archive-lt.com » LT » P » PANEMUNESTAKAS.LT

Total: 17

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    plėtrai Jos projektą parengė žinomas tarpukario miškininkas Jonas Kuprionis 1944 m pasitraukė į Vakarus ėjo profesoriaus pareigas JAV universitetuose 1934 1934 m jis dirbo Panemunės urėdo pavaduotoju Buvo suprojektuotos 4 alėjos pavadintos paukščių vardais Gegučių Žuvėdrų Lakštingalų Gandrų ir 4 takai pavadinti miško žvėrių vardais Lapių Stirnų Briedžių Vilkų suformuotas jų profilis kai kur palygintas reljefas žvyru pagerintas gruntas pasodintos gyvatvorės pastatyta suolų Viena alėja pavadinta Undinių vardu apie 1 5 km ilgio nutiesta masyvo pakraščiu prie pliažų Čia buvo įrengtos ir poilsio aikštelės 1934 1935 m buvo planuojama šile įkurti zoologijos sodą bet dėl lėšų stygiaus atsisakyta ir vėliau ši idėja mažesnės apimties realizuota šiaurės rytinėje Žaliakalnio Ąžuolyno dalyje Bendras šilo alėjų ir takų ilgis buvo apie 7 km ir dar numatytos galimybės joms plėsti Dalis parko 66 7 ha buvo priskirta Raudonąjam Kryžiui ir kitoms gydymo įstaigoms 6 7 ha 1 5 ha prie Gegučių alėjos išnuomuota kurhauzo statybai Kurhauzas pradėjo veikti 1935 m vasarą kaip pasilinksminimų vieta žiemą kaip nedidelė žiemos sporto bazė Deja sovietmečiu pastatas buvo nenaudojamas ir sunyko Prie miško pagausėjo vilų statyba ir rytinė Aukštosios Panemunės miestelio pusė vis labiau panašėjo į priemiestinę vasarvietę Nuo 1933 m miesteliui ir buvo suteiktas kurorto statusas 1930 1937 m parko tvarkymui neskaitant jo apsaugos ir administravimo kurį vykdė urėdijod centro darbuotojai ir du etatiniai eiguliai išleista 14 012 Lt 1937 m buvo nuspręsta parką nemokamos nuomos principais 48 metų laikotarpiui perduoti Kauno savivaldybei Perimdama iš urėdijos parką ir 3523 Lt vertės įrangą kurios didžiumą sudarė miško baldai savivaldybė įsipareigojo parką tvarkyti ir laikyti visuomenės poilsiui ir malonumui pravesti naujų takų įrengti sporto bei žaidimų aikščių užveisti gėlynų pasodinti medžių bei krūmų pastatyti suolų ir įrengti kitus patogumus Ir iš tiesų 1938 ir 1939 metaims savivaldybė parkui tvarkyti skyrė gerokai daugiau nei Miškų departamentas po 5000 Lt lėšų

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/ (2016-04-30)
    Open archived version from archive


  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    vartotojų prisijungimas Vardas Slaptažodis Jungtis Apie Panemunės šilą Pažintinis takas Atradimai Gamtinė įvairovė Duomenų bazė Lankytojai Atsiliepimai pastebėjimai Kontaktai Pažintiniai takai žemėlapyje Apie Panemunės šilą Atradimai Asmeniniai Raudonosios knygos rūšys Duomenų bazė Augalai Grybai Gyvūnai Paukščiai vabzdžiai Pažintinis takas Gamtinė

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/lt/mod/sitemap.htm (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    plėtrai Jos projektą parengė žinomas tarpukario miškininkas Jonas Kuprionis 1944 m pasitraukė į Vakarus ėjo profesoriaus pareigas JAV universitetuose 1934 1934 m jis dirbo Panemunės urėdo pavaduotoju Buvo suprojektuotos 4 alėjos pavadintos paukščių vardais Gegučių Žuvėdrų Lakštingalų Gandrų ir 4 takai pavadinti miško žvėrių vardais Lapių Stirnų Briedžių Vilkų suformuotas jų profilis kai kur palygintas reljefas žvyru pagerintas gruntas pasodintos gyvatvorės pastatyta suolų Viena alėja pavadinta Undinių vardu apie 1 5 km ilgio nutiesta masyvo pakraščiu prie pliažų Čia buvo įrengtos ir poilsio aikštelės 1934 1935 m buvo planuojama šile įkurti zoologijos sodą bet dėl lėšų stygiaus atsisakyta ir vėliau ši idėja mažesnės apimties realizuota šiaurės rytinėje Žaliakalnio Ąžuolyno dalyje Bendras šilo alėjų ir takų ilgis buvo apie 7 km ir dar numatytos galimybės joms plėsti Dalis parko 66 7 ha buvo priskirta Raudonąjam Kryžiui ir kitoms gydymo įstaigoms 6 7 ha 1 5 ha prie Gegučių alėjos išnuomuota kurhauzo statybai Kurhauzas pradėjo veikti 1935 m vasarą kaip pasilinksminimų vieta žiemą kaip nedidelė žiemos sporto bazė Deja sovietmečiu pastatas buvo nenaudojamas ir sunyko Prie miško pagausėjo vilų statyba ir rytinė Aukštosios Panemunės miestelio pusė vis labiau panašėjo į priemiestinę vasarvietę Nuo 1933 m miesteliui ir buvo suteiktas kurorto statusas 1930 1937 m parko tvarkymui neskaitant jo apsaugos ir administravimo kurį vykdė urėdijod centro darbuotojai ir du etatiniai eiguliai išleista 14 012 Lt 1937 m buvo nuspręsta parką nemokamos nuomos principais 48 metų laikotarpiui perduoti Kauno savivaldybei Perimdama iš urėdijos parką ir 3523 Lt vertės įrangą kurios didžiumą sudarė miško baldai savivaldybė įsipareigojo parką tvarkyti ir laikyti visuomenės poilsiui ir malonumui pravesti naujų takų įrengti sporto bei žaidimų aikščių užveisti gėlynų pasodinti medžių bei krūmų pastatyti suolų ir įrengti kitus patogumus Ir iš tiesų 1938 ir 1939 metaims savivaldybė parkui tvarkyti skyrė gerokai daugiau nei Miškų departamentas po 5000 Lt lėšų

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/lt.htm (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    pusė šaltiniuota su galingais ąžuolais eglėmis maitina pietinį upelį pradingstantį apačioje Šiaurinio tako riba taip pat eina gilia griova tik sausesne Žiemos metu šlaito krūmynuose glaudžiasi stirnos pušų milžinių viršūnėse nakvoja jūriniai ereliai 2 3 ilgumas apie 1800 m atkarpa vingiuoja tarp eglyno kuris mėgiamas voverių kiškių taipogi lapių Eglių kankorėžiai maistas ir voverei ir geniui Po eglėmis kiškio kopūstų samanų ir smulkiažiedžių sprigių kilimai vėjovartos ertmėse tvyro avietynai Vabalų tipografų pažeistas egles tvarko didieji margieji geniai juodosios meletos 3 4 ilgis apie 1000 m atkarpa kyla į smėlėtas kalvas kur karaliauja pušys apie jas samanose želia mėlynynai ir bruknynai Kairėje tarp 4 taško ir Lakštingalų al tvyro žemapelkės liekanos 5 6 smėlėtos kalvos apaugę pušimis dešinėje nusileidus nuo šlaito aukštapelkės liekanos 6 7 tarp pušų daugėja klevų kalninių guobų jau matome Nemuno pakrantę 7 8 Nemuno pakrantė su įvairia žoline augmenija apsupta gudobelių karklų steriliųjų putinų šaltalankių užtvaros 8 9 1 baigiame kelionę per brandžių eglių pušų mišką prie Panemunės bibliotekos Kelionės taku pradžiai rekomenduojame atkarpą nuo 1 arba 2 taško iki 4 sugrįžtant atgal Lakštingalų alėja Norintiems didesnės gamtinės įvairovės reikėtų kopti į šlaitą už Baterijos plento taškai 2A 5A tolimesnėje maršruto dalyje apžiūrėti žemapelkės liekanas ties 4 tašku ir patyrinėti aukštapelkės gabalėlį tarp 5 ir 6 taškų Tako ženklai yra ant medžių kamienų žinoma bet ne ant kiekvieno medžio todėl įsidėmėkite takelio kryptį Ten kur bus posūkiai bus ir atžymos Takelio tiesiojoje dalyje atžymų bus mažiau Jūs galite nueiti nuo takelio į šoną tiek kiek norite tačiau reikėtų vėl jį susirasti nes savo pranešime kur ką nors įdomaus pamatėte būtų gerai nurodyti tą takelio atkarpą kurioje stebėjote ką įdomaus Siūlome lėtą keliavimo ėjimo būdą nesistenkite per vieną kartą įveikti visą maršrutą Atradimai kurie jūsų laukia atsivers keliaujantiems lėtai Jeigu daugiau domina augalai nepasitenkinkite tik žvilgsniu nuo tako

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/lt/pazintinis-takas.htm (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    Gamtinė įvairovė Duomenų bazė Lankytojai Atsiliepimai pastebėjimai Kontaktai Pažintiniai takai žemėlapyje Atradimai Atradimų skiltyje talpinami registruotų lankytojų atradimai asmeniniai ir Lietuvos Raudonojoje knygoje įrašytų rūšių radiniai Asmeniniai lankytojo atradimai įrašomi jam pačiam nurodžius kad paminėtą rūšį jis pamatė Panemunės šile

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/lt/atradimai.htm (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    paviršiaus priemoliai Smėlėtos kalvelės labai tiko pušims slėnesnės šlapesnės vietos eglėms lapuočiams Buvo ir visiškai užmirkusių nedidelio ploto vietelių kur susidarė žemapelkės netgi buvo kelios aukštapelkės supamos smėlėtų pušynų Tačiau šis darinys augo upės salpoje ir priklausė nuo upės Pastačius Kauno HES daug kas pasikeitė svarbiausia gruntinio vandens lygis Nemuno natūrali tėkmė pasikeitė nebeliko atnešamo iš aukštupio smėlio smulkaus žvyro tačiau smėlis ir smulkus žvyras iš vagos žemiau Kauno HES buvo išplautas ir nuneštas į žemupį Gruntinis vanduo pažemėjo negalėjo pamaitinti pelkučių ir jos sunyko Drauge nyko ir tebenyksta drėgmę mėgstantys augalai Didelę įtaką turėjo ir Jonavos Azoto gamyklos tarša Ten kur buvo gryni pušynai dabar paklotę užėmė nemaža lapuočių suvešėjo avietynai ir dilgėlynai dalis kerpių o su jomis ir grybų tiesiog išnyko Nusistovi jau kitokia gamtinė pusiausvyra nors klimato kaita dar daug ką keičia Štai rytinėje Šilo pusėje išplito smulkiažiedė sprigė ir sparčiai plinta į visą likusį miško plotą Pačios turtingiausios tako dalys 1A 4A yra Nemuno šlaituose ten kur dar išlikę senieji šimtamečiai ąžuolai eglės ir pušys Tai liudija augmenijos įvairovė miško paklote medžių ir krūmų rūšių gausa Šios tako atkarpos tinka daugeliui gyvūnų ir paukščių stirnai lapei kiaunei visoms Šile sutinkamoms genių rūšims Eglynai su pušimis nuo 2 iki 3 geros slėptuvės pilkąjam kiškiui dažnai vingiuoja lapės pėdsakas šakomis liuoksi voveraitės Anksti pavasaryje strazdai giesmininkas ir juodasis linksmina savo balsais o kur dar karetaitės iš visos savo jėgos gieda Nuo 3 tako taško vis daugiau pušų miškas šviesėja ir tuo pačiu daugiau saulėtų aikštelių tačiau mažiau ir paukštelių ir žvėrelių nors nesibodi užsukti čionai ir stirna Einant nuo 4 link 5 taško verta pasukti į kairę ir apžiūrėti pelkutės liekanas pamatysite ir kiminus ir pataisus išgirsite liepsnelės balsą Tarp 5 ir 6 taškų tarp nedidelių kalvelių bus aukštapelkių pėdsakų todėl ir vieną kitą beržą pamatysime ir rudenio

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/lt/gamtine-ivairove.htm (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    ir Vikipedijoje juos rasite Paukščiai Paukštvanagis Accipiter nisus Jūrinis erelis Haliaeetus albicilla Ž Slanka Scolopax rusticola M Keršulis Columba palumbus Gegutė Cuculus panorus Naminė pelėda Strix aluco Mažasis apuokas Asio otus Juodoji meleta Dryocopus major Didysis margasis genys Dendrocopos major Vidutinis margasis genys Dendrocopos medius Mažasis margasis genys Dendrocopos minor Miškinis kalviukas Anthus trivialis Karietaitė Troglodytes troglodytes Liepsnelė Erithacus rubecula Juodasis strazdas Turdus melura Smilginis strazdas Turdus pilaris Strazdas giesmininkas Turdus philomelos Amalinis strazdas Turdus viscivorus Tošinukė Hippolais iciterina Pilkoji devynbalsė Sylvia curruca Rudoji devynbalsė Sylvia communis Juodgalvė devynbalsė Sylvia atricapilla Žalioji pečialinda Phyloscopus sybilatrix Pilkoji pečialinda Phyloscopus collybita Ankstyvoji pečialinda Phyloscopus trochilus Paprastasis nykštukas Regulus regulus Pilkoji musinukė Muscicapa striata Margasparnė musinukė Ficedula hypoleuca Mažoji musinukė Ficedula parva Paprastoji pilkoji zylė Parus palustris Ilgauodegė zylė Aegithalos caudatus Kuoduotoji zylė Parus cristatus Juodoji zylė Parus ater Mėlynoji zylė Prus caeruleus Didžioji zylė Parus major Bukutis Sitta europaea Miškinis liputis Certia familiaris Volungė Oriolus oriolus Kėkštas Garrrulus glandarius Šarka Pica pica Pilkoji varna Corvus cornix Kranklys Corvus corax Paprastasis varnėnas Sturnus vulgaris Paprastasis kikilis Fringilla coelebs Žaliukė Carduelis chloris Alksninukas Carduelis spinus Eglinis kryžiasnapis Loxia curvirostra Juodgalvė sniegena Pyrrhula pyrrhula Svilikas Coccothraustes coccothraustes Šios paukščių rūšys sutinkamos Panemunės šile jeigu norite susipažinti pamatyti nuotrauką galite rasti svetainėje www birdlife lt Dauguma jų yra šios svetainės fotogalerijoje Žinduoliai Baltakrūtis ežys Erinaceus concolor Kurmis Talpa europea Paprastasis kirstukas Sorex araneus Geltonkaklė pelė Apodemus flavicollis Miškinė pelė Apodemus sylvaticus Mažoji miškinė pelė Apodemus uralensis Rudasis pelėnas Clethrionomys glareola Ondatra Ondatra zibethicus Paprastoji voverė Sciurus vulgaris Bebras Castor fiber Pilkasis kiškis Lepus europaeus Rudoji lapė Vulpes vulpes Miškinė kiaunė Martes martes Šermuonėlis Mustela erminea Stirna Capreolus capreolus Šios rūšys tai Panemunės šilo nuolatinės gyventojos smulkiau apie jas nurodytoje literatūroje atba Vikipedijos internetinėje versijoje Augalų ir grybų karalystės Šios karalystės pasižymi labai didele genčių šeimų ir

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/lt/duomenu-baze.htm (2016-04-30)
    Open archived version from archive

  • Kauno Panemunės bendruomenės centras
    savo pastebėjimus ir atradimus Jūs galite eiti jums priimtinu stiliumi eiti neskubant ir ieškant kuo didesnio gyvosios gamtos rūšių skaičiaus galite bėgti ir pasidalinti tuo ką pamatėte bėgdami galite eiti visa šeima sustojant ir pailsint patikusioje jums vietoje galite žingsniuoti šiaurietiškai Svarbu kad pažiūrėtumėte į jus supantį mišką pamatytumėte koks jis įvairus Galite apžiūrėti augančius medžius pabandyti nustatyti jų amžių kokios medžių rūšys yra seniausios arba suskaičiuoti kiek išgirsite medžio

    Original URL path: http://www.panemunestakas.lt/lt/lankytojai.htm (2016-04-30)
    Open archived version from archive