archive-lt.com » LT » R » RAUDONAZUVIS.LT

Total: 85

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • Apie šlakius ir lašišas 1 dalis
    palieka Tiek lašišos tiek šlakiai mėgsta vėsesnį vandenį ir būna itin aktyvus kai jis siekia 8 laipsnius ir žemiau Be to šlakys atėjęs iš jūros ir ta pati žuvis tik jau grįžtanti tai iš principo dvi skirtingos žuvys Šviežiai atplaukęs šlakys yra kovingas ir energingas todėl jį pagauti yra daug lengviau ir paprasčiau Tuo tarpu po neršto ir žiemos nusilpęs taškuotasis daug silpniau reaguoja j masalus Todėl ne taip paprasta jį surasti o ir suradus reikia parinkti teisingą masalą bei mokėti jį pravesti Todėl iš principo mūsų krašte lašišų ir šlakių žūklę galima suskirstyti į du periodus rudeninį iki draudimo ir kada šios žuvys iš jūros migruoja į nerštavietes ir žieminį pavasarinį kai ritasi iš jų atgal Bent jau legalius mat realybėje dar egzistuoja trečiasis brakonierių labiausiai pamėgtas periodas draudimo metu kada gaudomos nerštavietėje savo busimus palikuonis ginančios žuvys Bet vadinti tai žvejyba tiesiog liežuvis neapsiverčia Tačiau tai jau atskira tema Pats geriausias be jokios abejones yra rudeninis sezonas Šlakiai priklausomai nuo vandens lygio pasirodo jau rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje Šiuo metu juos surasti nėra lengva tačiau labai įdomu kadangi šviežiai atplaukusios žuvys yra nepaprastai stiprios ir kovodamos suteikia daug emocijų Kuo daugiau jos pabūna gėlame vandenyje tuo labiau nusilpsta Laimikių prasme lengviausia žvejyba yra paskutiniu įstatymų leidžiamu periodu nuo spalio 1 iki 15 dienos nes tada žuvys būna netoli nerštaviečių visiems gerai žinomose vietose ir yra labai agresyvios masalus atakuoja gindamos savo teritoriją Tokiose upių ruožuose kaip pavyzdžiui Veržuvoje Vilneles santakoje Vokės įtekėjimo vietoje Žeimenos santakoje Šventojoje netoli Achemos paprastai susirenka daug salatininkų Visi aišku puikiai žino kokius ten salačius jie gaudo Tokiu metu pagauti šlakį ar lašišas nėra sunku net ir daug patirties neturinčiam spiningautojui Tokios vietose gali lengviau pagauti taurių žuvų dėl to kad tiek šlakiai tiek lašišos dažniausia ne iškart lenda į mažesnius intakus o prie jų susiburią laukia aukštesnio vandens Dėl šios priežasties praeitų metų sezonas daug kam buvo labai nesėkmingas nes dėl aukšto vandens šlakiai ir lašišos pernelyg nestoviniuodami santakose plaukė į mažesnes upes Kuo arčiau nerštas ir kuo labiau vesta upių vanduo tuo greičiau juda link nerštaviečių ir lašišos su šlakiais Šlakių buveinės žiemą ir pavasarį Kadangi dabar žiema tai pirma ir pakalbėkime apie grįžtančių šlakių žūklę upėse ir upeliuose Kalbėdamas apie grįžtančių žuvų gaudymą specialiai akcentuoju būtent šlakius nes tokiu laiku sugauti grįžtančias lašišas labai nedidelė tikimybė Na negali sakyti kartais pasitaiko Kad ir man prieš kelerius metus berods kovo 20 d pavyko pasikinkyti ir nugalėti 24 kg svorio taškuotąją karalienę tačiau tai labai retos išimtys kad būtų galima kalbėti apie tikslingą lašišų žūklė pavasarį Tik išneršusios lašišos paprastai iškart skuba sugrįžti į jūrą ir praktiškai nesimaitina tad jas ir pagauti galima tik atsitiktinai Tuo tarpu šlakiai ne tik užsibūna upėje ilgiau dažnai iki pavasario tačiau ir sušilus vandeniui grįždami į jūrą pradeda maitintis Ne kartą jų skrandžiuose teko rasti žuvelių sliekų ir net varlių Žinau ne vieną spiningautoją kurie sugavo šlakių žvejodami paviršiniais varlę imituojančiais vobleriais Jau minėjau kad šlakių ir lašišų ritimąsi žemyn po neršto pirmiausia įtakoja vanduo Paprastai

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/anatolijus-ostapenko-apie-slakius-ir-lasisas-1-dalis/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive


  • Sunkūs upėtakiai arba šešios priežastys kodėl nesiseka jų sugauti
    vietų kuriose margašoniai gali slėptis nuo srovės Nešvarus vanduo Vandens skaidrumas taip pat nemažai keičia upėtakių elgseną Gal ne tiek pats skaidrumas upėtakiai gana neblogai prisitaiko prie įvairaus skaidrumo vandens kiek staigūs jo pokyčiai bei srovės plukdomi nešvarumai Staiga susidrumstus vandeniui upei plukdant daug žemių upėtakiai stengiasi plaukti ten kur vanduo švaresnis arba slėptis nuo srovės Gaudant upėse turinčiose smėlėtą dugną ir tirpstant ledui polaidžio vanduo skalauja bei neša smulkias smėlio daleles kurios matyt užkemša upėtakiams žiaunas tad jie traukiasi į mažiau sraunią vietą kur jos nusėda žemyn ir vanduo kiek praskaidrėja Todėl tokiu laiku dažnai pasitaiko kad pereini visą ruožą o visus upėtakius pagauni vos 100 m ilgio upės atkarpoje kur vanduo šiek tiek skaidresnis nei kitose vietose Dar vienas dalykas kurio negali užmiršti pavasarį vandens skaidrumas gali būti ir apgaulingas t y skirtinguose vandens sluoksniuose jis nevienodas Tirpstant sniegui upelio viršuje dažnai teka nešvarus bet šiltesnis polaidžio vanduo o apačioje laikosi šaltesnis bei sun kesnis šaltas vanduo Nepatyrusiam žvejui gali atrodyti kad vanduo labai drumstas ir jis tame ruože nežvejos vis dėlto upėtakiai čia gali visai neprastai kibti Ką daryti Visų pirma vandens skaidrumą daugiau ar mažiau galima nuspėti žinant upelio pobūdį ir oro sąlygas Jeigu kurį laiką lyja tikrai neverta važiuoti sakysim į Molėtų rajono ar daugelį Žemaitijos upelių kurių krantuose daug molio ir vanduo geba susidrumsti per kelias va landas O štai kokiame Skrobluje Žeimenos intakuose kur dugnas smėlėtas lietaus poveikis bus minimalus Dar vienas dalykas kurį verta žinoti žiemos įšalas pirmiau išeina iš pievų kitų įsaulyje esančių vietų o vėliausiai iš miškų Žinant ruožus galima atspėti kur vanduo bus skaidresnis kur drumstesnis ir tada rinktis kur važiuoti Kita tiesa kuri visada pasitvirtina upeliuose net ir labai nešvarus upelio vanduo prasivalo jei kurį laiką teka per smėlėtą ruožą Bet kuriuo atveju neverta užsiciklinti ties kažkokiu vienu upės ruožu kad ir kaip gerai jame kažkada buvome pagavę jeigu vanduo per daug nešvarus reikia važiuoti kitur Retai kada vienoje upėje vanduo visur būna vienodas Antra vertus nereikia ir persistengti galvoti kad kuo švaresnis vanduo tuo geriau Labai skaidrus ir žemas vanduo ypač pradedančiam žvejui taip pat nėra gerai nes upėtakiai puikiai mato ir nelengva prie jų prieiti Daug geriau yra truputį pasidrumstęs vanduo kur žuvys ne tokios atsargios Bebrų spąstai Jeigu upelis kuriame žvejojate nėra didelis labai gali būti kad rudenį pakilę į nerštavietes upėtakiai užstrigo aukščiau ir negali įveikti pastatytų bebrų užtvankų Ką tokiu atveju daryti Ogi kilti ar pervažiuoti upeliu prieš srovę ir bandyti laimę bebrų užtvankose ten jie tikriausiai bus susibūrę ir leis apie save sužinoti O po žvejybos nepatingėkite išgriauti vandens statybininkų konstrukcijas kad upėtakiai galėtų ištrūkti ir grįžti į savo užimtas įprastas vietas Uždaryti bebryne vasarą jie tampa lengvu grobiu brakonieriams žvėrims arba paukščiams be to neturė dami maisto jie labai vargsta Blogai parinktas masalas jis per mažas ar per didelis ne tose vietose žvejojame Gali būti kad jūsų naudojamas masalas upėtakiams neprimena to kuo jie šiuo metu maitinasi ir jie jį ignoruoja Upėtakiai visaėdės žuvys kurios greitai prisitaiko maitintis tuo ką šiuo

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/sunkus-upetakiai-arba-sesios-priezastys-kodel-nesiseka-ju-sugauti/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive

  • Apie upėtakių žūklę iš praktiko lūpų 2 dalis
    negriebia Ilgainiui ištobulini savo masalo vedimo stilių Kartais upėtakiai nori kad masalas kuo dažniau raustų dugną kartais kad staigiai šautų iš gelmės aukštyn arba plauktų paviršiumi ir skleistų ūsus Susidūrus su nekiba tenka išbandyti viską kol randi tos dienos raktą į sėkmę Man dažnai suveikia toks triukas Pirmąjį pravedimą darai tokį kad masalas eitų vandens paviršiumi taškydamasis su banga Žvaigžuvės beveik visada geriausiai mato kas vyksta vandens paviršiuje ir į tai atkreipia dėmesį Atkreipia bet nebūtinai puola kibti O tada jau antrą kartą masalą trauki giliau susierzinusio upėtakis nervai dažnai neatlaiko Apskritai vėliau kai jau pradeda eiti varlės upėtakiai dažnai atakuoja vos tik masalas pasiekia vandens paviršių tad reikia neprarasti budrumo Ši tendencija išlieka ir visą vasarą o ypač tą galima pasakyti apie naktį ar vėlų vakarą Upėtakius balandžio mėnesį kada jie būna pasyvūs dažnai gaudau ir guminukais Ypač didesnėse upėse kaip pavyzdžiui Merkyje ar Ūloje apgaudydamas duobes kurių dėl stiprios srovės ir gylio praktiškai negali pasiekti nei vobleriais nei sukriukėmis Minkštieji masalai turi gerą savybę kad su jais gali daug geriau iščiupinėti dugną Lėtai vesti padugne kur jie dirba ne tik traukiami bet sklęsdami Tereikia turėti skirtingo svorio galvakablių Galvakablis turi dar vieną privalumą vieną kablį nukreiptą į viršų todėl jį drąsiau gali guldyti ant dugno O ir beveik neišvengiami praradimai kainuoja Geriausia aišku naudoti netradicinius apvalius galvakablius o tokius kuriems nukritus ant dugno kabliukas žiūri beveik statmenai į viršų Upėtakis dažnai čiumpa masalą iš viršaus į apačią ir taip atrodantis guminukas tikriausia jam labiau primena dugne besikapstančią kirmėlytę ar kitą potencialų grobį Be guminukų tokiam gaudymui galima naudoti sliekų imitacijas užvertas ant ofsetinio kabliuko Drop Shot sistemą ir kitas kombinacijas Galimybės čia tikrai neribotos Upėtakių žūklėje pavasarį dažniausiai naudoju nedidelius tačiau ir ne pačius mažiausius tvisterius Mann s klasifikacijoje trečius nuo galo pagal smulkumą Kibiausios spalvos tepalas vadinamoji paprasto pieno bei visiškai juoda spalvos Vėliau kai ūgteli mailius galima naudoti ir Nr 3 kopytas kurias noriai graibsto tiek upėtakiai tiek ir šlakiai Apie įrankius galima kalbėti labai daug Kiekvienas renkasi kotą pagal savo supratimą ir įpročius galų gale patį spiningavimo būdą naudojamus masalus Vieniems patinka greiti kotai kitiems vadinamoji karvės uodega Aš esu praėjęs savotišką evoliuciją nuo kieto ir trumpo iki dabar naudojamo minkšto s akcijos ir gana ilgo spiningo Iš dalies diktuoja ir naudojamai masalai Gaudant sukrėmis ypač traukiant masalą pasroviui upėtakiai dažnai trenkia per masalą iš io tikrai geriau greitesnis fast akcijos s Žuvys daug geriau užsikirs Tuo tarpu gaudant vobleriais atvirkščiai minkštas ko daug patikimiau laikys užkibusią žuvį o ir D kova bus malonesnė Nereikia užmiršti vobleris turi bent dvigubai daugiau kablių i ir didesnes galimybes geriau užsikabinti į Kalbant apie universalius ir rinkoje lengvai darnus kotus bent jau ką tenka čiupinėti galiau rekomenduoti ST CROIX AVID 244 cm g galios spiningą Jis tikrai idealus gaudant sukriukėmis ir nėra per kietas vobleriams Kadangi apie 70 procentų žūklės laiko žvejoju vobleriais tai kotą naudoju ganėtinai minkštą iš St CROIX SC V grafito muselinės blanko surinktą maždaug iki 8 g galios keturių colių 260 cm ilgio spiningą

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/apie-upetakiu-zukle-is-praktiko-lupu-2-dalis/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive

  • Apie upėtakių žūklę iš praktiko lūpų 1 dalis
    visiškai atsigavę ir dažniausiai tūno kiek ramesnėse vietose Kartais net visai stovinčio vandens ruožuose bebrų užtvenktuose ruožuose ties didesniais upių posūkiais ir t t Rėvos šiuo laiku tikrai nėra itin produktyvios tačiau jei prieš rėvą ar už jos yra didesnis pagilėjimas o šalia jo kokia nors kliūtis pvz įvirtęs medis didelis akmuo praeiti tokios vietos tikrai neverta Labai didelę reikšmę upėtakių žūklėje turi vandens skaidrumas Kuo skaidresnis vanduo tuo žuvis iš toliau mato masalą ir gali jį atakuoti tačiau tuo pačiu ji ir daug atsargesnė Daug atidžiau jam reikia parinkti masalo spalvą ir tipą pažaisti su jo vedimu Ypač tai aktualu žūklaujant tuose upeliuose kur apsilanko daugiau meškeriotojų Žūklaujant drumstame vandenyje upėtakis nėra tok akylas ir atsargus tačiau masalą pateikti jam reikia daug arčiau nosies Tik vieninteliu atveju upėtakių spi ningavimas vandeniui susidrumstus mažai prasmingas kai upelio vanduo ne tik kad drumstas bet ir beveik juodos spalvos o jo tėkmė plukdo daug įvairių šiukšlių žemės gabaliukų pernykščių žolės stiebelių likučių lapų ir kt Taip nutinka dažniausiai per pirmąjį didesnį pavasario polaidį kada išsiliejęs į krantus upelis plauna viską iš eilės savo kelyje Tuo laiku upėtakiai lenda į mažesnius intakus arba būna beveik visiškai neaktyvūs Tuo tarpu balintos kakavos arba geltonos spalvos vanduo dar tikrai ne tragedija parinkus masalo spalvą pagauti galima Geriausias upėtakių kibimas prasideda kai vanduo pradeda slūgti upeliai grįžta į savo vagą bet vanduo dar nėra nuskaidrėjęs Upėtakiai tada būna ne tokie atsargūs skuba prikimšti pilvus ir šiuo metu yra tikrai lengvai pagaunami Vasarą juos pagauti bus tikrai sunkiau Didelę įtaką upėtakiams turi upelio dugno struktūra Jeigu vasarą upėtakiai dažnai mėgsta greitesnę srovę ir žvyruotą dugną nes ten būna didžiausia vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija tai pavasarį atvirkščiai jie tokių vietų vengia Ypač jei kalbėtume apie dėmesio vertas žuvis Lygiai tas pats ir vandens žolės Vasarą seklesnėse vietose upėtakiai mėgsta tarp jų slėptis tuo tarpu ankstyvą pavasarį kyšantys pernykščių vandenžolių sta garai tikrai nėra mėgstama jų slėptuvė Ankstyvą pavasarį žvaigždžuvės dažniausiai tūno lėtai tekančiame arba beveik stovinčiame upės ruože šalia gilesnių duobių ar net pačioje duobėje Upėtakis gali slypėti tiek prieš pagilėjimą tiek už jo Jei žuvis tūno pačioje duobėje dažniausiai būna neaktyvi iš išprovokuoti ją atakai yra ganėtinai sunku Manau kad upėtakių buveinės tiesiogiai susijusios su maisto gausa Pavyzdžiui balandžio pabaigoje pradėjus iš lervų ristis pirmosiomis muselėmis visada upėtakių koncentracija didžiausia ten kur gausiau šių muselių lervų O jų dažniausiai gausiau tai ten kur dugne daugiau dumblo Tuo laiku ten būna tiek vadinamųjų krokodilų laumžirgio lervų tiek kitų lervų iš kurių ritasi muselės an glakalbėje literatūroje vadinamų march brovvn ir nemažai kitų Lervas medžioja ne tik upėtakiai bet ir daugelis smulkesnių upelių žuvelių kurios savo ruožtu irgi tampa upėtakių grobiu Tuo tarpu ties smėlėtu dugnu upėtakiai tegali tikėtis surasti vieną kitą apsiuvą o tokia dieta jų nesižavi Nors šiaip pavasarį upėtakiai maitinasi daugiausiai žuvelėmis Mažuose upeliuose tai dažniausiai būna rainės arba dyglės kiek didesniuose kūjagalviai Patvenktuose upėse upėtakiai mėgsta pasmaguriauti kuojų ir kitų karpinių žuvų ikrais ir mailiumi todėl dažnai sukinėjasi jų nerštavietėse Pamenu senais laikas kai dar

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/apie-upetakiu-zukle-2/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive

  • Анатолий Остапенко о кумже и лососях часть 1
    воды и температуру От этого зависит когда именно рыба заходит в реки а когда их покидает Как лососю так и кумже больше по душе прохладная вода Особая активность наблюдается при температуре от 8 градусов и ниже Кроме того кумжа только вышедший из моря и кумжа в море возвращающийся это принципиально две разные рыбы Только приплывшая кумжа очень энергична и боеспособна поэтому ее поймать легче и проще В то время как после нереста ослабшая крапчатая рыба меньше реагирует на приманку Поэтому ее не так просто найти а найдя нужно подобрать правильную приманку а так же уметь ее применить Поэтому в нашем краю рыбалку на лосося и кумжу можно разделить на два периода осенний до запрета когда рыба мигрирует на места нереста и на зимне весенний когда возвращается назад в море Я описал лишь легальные но в реальности существует и третий период который больше всего нравиться браконьерам во время запрета ловля ведется на местах нереста где рыба защищает свое потомство Правда называть это рыбалкой язык не поворачивается Но это уже другая тема Самым лучшим без сомнений является осенний сезон Кумжа зависящая от уровня воды появляется уже в конце августа или начале сентября В такое время найти рыбу нелегко но очень интересно потому что едва приплывшая рыба невероятно сильная и боеспособная а при поимке доставляет много эмоций Чем больше рыба побудет в пресной воде тем больше ослабнет Для тех кого больше волнует сама добыча подходящим является конец разрешенного сезона от 1 до 15 октября Тогда рыба уже бывает недалеко от мест нереста во всем известных местах и находится в очень агрессивном состоянии атакует приманку яро защищая свою территорию В таких реках как например в Вержуве в слиянии Вильняле во впадении реки Воки в слиянии Жеймяне в Швентойи недалеко от Ахемы обычно собирается много жереховиков Все разумеется знают каких жерехов они ловят В такое время поймать кумжу или лосося не представляет сложности и не имеющему опыта спиннингисту Поймать благородную рыбу в таком месте бывает еще легче потому что как кумжа так и лосось чаще всего не сразу плывут в маленькие реки а скапливаются в одном месте и ждут когда уровень воды поднимется По этой причине прошлый сезон для многих оказался неудачным так как уровень воды был высоким и рыба сразу отправилась в малые реки Чем ближе нерест и чем прохладнее речная вода тем быстрее лосось и кумжа движутся к местам нереста Местонахождение кумжи зимой и весной Так как сейчас зима поговорим о ловле возвращающейся кумжи в реках Говоря о возвращающейся рыбе специально акцентирую внимание на кумже так как поймать возвращающуюся лосось маловероятно Хотя нельзя так говорить ведь иногда получается И мне несколько лет назад вроде бы 20 марта удалось запрячь и победить 24 рехкилограмовую крапчатую королеву правда это редкое исключение которого недостаточно чтобы говорить о ловле лосося весной Только отнерестившаяся лосось спешит сразу вернуться в море и практически не питается так что и поймать ее можно только случайно В то время как кумжа не только задерживается в реке дольше как правило до весны но и с потеплением возвращаясь в море начинает питаться Не раз

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/%d0%b0%d0%bd%d0%b0%d1%82%d0%be%d0%bb%d0%b8%d0%b9-%d0%be%d1%81%d1%82%d0%b0%d0%bf%d0%b5%d0%bd%d0%ba%d0%be-%d0%be-%d0%ba%d1%83%d0%bc%d0%b6%d0%b5-%d0%b8-%d0%bb%d0%be%d1%81%d0%be%d1%81%d1%8f%d1%85-%d1%87/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive

  • Saugom Upes 2015 m. SIESARTIS III
    Jums turėtų patikti ir šie straipsniai Saugom Upes 2015 m SIESARTIS II Saugom Upes 2015 m Siesartis I Saugom upes 2015 m Bražuolė Švedija pirmas ledas 2015 m Komentuoti straipsnį Laukai pažymėti žvaigždute yra privalomi Cancel Reply Paskutinės naujienos ir straipsniai Margių paieškos Norvegijoje 2016 Šlakių gaudymas museline Norvegijos fiorde Pirma Pavasarinė Margių žūklė Naujausi komentarai Dainius Dino apie King Of the River thnx to Dainius Dino Alvydass apie King

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/saugom-upes-2015-m-siesartis-iii/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive

  • Saugom Upes 2015 m. SIESARTIS II
    2015 12 08 Jums turėtų patikti ir šie straipsniai Saugom Upes 2015 m Siesartis I Saugom upes 2015 m Bražuolė Lašišų žvejyba Lietuvoje 2 dalis Komentuoti straipsnį Laukai pažymėti žvaigždute yra privalomi Cancel Reply Paskutinės naujienos ir straipsniai Margių paieškos Norvegijoje 2016 Šlakių gaudymas museline Norvegijos fiorde Pirma Pavasarinė Margių žūklė Naujausi komentarai Dainius Dino apie King Of the River thnx to Dainius Dino Alvydass apie King Of the River

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/saugom-upes-2015-m-siesartis-ii/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive

  • Saugom Upes 2015 m. Siesartis I
    2015 12 02 Jums turėtų patikti ir šie straipsniai Saugom Upes 2015 m SIESARTIS II Saugom upes 2015 m Bražuolė Švedija pirmas ledas 2015 m Komentuoti straipsnį Laukai pažymėti žvaigždute yra privalomi Cancel Reply Paskutinės naujienos ir straipsniai Margių paieškos Norvegijoje 2016 Šlakių gaudymas museline Norvegijos fiorde Pirma Pavasarinė Margių žūklė Naujausi komentarai Dainius Dino apie King Of the River thnx to Dainius Dino Alvydass apie King Of the River

    Original URL path: http://raudonazuvis.lt/saugom-upes-2015-m-siesartis-i/ (2016-04-29)
    Open archived version from archive