių tų pačių 662 m rugsėjo 13 d mirė sulaukęs 82 metų Kalbėdami apie Maksimo gyvenimą užsiminėme apie jo literatūrinę kūrybą tikratikystei apginti Pirmiausia rėmėmės Disputatio cum Pyrrho su buvusiu Konstantinopolio patriarchu Šiame dispute

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/audiencijos/2008-06-25 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Bendrosios audiencijos katechezė. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    ir dvasiniai Izidoriaus interesai atsispindintys jo kūriniuose išsiskiriančiuose ir enciklopediniu klasikinės pagonių kultūros pažinimu ir giliu krikščionių kultūros išmanymu Taip galima paaiškinti Izidoriaus literatūrinei kūrybai būdingą eklektiškumą kai nepaprastai lengvai nuo Marcialio peršokama prie Augustino nuo Cicerono prie Grigaliaus Didžiojo Vidinė kova kurią turėjo pakelti jaunasis Izidorius 599 m tapęs savo brolio įpėdiniu ir perėmęs Sevilijos vyskupo sostą tikrai nebuvo lengva Galbūt kaip tik dėl tos nuolatinės kovos su savimi šio didžio rašytojo kūriniuose pasitaiko perdėto voliuntarizmo Izidorius laikomas paskutiniu Antikai priklausiusiu Bažnyčios tėvu Praėjus keleriems metams po jo mirties 636 m Toledo Susirinkimas 653 m jį pavadino garsiu mūsų amžiaus mokytoju ir garbe Katalikų Bažnyčiai Izidorius neabejotinai buvo aštrių dialektinių priešybių vyras Savo asmeniniame gyvenime jam irgi teko išgyventi nuolatinį vidinį konfliktą panašų į tą kokį patyrė šv Grigalius Didysis ir šv Augustinas konfliktą tarp troškimo vienatvėje atsiduoti vien Dievo žodžio meditavimui ir meilės broliams už kurių išganymą jis kaip vyskupas buvo atsakingas reikalavimo Turėdamas prieš akis Bažnyčios atsakinguosius jis pavyzdžiui rašo Bažnyčios atsakingasis vir ecclesiasticus viena vertus pasaulio atžvilgiu turi save kryžiuoti kūno marinimu ir kita vertus nusilenkti bažnytinio luomo sprendimui jei jis kyla iš Dievo valios nuolankiai imtis vadovauti net jei jis to ir nenori Sententiarium liber III 33 1 PL 83 col 705 B Šiek tiek toliau priduria Dievo vyrai sancti viri tikrai netrokšta atiduoti save pasaulio reikalams ir dūsauja kai jiems slėpiningu Dievo planu užkraunama tam tikra atsakomybė Jie viską daro kad jos išvengtų tačiau prisiima ko norėtų išvengti ir daro tai ko nebūtų norėję Jie įžengia į širdies gelmę ir stengiasi suvokti ko reikalauja slėpininga Dievo valia Ir paaiškėjus kad turi nusilenkti Dievo planui jie savo širdies sprandą pakiša po dieviškojo sprendimo jungu Sententiarium liber III 33 3 PL 83 coll 705 706 Norint geriau suprasti Izidorių būtina prisiminti painias jo meto situacijas apie kurias jau užsiminiau vaikystėje jam teko patirti tremties kartėlį Nepaisant to jis degė troškimu apaštalauti svaigte svaigo noru prisidėti prie tautos ugdymo tautos kuri vestgotų sosto paveldėtojui Hermenegildui apvaizdos galia atsivertus iš arijonybės į katalikų tikėjimą galiausiai vėl susivienijo ir politiniu ir kultūriniu lygmeniu Vis dėlto nevalia nuvertinti didelio sunkumo tinkamai imtis tokių labai rimtų problemų kaip santykiai su eretikais ir žydais Ištisa aibė problemų kurios ir šiandien labai konkrečiai reiškiasi ypač turint prieš akis tai kas vyksta tam tikrose srityse kur pasitaiko situacijų itin panašių į vyravusias Iberijos pusiasalyje šeštajame amžiuje Kultūros išmanymas leido Izidoriui krikščioniškąją naujybę nuolatos lyginti su klasikiniu graikų romėnų paveldu net jei ir atrodo kad jis turėjo ne tiek vertingą sintezės dovaną kiek colatio gebėjimą rinkti besireiškusį nepaprasta asmenine erudicija kuri vis dėlto nebuvo tokia tvarkinga kaip norėtum Bet kuriuo atveju stebėtinos jo pastangos neišleisti iš akių to ką žmogiškasis patyrimas pagimdė jo tėvynės bei viso pasaulio istorijoje Izidorius nenorėjo prarasti nieko ką praėjusiais amžiais buvo pasiekęs žmogus nesvarbu ar šitai būtų kilę iš pagonių žydų ar krikščionių Todėl nestebina jei jam to siekiant ne visados pavykdavo savo turimas žinias nuplauti kaip kad jis norėjo apvalančiu krikščioniškojo tikėjimo vandeniu Nepaisant to jo pasiūlymai visada derėjo

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/audiencijos/2008-06-18 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Bendrosios audiencijos katechezė. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    atkritusios į pagonybę Apie 590 m šis nedidelis misionierių būrelis pasiekė Bretanės pakrantę Palankiai priimti Austrazijos šiandienės Prancūzijos frankų karaliaus jie tepaprašė nedidelio nedirbamos žemės rėželio Jiems buvo atiduota visiškai sugriuvusi apleista ir mišku užaugusi sena romėnų Annegray tvirtovė Griežčiausio atsižadėjimo sąlygomis įpratusiems gyventi vienuoliams per kelis mėnesius pavyko griuvėsiuose įrengti eremitoriumą Tad jų naujosios evangelizacijos veikla prasidėjo pirmiausia nuo liudijimo gyvenimu Ėmus vėl dirbti žemę iš naujo imta kultivuoti ir sielų dirva Garsas apie šiuos užsienio vienuolius gyvenančius maldos bei griežtos askezės dvasia statančius namus ir ariančius žemę labai greitai pasklido ir ėmė traukti piligrimus ir penitentus Į vienuolių bendruomenę prašėsi pirmiausia daug jaunų vyrų trokštančių kartu su jais gyventi šį pavyzdinį dirvos bei sielų priežiūrą atnaujinantį gyvenimą Netrukus teko steigti antrą vienuolyną Jis buvo įrengtas už kelių kilometrų antikinio termų miesto Luxeuil griuvėsiuose Šis vienuolynas vėliau tapo airių vienuoliškosios bei misionieriškosios tradicijos skleidimo centras Europoje Trečias vienuolynas iškilo Fontaine nuo Luxeuil valanda kelio pėsčiomis į šiaurę Luxeuil vienuolyne Kolumbanas gyveno beveik dvidešimt metų Čia šventasis savo sekėjams parašė Regula monachorum kurį laiką Europoje paplitusią labiau negu šventojo Benedikto regula pateikdamas tobulo vienuolio paveikslą Tai vienintelė mus pasiekusi airių vienuolių regula Kaip papildymą Kolumbanas parengė Regula coenobialis nusižengusių vienuolių atžvilgiu taikytiną savotišką baudžiamąjį kodeksą su šiuolaikinei jausenai gana stebinančiomis bausmėmis kurias galima paaiškinti tik ano meto mąstysena bei aplinka Kitu garsiu irgi Luxeuil vienuolyne parašytu kūriniu De poenitentiarum misura taxanda Kolumbanas žemyne įvedė išpažintį bei privačią ir kartotinę atgailą Dėl santykio tarp nuodėmės sunkumo ir nuodėmklausio paskiriamos atgailos tipo ji buvo vadinama tarifine atgaila Šios naujovės sukėlė srities vyskupų nepasitikėjimą virtusį priešiškumu Kolumbanui išdrįsus viešai kai kuriuos iš jų papeikti dėl jų dorovinio elgesio Progą parodyti savo nepasitenkinimą davė diskusija dėl Velykų šventės datos Airijoje laikytasi rytietiškosios kitokios negu romiškoji tradicijos Airių vienuolis 603 m buvo pakviestas į Chalon sur Saon pasiaiškinti sinode dėl savo su atgaila bei Velykų švente susijusių praktikų Užuot pasirodęs sinode Kolumbanas nusiuntė laišką kuriame klausimą nureikšmina kviesdamas sinodo tėvus aptarti ne tik jo akimis menką Velykų datos problemą bet ir visas būtinas kanonines normas kurių tai daug rimčiau daug kas nesilaiko plg Epistula II 1 Gindamas airių tradiciją sykiu jis parašė laišką popiežiui Bonifacijui IV plg Epistula III kaip ir prieš kelerius metus popiežiui Grigaliui Didžiajam plg Epistula I Nenuolaidus jokiais moraliniais klausimais Kolumbanas vėliau susikirto su karaliaus dvaru nes griežtai supeikė karalių Teuderichą dėl svetimavimo Iš visa to kilo intrigų bei asmeninio religinio ir politinio pobūdžio manevrų raizginys 610 m vainikuotas dekretu kuriuo Kolumbanas ir visi airių kilmės vienuoliai buvo išvaryti iš Luxeuil vienuolyno bei galutinai ištremti Palydėti ligi jūros jie dvaro sąskaita buvo įlaipinti į Airijon plaukiantį laivą Tačiau laivas netoli nuo kranto užplaukė ant seklumos ir kapitonas įžvelgęs čia dangaus ženklą atsisakė tęsti kelionę Iš baimės būti prakeiktas Dievo jis vėl išsodino vienuolius žemyne Šie užuot grįžę į Luxeuil nutarė iš naujo imtis evangelizacijos Jie sėdo į laivą ir Reino upe leidosi aukštyn Stabtelėję arti Züricho ežero esančiame Tuggene vienuoliai pasuko į Bregenzo sritį netoli Constanzos ežero evangelizuoti alemanų Tačiau dėl

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/audiencijos/2008-06-11 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Bendrosios audiencijos katechezė. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    ir todėl tebekalba mums dar ir šiandien Šią temą Grigalius taip pat plėtoja Jobo knygos moraliniuose komentaruose Laikydamasis patristinės tradicijos jis šventąjį tekstą nagrinėja trimis jo prasmės matmenimis žodiniu alegoriniu ir moraliniu šiems matmenims turint vieną Šventojo Rašto prasmę Grigalius vis dėlto aiškią pirmenybę teikia moralinei prasmei Šiuo atžvilgiu jis savo mąstymą išreiškia reikšmingais binomais žinoti daryti kalbėti gyventi pažinti veikti per kuriuos jis leidžia prabilti dviem žmogiškojo gyvenimo aspektams turintiems vienas kitą papildyti bet dažnai galiausiai tampantiems antitezėmis Moralinio idealo esmę pasak jo visada sudaro darnus žodžio ir poelgio mąstymo ir darbo maldos ir atsidavimo luomo pareigoms sujungimas būtent šitaip įgyvendintina sintezė kurios dėka tai kas dieviška nusileidžia iki žmogaus o žmogus pakyla iki susitapatinimo su Dievu Didysis popiežius tikram tikinčiajam taip nužymi visą jo gyvenimo planą Todėl Jobo knygos moraliniai komentarai Viduramžiais buvo savotiška krikščioniškosios moralės Summa Įsidėmėtinai reikšmingos ir gražios taip pat yra jo homilijos Evangelijos temomis Pirmoji iš jų buvo pasakyta Šv Petro bazilikoje 590 m per adventą praėjus vos keliems mėnesiams kai jis buvo išrinktas popiežiumi paskutinė pasakyta Šv Lauryno bazilikoje antrą sekmadienį po 593 m Sekminių Popiežius sakė šiuos pamokslus bažnyčiose kuriose buvo švenčiamos stationes ypatingos apeigos reikšmingais liturginių metų laikais arba per kankinių kuriems šios bažnyčios buvo dedikuotos šventes Įkvepiantysis pradas vieną su kitu vienijantis įvairius pamokslus nusakomas vienu žodžiu praedicator ne tik Dievo tarnautojui bet ir kiekvienam krikščioniui tenka užduotis sekant Kristumi tapusiu žmogumi skelbti apie išganymą skelbti tai ką savo viduje yra patyręs Tokios užduoties horizontas eschatologinis visų dalykų atbaigimo Kristuje lūkestis yra nuolatinė didžiojo popiežiaus mintis tampanti jo visą mąstymą bei veiklą įkvepiančiu pagrindu Iš to kyla jo nepaliaujami raginimai būti budriems ir stengtis daryti gerus darbus Galbūt organiškiausias Grigaliaus Didžiojo tekstas yra pirmaisiais pontifikato metais parašytas veikalas Regula pastoralis Čia Grigalius nori apmesti tobulo vyskupo savo kaimenės mokytojo ir vadovo paveikslą To siekdamas jis aiškina kokia rimta Bažnyčioje yra ganytojo tarnyba ir nusako su ja susijusias pareigas Dėl šios priežasties tie kurie šiai užduočiai nėra pašaukti neturėtų jos lengvabūdiškai siekti tuo tarpu tie kurie jos ėmėsi deramai nesusimąstę privalo savo sieloje deramai susirūpinti Grįždamas prie savo mėgstamos temos jis patvirtina kad vyskupas visų pirma esąs neprilygstamas praedicator ir kaip toks pirmiausia turįs būti kitiems pavyzdys kad jo elgesiu visi kiti vadovautųsi kaip orientyru Veiksminga pastoracinė veikla reikalaujanti kad jis pažintų tuos į kuriuos kreipiasi ir kad jo žodžiai atitiktų kiekvieno situaciją Įvairias tikinčiųjų kategorijas Grigalius apibūdina įžvalgiomis bei tiksliomis pastabomis pateisinančiomis vertinimus tų kurie šį veikalą laiko psichologijos traktatu Šitai liudija kad jis tikrai pažinojo savo kaimenę ir su savo meto bei miesto žmonėmis kalbėjo apie viską Didysis popiežius vis dėlto primygtinai pabrėžia ganytojo pareigą kasdien pripažinti savo varganumą idant puikybė tai kas padaryta gero aukščiausiojo Teisėjo akyse nepaverstų nieko vertu Todėl baigiamasis Regula skyrius paskirtas nusižeminimui Ėmus didžiuotis daugybe įgytų dorybių pravartu pagalvoti apie savo trūkumus ir nusižeminti užuot žvelgus į tai kas padaryta gero žvelgtina į tai kas dar neatlikta Visi šie vertingi pamokymai rodo kokią didelę reikšmę Grigaliui turėjo sielovada jo laikyta ars artium menų menu

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/audiencijos/2008-06-04 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Bendrosios audiencijos katechezė. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    vėliau visada su ilgesiu prisimins šitai nuolat išnirs jo pamoksluose varginamas pastoracinių rūpesčių jis savo raštuose nesyk šį metą paminės kaip susikaupimo Dieve atsidavimo maldai džiugaus panirimo į studijas laiką Taip jis giliai pažino Šventąjį Raštą ir Bažnyčios tėvus kuriais vėliau rėmėsi savo darbuose Grigaliaus pasitraukimas į vienuolyną ilgai netruko Vertingas patyrimas jo sukauptas civilinėje administracijoje didelių problemų slegiamu laikotarpiu ryšiai puoselėti su bizantiečiais būnant šioje tarnyboje visų akyse įgyta pagarba paskatino popiežių Pelagijų paskirti jį diakonu bei pasiųsti į Konstantinopolį kaip savo apocrisiario šiandien sakytume kaip apaštališkąjį nuncijų padėti įveikti monofizitinio ginčo likučius ir pirmiausia įkalbėti imperatorių paremti pastangas langobardų spaudimui sulaikyti Laikotarpis Konstantinopolyje kur jis su grupe vienuolių vėl pradėjo gyventi vienuoliškai Grigaliui buvo labai svarbus nes suteikė galimybę tiesiogiai susipažinti su Bizantijos pasauliu ir įsigilinti į langobardų problemą rimtai išmėginsiančią gebėjimus bei jėgas jo pontifikato metais Po kelerių metų popiežius jį atšaukė į Romą ir paskyrė savo sekretoriumi Metai buvo sunkūs daugybę Italijos sričių ir pačią Romą kamavo nuolatinės liūtys iš krantų išsiliejančios upės ir badas Galiausiai kilo maras pareikalavęs daugybės aukų tarp jų ir popiežiaus Pelagijaus II gyvybės Jo įpėdiniu į Petro sostą dvasininkai tauta ir senatas vieningai išrinko Grigalių Šis mėgino priešintis net bandė pabėgti tačiau galiausiai turėjo nusileisti ėjo 590 ieji Tame kas įvyko naujasis popiežius įžvelgė Dievo valią ir uoliai kibo į darbą Nuo pat pradžių jis išsiskyrė nepakartojamai blaiviu tikrovės su kuria susidūrė vertinimu ypatingu darbingumu tvarkydamas tiek bažnytinius tiek civilinius reikalus nuolatiniu šaltakraujiškumu priimdamas drąsius sprendimus kurių reikalavo jo tarnyba Jo valdymo laikotarpis gausiai dokumentuotas dėl išlikusio jo laiškų apie 800 registro juose atsispindi jo galynėjimasis su sudėtingais klausimais suplaukiančiais ant jo darbo stalo Į jį kreipiasi ne tik vyskupai abatai dvasininkai ir kiekvienos tarnybos bei kiekvieno rango civiliniai tarnautojai Tarp problemų tuo laiku kamavusių Italiją ir Romą ypatinga reikšmė tiek civilinėje tiek bažnytinėje srityje teko langobardų problemai Jai popiežius paskyrė visas galimas jėgas siekdamas tikrą taiką žadančio sprendimo Priešingai Bizantijos imperatoriui besirėmusiam prielaida jog langobardai tėra grubūs ir plėšikauti linkę individai kuriuos būtina nugalėti arba sunaikinti šv Grigalius žvelgė į šiuos žmones gerojo ganytojo akimis ir stengėsi skelbti jiems išganymo žodį bei užmegzti su jais broliškus santykius turėdamas prieš akis abipuse pagarba ir giedru romėnų bizantiečių ir langobardų sugyvenimu pagrįstos būsimos taikos perspektyvą Jis rūpinosi jaunų tautų atvertimu ir nauja civiline Europos tvarka vestgotai Ispanijoje frankai saksai įsikėlę į Britaniją ir langobardai buvo pirmutiniai jo evangelizacinės misijos taikiniai Vakar liturgijoje paminėjome šv Augustiną Kenterberietį vadovavusį grupei vienuolių Grigaliaus įpareigotų vykti į Britaniją evangelizuoti Anglijos Popiežius tikras taikdarys dėjo dideles pastangas tikrai taikai Romoje ir Italijoje pasiekti vesdamas intensyvias derybas su langobardų karaliumi Agilulfu Šios derybos lėmė trejus metus trukusias 598 601 paliaubas po kurių 603 m buvo galima susitarti dėl tvaresnių paliaubų Pasiekti tokį teigiamą rezultatą padėjo popiežiaus laikotarpiu tarp paliaubų lygiagrečiai palaikyti ryšiai su karaliene Teodolinda Bavarijos princese kuri priešingai nei kitos germanų tautos buvo katalikė karšta katalikė Išliko popiežiaus šiai karalienei adresuotų laiškų kuriuose jis jai reiškia pagarbą ir palankumą Teodolindai pavyko pamažėle palenkti karalių katalikų tikėjimui ir

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/audiencijos/2008-05-28 (2016-02-13)
    Open archived version from archive

  • Bendrosios audiencijos katechezė. Popiežius BENEDIKTAS XVI | EIS.katalikai.lt
    į sakyklą bažnyčios viduryje ir kalbėdavo bendruomenei pasitelkdamas gana daug inscenizacijos elementų naudodavosi freskomis ar ant sakyklos pastatytomis ikonomis taip pat taikydavo dialogą Jo pamokslai būdavo metriškai giedami vadinamieji kontakia Sąvoka kontakion rykštelė regis daroma užuomina į lazdelę apie kurią būdavo suvyniojamas liturginio arba kitokio rankraščio ritinys Kontakia kurių autoriumi nurodomas Romanas išliko 89 tačiau tradicija jam jų priskiria 1000 Kiekvieną Romano kontakion dažniausiai sudaro 18 24 posmai turintys tiek pat skiemenų bei struktūruoti pagal pirmojo posmo heirmos pavyzdį visų posmų eilučių ritminiai akcentai sudaryti laikantis heirmos akcentų Kiekvienas posmas užbaigiamas dažniausiai tokiu pačiu priegiesmiu ephymnion taip sukuriant poetinę vienovę Be to pirmosios pavienių posmų raidės nurodo autoriaus vardą akrostichon pirma kurio dažnai eina būdvardis nuolankus Himnas užbaigiamas malda susijusia su šventimo ar prašymo aplinkybėmis Pabaigęs skaityti skaitinį iš Biblijos Romanas dažniausiai maldos ar prašymo pavidalu sugiedodavo prooimion įžangą Taip jis paskelbdavo pamokslo temą ir paaiškindavo priegiesmį choru pakartotiną kiekvieno aukštu balsu jo ritmiškai padeklamuoto posmo pabaigoje Reikšmingas pavyzdys yra Didžiajam penktadieniui skirtas kontakion Jį sudaro dramatiškas kryžiaus kelyje besiplėtojantis Mergelės Marijos ir Sūnaus dialogas Marija taria Kur eini Sūnau Kodėl taip greitai užbaigi savo gyvenimą Niekada nebūčiau patikėjusi Sūnau kad tave tokį pamatysiu niekada nebūčiau įsivaizdavusi kad šitie piktadariai taip supyks kad priešingai visam teisumui pakels prieš tave ranką Jėzus atsako Ko verki motin Argi neturėjau kentėti Argi neturėjau mirti Kaip kitaip galėčiau išgelbėti Adomą Marijos sūnus guodžia motiną tačiau sykiu primena jai savo vaidmenį išganymo istorijoje Numaldyk savo skausmą motin numaldyk juk nedera dejuoti tau kuri buvai pavadinta malonės pilnąja Marija kryžiaus papėdėje 1 2 4 5 Himne apie Abraomo aukojimą nuspręsti dėl Izaoko gyvybės imasi Sara Jei visus tavo žodžius išgirstų Sara Viešpatie ir pažintų tavo šitokią valią ji man pasakytų jei tas kuris mums jį davė vėl jį pasiima tai kodėl jis mums jį dovanojo Mano sūnų seni palik man ir jei tas kuris tave pašaukė nori jį turėti tai tegu pasako tai man Abraomo aukojimas 7 Romanas vartoja ne iškilmingą dvarui būdingą bet paprastą liaudies kalbai artimą graikų kalbą Norėčiau pateikti pavyzdį kaip gyvai ir itin asmeniškai jis kalba apie Viešpatį Jėzų jis vadina jį šaltiniu kuris nedegina ir šviesa apsaugančia nuo tamsos ir sako Degu troškimu laikyti Tave rankose kaip šviestuvą kas neša šviestuvą tarp žmonių tas apšviečiamas bet nenudeginamas Tad apšviesk mane Tu kuris esi neužgesinamas šviestuvas Paaukojimas arba susitikimo šventė 8 Romano pamokslų įtikinamumo galia rėmėsi didžiuliu jo žodžių ir jo gyvenimo atitikimu Vienoje maldoje jis sako Padaryk mano kalbą aiškią mano Išganytojau atverk mano burną ir kai Tu ją pripildysi perverk mano širdį idant mano veikla atitiktų mano žodžius Apaštalų misija 2 Dabar panagrinėkime kai kurias jo pagrindines temas Pamatinė jo pamokslų tema yra Dievo veikimo istorijoje vienovė kūrinijos ir išganymo istorijos vienovė Senojo ir Naujojo Testamento vienovė Kita svarbi tema pneumatologija t y mokymas apie Šventąją Dvasią Sekminių šventės dieną jis pabrėžia tęstinumą tarp į dangų įžengusio Kristaus ir apaštalų t y Bažnyčios ir aukština jos misijinę veiklą pasaulyje žmonės jį užkariavo dieviškosiomis dorybėmis paėmė Kristaus kryžių kaip plunksną pasinaudojo

    Original URL path: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/benediktas_xvi/audiencijos/2008-05-21 (2016-02-13)
    Open archived version from archive



  •