archive-lt.com » LT » X » XXIAMZIUS.LT

Total: 1200

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • XXI amžius
    Daugiau kaip šimto šalių delegatai nagrinėjo ne tik rasinės neapykantos pavyzdžiui prieš juodaodžius afrikiečius priežastis ir kilmę bet ir svetimtaučių imigrantų etninių mažumų diskriminaciją priešišką nusistatymą prieš atskiras religijas islamofobija kristianofobija ateistinį nepakantumą religijai antisemitizmo apraiškas ir pan Pokomunistinėje Rytų Europos erdvėje kur nuo sovietmečio liko įprasta nutylėti savas problemas galima išgirsti nuomonę kad pas mus rasizmo ir panašių problemų nėra kad tai būdinga tik jiems tai yra Vakarams Tačiau dar ne taip seniai buvo neigiamas ir korupcijos buvimas o dabar paaiškėjo kad ši yda pokumunistinėse šalyse yra labiausiai paplitusi Kad rasinės diskriminacijos ksenofobijos ir etninės netolerancijos apraiškos būdingos ir postsovietinei visuomenei rodo duomenys iš buvusios Rytų Europos komunizmo metropolijos Rusijos Kaip tik čia stiprėja priešiškumas užsieniečiams ypač atvykėliams iš kaimyninių Kaukazo ir Vidurinės Azijos regionų Minime VDU jubiliejų Giedrius GRABAUSKAS KAROBLIS Balandžio pabaigoje Vytauto Didžiojo universitetas VDU mini atkūrimo 20 metį Pokario metais sovietinės valdžios uždaryta aukštoji mokykla buvo atkurta 1989 metų pavasarį Kauno Sąjūdis buvo pagrindinis šios aukštosios mokyklos atkūrimo iniciatorius Prie konkrečių VDU atkūrimų darbų daug prisidėjo Alfredas Smailys Antanas Karoblis Algirdas Patackas Česlovas Stankevičius Algirdas Saudargas Edvardas Šiugžda ir kiti tuometinio Lietuvos Sąjūdžio nariai Apie VDU atkūrimą kalbėjomės su Kovo 11 sios akto signataru Algirdu Patacku ir XXI amžiaus laikraščio redaktoriumi Edvardu Šiugžda tuo metu dirbusiu universiteto referentu Kaip daug nevargstant laimėti prezidento postą Beveik dvi savaites vykstanti prezidento rinkimų agitacija nykesnė nei ankstesniosios Apie po dviejų savaičių vyksiančius naujojo prezidento rinkimus primena tik kelios specialios televizijos ir radijo laidos pavienės publikacijos spaudoje bei kur ne kur sušmėžuojantys reklaminiai plakatai Kaip pastebėjo vienas aktyvus visuomenininkas susidaro įspūdis kad agitacija vyksta tarsi po vandeniu per mažai viešų debatų žiniasklaidos dėmesio rinkimams Tačiau tikimasi kad kova dėl posto dar įgaus pagreitį bet tuo vis dėlto reikėtų suabejoti nes rinkėjams įpirštas favoritas katė maiše yra aiškus iš anksto ir

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/04/29/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    DOBKEVIČIUS Agapė Balandžio 23 iąją minint šv Jurgio dieną Kaune Santakoje buvo įkurtas aukuras vyko žolynų akcija Lietuvos takelis skambėjo oracijos ir giesmės Jurgi paleisk žolę Renginyje dalyvavo tautodailės studija Šlamutis vad Dalia Žiurkelienė Karpiniai ir popieriaus plastika vad Eglė Vindašienė Linksmoji armonika vad Algirdas Kasperavičius vaikų folkloro ansamblis Ratilėlis vad Alvyda Česienė VDU Rasos gimnazijos būgnininkų grupė Kauno jėzuitų gimnazijos folkloro ansamblis Ale va Palemono vidurinės mokyklos folkloro ansamblis Bitula Šilo pradinės mokyklos mokiniai vad Jolanta Gvildienė Kartų namų klubas Šarma vad Liuda Stapulionienė Tikėjimo kankinės paminėjimas Kazimieras Dobkevičius Adelės Dirsytės įvairiomis kalbomis išleistų maldaknygių paroda Balandžio 19 dieną Kaune paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 100 osios gimimo metinės Vidudienį Kauno Arkikatedroje Bazilikoje minėjimas prasidėjo šv Mišiomis kurioms vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius dalyvavo prel prof dr Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS kun Kazimieras Ambrasas SJ Ganytojas kvietė melsti Viešpaties malonės kad Dievo tarnaitė A Dirsytė būtų paskelbta palaimintąja Tik tikėjimas atveria žmogui akis tik su juo žmogus įgyja jėgų įveikti blogį sakė per pamokslą arkiv S Tamkevičius kviesdamas neprarasti budrumo šiandieninio blogio akivaizdoje ragindamas pasitikėti gailestingąja visa nugalinčia Jėzaus meile Naujojo Portugalijos šventojo liudijimas Mindaugas BUIKA Šv Nunas de Santa Marija Alvaresas Pereira 1360 1431 Portugalijos nacionalinis didvyris ir karvedys Istorinės aplinkybės Praėjusį sekmadienį popiežiaus Benedikto XVI kanonizuotas šv Nunas de Santa Marija Alvaresas Pereira 1360 1431 laikomas Portugalijos nacionaliniu didvyriu žymiausiu karvedžiu ir netgi vadinamas tautos tėvu Prieš beveik šimtmetį 1918 metų gruodžio 23 dieną jį beatifikavęs tuometinis popiežius Benediktas XV iškėlė jo kaip kataliko kario pavyzdį Pirmojo pasaulinio karo dalyviams Su šv Nuno palikuonių pradėta ir kelis šimtmečius Portugaliją valdžiusia Bragansų karališkąja dinastija giminystės ryšius palaikė didelė dalis Europos monarchų šeimų Kas rūpi Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungai Dr Aldona Kačerauskienė Ordinu apdovanojama partizanų ryšininkė dr Regina Parnarauskienė LLKS savo veiklą pradėjo 1940 metų žiemą ir tęsė visą okupacijų laikotarpį Tėvynėje užsienyje net lageriuose Pasak valdybos pirmininko Jono Buroko atkūrus nepriklausomybę sovietinė nomenklatūra paveldėjusi dideles sumas pinigų perėmė valstybės turtą ir spaudą įsitvirtino vadovaujančiuose valstybės postuose LLKS teigdama kad kova dar nebaigta 1996 metų pavasarį nusprendė atkurti veiklą Sąjungos nariai domisi vidaus ir užsienio politika rengia įvairius siūlymus ir dokumentus negerovėms šalinti dalyvauja valstybiniuose ir vietinės reikšmės renginiuose Kas antri metai LLKS rengia suvažiavimus kuriuose įvertinami atlikti darbai numatomos veiklos gairės ateičiai Žalgirio mūšio pergalės jubiliejų pasitinkant Kazimieras DOBKEVIČIUS Iš dešinės prof dr Romas Batūra doc Liudvika Naginevičienė istorikas Arvydas Pociūnas Kauno istorijos klubo didysis etmonas Algirdas Daugirdas Kauniečiai nelaukdami kol įsibėgės Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventė artėjant Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejui į Kauno Rotušę prie apskrito stalo sukvietė mokslininkus istorikus inteligentijos atstovus pasitarti dėl jubiliejinės šventės organizavimo Posėdyje dalyvavo KTU profesorių klubo prezidentas hab dr Jonas Dulevičius VDU Humaritarinio fakulteto dekanas hum mokslų dr Jonas Vaičenonis istorikas hum mokslų dr Romas Batūra Vytautų klubo prezidentas Vytautas Juodka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės generolas VD karo muziejaus direktoriaus pav Arvydas Pociūnas Švč Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Vytauto bažnyčios rektorius kun Kęstutis Rugevičius ir kiti žymūs visuomenės veikėjai Susitikimą moderavo Kauno deputatų klubo prezidentas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/02/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Šiandien kalbiname naująjį šios įstaigos vadovą Rolandą Kvietkauską Kaip ir kodėl tapote viešosios įstaigos Vilnius Europos kultūros sostinė 2009 direktoriumi Prieš šį paskyrimą dirbote Kultūros ministerijoje Nesigailite palikęs darbą ministerijoje Apynasriai lietuviškai spaudai Minime jau 105 ąją lietuviškos spaudos atgavimo sukaktį Sunkų kelią praėjo lietuviška spauda ilgą laiką buvusi lenkiškos kultūros užgožta suklestėjo rusų carinės priespaudos metais bet po 1863 metų sukilimo buvo uždrausta ir 40 metų buvo gabenama per Prūsijos Rusijos sieną nelegaliais knygnešių vežimais ir platinama lietuviškuose sodžiuose Daraktorių mokslo gaivinta lietuvės motinos savo vaikuose puoselėta ji po nepriklausomo gyvenimo klestėjimo dvidešimtmečio vėl naujosios okupacijos metais buvo uždrausta ir išliko tik drėgnuose priplėkusiuose partizanų bunkeriuose kuriuose buvo spausdinamas laisvas lietuviškas žodis o vėliau atgaivintas Kronikos ir Aušros ar Rūpintojėlio puslapiais dėl kurių savo laisvę ar net gyvybę aukojo naujųjų laikų kalbos puoselėtojai Plykstelėjusi užgimusio Sąjūdžio liepsnose lietuviška spauda suvešėjo naujomis išsivadavimo tautiškumo tikėjimo krikščioniškumo spalvomis bet deja vėl prigeso tapdama bulvariška parsidavėliška ar beveide ieškančia tik pelno nes valdžios pastangomis buvo paversta komerciniu verslu Auksalio kupke krašto kūrėjų darbai Rūta AVERKIENĖ Medžio skulptorius Algirdas Juškevičius su mokiniais Varėnos kultūros centro parodų salėje trečią kartą organizuojama Varėnos rajono kūrėjų darbų paroda Auksalio kupkas Parodą pristačiusi Varėnos kultūros centro vyr specialistė Jurgita Juknevičiūtė sakė jog šioje parodoje savo darbus demonstruoja ir profesionalūs menininkai ir tautodailininkai ir pradedantieji Varėnos kraštas nuo seno garsėja talentingais kūrėjais senųjų amatų meistrais Daugelis iš jų savo išaustais divonais nutapytais paveikslais nupintomis vyžomis puikiausiais nėriniais keramikiniais ir medžio dirbiniais šiaudiniais sodais bei kitais nagingų rankų kūriniais žavi į Dzūkiją užklystančius turistus Galerijoje tautodailininkų kūriniai Bronius VERTELKA Vicemerė Zita Kukuraitienė ir Tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Vidas Mažukna Autoriaus nuotrauka Tradicine tapusi Panevėžio krašto tautodailininkų kūrybos paroda atidaryta paskutinį balandžio penktadienį Aukštaitijos sostinės dailės galerijoje Skulptūros medžio drožybos kalvystės tapybos juvelyrikos keramikos audimo pynimo mezgimo siuvinėjimo ir

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/06/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Antanu KULAKAUSKU kalbasi XXI amžiaus žurnalistas Gintaras Visockas Politika domiuosi seniai Kad ir kur būčiau seku pagrindinius šalies ir užsienio įvykius Bet šiais 2009 metais susiklostė tokia padėtis kad atvirai sakant net nežinau kokį kandidatą paremti šalies Prezidento rinkimuose Tarp tų kurie balotiruojasi nėra nė vieno kuris man būtų absoliučiai priimtinas Tačiau balsuoti vis tiek reikia Kaip Jūs patartumėte elgtis tokiems rinkėjams kurie dar neapsisprendė Tverečiaus klebonas visų galų meistras Tverečiaus klebonas kun Steponas Tunaitis per savo kunigystės metus remontavo Tverečiaus ir Vosiūnų bažnyčias suderino vargonus Gegužės 11 ąją Tverečiaus klebonui kun Steponui Tunaičiui sukaks 70 metų 21 ąją 35 metai kai čia klebonauja o 23 ąją bus 39 eri kai gavo kunigystės šventimus Jeigu gimčiau iš naujo tiek klaidų kiek esu padaręs gal nebepadaryčiau bet rinkčiausi tą patį darbą sakė Ignalinos rajone dirbantis kunigas be Tverečiaus dar aptarnaujantis ir Vosiūnų parapiją sekmadieniais ir švenčių dienomis nuvykstantis aukoti šv Mišių ir į Didžiasalio Raščiūnų Rimaldiškės ir Dysnos koplyčias Su kun Steponu TUNAIČIU kalbėjosi XXI amžiaus korespondentas Bronius VERTELKA Ligonių diena Šiluvoje Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka Balandžio 24 dieną penktadienį Šiluvoje pirmąkart surengta Ligonių diena Nuo seno Šiluvos Švč Mergelė Marija tituluojama Ligonių Sveikata jai įprasta patikėti savo medžiaginius ir dvasinius rūpesčius į Šiluvą atvykstantys maldininkai prašo jos užtarimo kad Viešpats sugrąžintų dvasinę ir fizinę sveikatą Šiluvos bazilikoje yra Ligonių Sveikatos koplytėlė kur vyksta Švč Sakramento adoracija ir yra galimybė adoruojant Eucharistinį Jėzų atiduoti jam savo negalias Kauno arkivyskupijos kurija nusprendė sergantiems ir kenčiantiems rengti specialias Ligonių dienas Šiluvoje paskutiniais mėnesių penktadieniais Ąžuolai Vaižgantui Dr Aldona Kačerauskienė Pasodintas pirmasis ąžuoliukas Vytauto BAGDONO nuotrauka Rugsėjo pabaigoje minėsime literatūros klasiko Juozo Tumo Vaižganto 140 ąsias gimimo metines Šią sukaktį Vaižganto gimtinėje gegužės 2 dieną paminėjo ir ąžuolus pasodino Lietuvai pagražinti draugija kurios pirmasis centro valdybos pirmininkas buvo kanauninkas J Tumas Vaižgantas Renginys prasidėjo Svėdasuose gimtojoje Vaižganto parapijoje kur Šv arkangelo Mykolo bažnyčioje būsimasis lietuvių literatūros klasikas buvo pakrikštytas aukojo pirmąsias šv Mišias čia palaidoti jo tėveliai Svėdasų Kultūros namuose susirinko svėdasiškiai ir daug garbingų svečių Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis J Tumo Vaižganto gimnazijos direktorius Alvydas Kirvėla LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis rašytojas publicistas Vilius Bražėnas aktorius Tomas Vaisieta Kauno J Tumo Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas miškininkas prof Stasys Karazija aktorė Kristina Kazakevičiūtė žurnalo Naujoji romuva vyr redaktorius Andrius Konickis poetas Vladas Vaitkevičius ir kiti Mieli XXI amžiaus ir Kregždutės skaitytojai Susidariusi sunki finansinė padėtis verčia mus nutraukti laikraštėlio vaikams Kregždutė leidybą 18 metų mažuosius skaitytojus džiuginęs laikraštėlis nuo liepos mėnesio jau nebebus leidžiamas Visiems skaitytojams platintojams ir rėmėjams nuoširdžiai dėkojame už krikščionišką palaikymą ir solidarumą Sunku atsisveikinti su Kregždutės skaitytojais ir prenumeratoriais kurių gausa paskutiniais metais tikrai negalėjome pasidžiaugti tačiau žinome kad ištisai kartai šis laikraštis buvo parankinė priemonė teikusi palaimą pažvelgti į pasaulį per krikščioniškumo ir tautiškumo prizmę matyti savo artimame draugą ir klystantį oponentą ir bendramintį silpną ir stiprų laimingą ir kenčiantį džiaugsmingą ir paguodos ar užuojautos laukiantį Kregždutė išugdė daug puikaus jaunimo kurie mokydamiesi iš jos spinduliuojančio gėrio suformavo savo pasaulėžiūrą krikščionišką poziciją ir dirba

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/08/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Agnė Bilotaitė įregistravo įstatymo pataisą numatančią paskelbti buvusių kadrinių KGB darbuotojų pavardes Pagal galiojantį įstatymą buvo paviešintos slaptųjų sovietų saugumo bendradarbių neprisipažinusių pagal Liustracijos įstatymą pavardės todėl apeiti kadrinių KGB darbuotojų pavardžių paviešinimo klausimą yra nekorektiška Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras LGGRTC būtų įpareigotas per pusę metų sudaryti ir viešai paskelbti asmenų buvusių kadriniais KGB darbuotojais sąrašą kuriame būtų nurodoma asmens vardas pavardė laipsnis buvusios pareigos ir darbo KGB laikotarpis Minėtame sąraše galėtų būti apie 6000 pavardžių Pasak A Anušausko maždaug tiek asmenų dirbo sovietų saugumo padalinyje Lietuvoje per visą okupacijos laikotarpį Kadangi archyve yra buvusių darbuotojų asmens darbo kortelės didelių sunkumų sudaryti sąrašą neturėtų kilti Rinkimai ir tautos likimo klausimai Verčia net tik sunerimti bet net skambinti aliarmo varpais nes pagal emigracijos lygį tuo galima įsitikinti peržiūrėjus naujausius demografinius pokyčius iš 27 ES šalių mes lenkiame visas Įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms tapo ne tik lengviau siekti išsvajotos laisvės pasirinkti gyvenimo ir geresnio uždarbio ar darbo šalį bet tapti ir didžiulio demografinio pavojaus ateityje šaukliu Jeigu prieš 58 metus pirmieji lietuviai jūreiviai J Grišmanauskas L Kublickas ir E Paulauskas pro geležinę uždangą prasiveržę į laisvąjį pasaulį bėgo nuo okupacijos siekdami pakvėpuoti laisvės oru tai dabartiniai emigrantai paliekantys tėvynę ieško ekonominio gerbūvio ir laisvės nuo mus vis dar smelkiančio komunistinio tvaiko Tačiau kokį nuostolį mes patiriame taip atsivėrus sienoms ir iš tėvynės išvijus darbo nerandančius šimtus tūkstančių tautiečių Mūsų laisvos šalies piliečiai vis labiau nusivilia savo politika praranda bendrų politinių veiksmų patirtį ES institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai perša mintį kad to ir nereikia Svarbiausia esą yra geras biurokratijos funkcionavimas administravimas valdymas teismai ir kelių nesudėtingų politinių principų laikymasis ES piliečiams kišama mintis kad visos politinės ir moralinės problemos gali būti paverstos technologinėmis Bet svarbiausias mums pavojus didėjantys emigracijos ir imigracijos mastai Pavojų kelia ir mažėjantys įsipareigojimai

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/13/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Holokausto ir antisemitizmo patyrimą Yra tragiška kad žydų tauta patyrė baisias ideologijų kurios neigia kiekvieno žmogaus fundamentalų orumą pasekmes sakė Popiežius nurodydamas į nacių vykdytą žydų genocidą Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Jis pabrėžė kad apsilankymas Izraelyje jam suteikia tinkamą progą pagerbti šešių milijonų žydų Šoa Holokausto aukų atminimą ir pasimelsti kad žmonijai daugiau niekada netektų tapti tokio didžiulio nusikaltimo liudininke O toks pavojus išlieka žinant kad Benedikto XVI minėtos totalitarinės didžiules kančias atnešusios ideologijos tiek nacizmas tiek ir komunizmas turi aiškią sekuliaristinę Dievo visagalybę neigiančią prigimtį Todėl yra svarbūs Šventojo Tėvo žodžiai pasakyti sutikimo kalboje jog kada žmogiškojo asmens religinis dėmuo yra neigiamas arba marginalizuojamas kaip yra dabar daugelyje sekuliarizuotų vadinamosios Vakarų demokratijos šalių M B tada iškyla pavojus patiems nepaneigiamų žmogaus teisių teisingo supratimo pagrindams Popiežius sutikimo kalboje pasidžiaugė kad Izraelio valstybė ir Šventasis Sostas pilnai sutaria dėl pareigos suteikti religijai teisėtą vietą visuomenės gyvenime Izraelyje yra garantuota religijos laisvė ten gyvenantiems judaizmo islamo krikščionybės ar kitų tikybų išpažinėjams kartu apribojant sekuliarizmo veikimą Pavyzdžiui toje šalyje nėra vadinamosios civilinės metrikacijos nes santuoka gali būti įtvirtinama tik savos religijos apeigomis Lietuviško žodžio spaustuvė muziejus Benjaminas ŽULYS Spaustuvės ab įkūrėjas ir vadovas Vytautas Andziulis pasakoja apie muziejaus eksponatus Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka Spaudos atgavimo kalbos ir knygos diena buvo pagerbta ir Kauno rajono Domeikavos seniūnijos Salių kaime sovietmečiu visą dešimtmetį veikusioje pogrindinėje dabar jau oficialiai veikiančioje spaustuvėje muziejuje ab Dabar ši spaustuvė priklauso Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui Spaustuvės įkūrėjas ir šeimininkas buvęs ilgametis Kauno poligrafininkas Raidės spaustuvės padalinio vadovas Vytautas Andziulis Sovietinės okupacijos metais Lietuvos laisvę patriotizmą tikėjimą dorą ugdantis laisvas žodis buvo uždraustas jo skelbėjai persekiojami baudžiami Bet ir tokiomis sąlygomis atsirado patriotų tautos šviesuolių kurie nepabūgo pavojų ir pogrindžio sąlygomis skelbė laisvą mintį ją platino visuomenėje Vienas tokių patriotų buvo V Andziulis Prasminga išvyka Išvykos dalyviai Kaune su katechetikos

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/15/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    turinčių balso teisę D Grybauskaitė labai ryškia persvara pirmavo prieš savo varžovus jai pasitikėjimą išreiškė veik 947 tūkst rinkėjų palyginimui 1997 m už V Adamkų antrame ture balsavo 968 tūkst 2002 m už R Paksą antrame ture balsavo apie 778 tūkst 2004 m už V Adamkų antrame ture balsavo beveik 724 tūkst rinkėjų D Grybauskaitė iki šiol dirbo Lietuvos Vyriausybės skirta atstove Europos Komisijoje prieš tai kelių ministerijų ministre ir viceministre sovietmečiu buvo TSKP aukštosios mokyklos politinės ekonomijos dėstytoja apsigynė daktaro disertaciją Maskvos akademijoje prie TSKP CK Išrinktoji prezidentė savo naujas pareigas pradės eiti tik liepos 12 ą bet jau rinkimų naktį bandė daryti įtaką Vyriausybei sakėsi jau turinti numačiusi keturis patarėjus o ryte po rinkimų iškart išskrido į Briuselį Pamiršę savąsias kultūros vertybes Kęstutis PRANCKEVIČIUS Sostinės centre netoli Sporto rūmų Vasario 16 osios išvakarėse išdygusi skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus Krantinės arka tebekaitina vilniečių ir sostinės svečių aistras Laimos KREIVYTĖS nuotrauka Gegužės mėnuo įtemptas veiklos metas ne tik žemės ūkyje bet ir kultūros baruose Vos prieš savaitę šalyje nuvilnijus kultūros darbuotojų protestams Europos minėjimo dieną dauguma jų susirinko į sostinės Lietuvos mokslų akademijos rūmus kur vyko IV Lietuvos kultūros kongresas Kad Lietuva neišsivaikščiotų Atidarydamas gausų kultūrininkų forumą poetas Justinas Marcinkevičius pirmiausia prisiminė jog šis renginys vyksta tokiu pat sunkiu Lietuvai laiku kaip ir prieš 19 metų kada kultūros ir meno žmonės buvo susirinkę į pirmąjį Kultūros kongresą Tačiau anuomet kai tik buvo atkurta Nepriklausomybė daugelis sunkumų kilo ne tik dėl vidinių bet ir išorinių problemų Skirtingai nei šiandien tada tautoje dar ruseno viltis jog šalyje pavyks sukurti klestinčią ir harmoningą kultūrą Deja pasak garbaus poeto per tą laiką vis labiau įsigalint vartotojiškai kultūrai iš visuomenės akiračio ėmė nykti dar nespėję prasiskleisti pirmieji moralinės ir dvasinės kultūros daigai Premija kultūros centrui Rūta AVERKIENĖ Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė Autorės nuotrauka Varėnos

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/20/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Prezidento šiandien visi turi įdėmiau įsiklausyti į popiežiaus Benedikto XVI išsakytą mintį kad dabartinės globalios krizės priežastys yra ne tik finansinės bet ir moralinės Šiandien itin svarbu išlaikyti visuomenės susitelkimą solidarumą dėmesį žmogaus orumui ir moralinėms vertybėms Ypač daug dėmesio turime skirti jaunimui kuris kurs mūsų ateitį sakė šalies vadovas ir pridūrė jog neseniai Vilniuje pasibaigęs tarptautinis Taizė jaunimo susitikimas nušvito kaip tikras vilties pasitikėjimo ir bendrybės ženklas V Adamkus palinkėjo apaštaliniam nuncijui kuo didžiausios sėkmės vykdant Popiežiaus jam patikėtą misiją Lietuvos saleziečiai švenčia 75 metį Pagal artimo meilę galima atskirti kurie yra Dievo vaikai o kurie piktojo ir pasaulio vaikai Šv J Boskas Genovaitė BALIUKONYTĖ Palemono klebonas italų tautybės salezietis kun Maksimas Biankas dažnai bendrauja su parapijos jaunimu Šiemet gruodį pasaulio saleziečių kongregacija švęs 150 ąsias įkūrimo metines o gegužės mėnesį 75 erių metų jubiliejų mini Lietuvos saleziečių bendruomenė Ta proga Kauno priemiestyje Palemone įsikūrusiame saleziečių vienuolyne svečiavosi laikraščio XXI amžius redakcijos darbuotojai vyr redaktorius Edvardas Šiugžda leidyklos direktorė Livija Šiugždienė ir šių eilučių autorė Juos maloniai ir svetingai priėmė Palemono klebonas salezietis italas kun Maksimas Biankas Massimo Bianco ir parapijos vikaras bei jo padėjėjas lietuvis kunigas salezietis neseniai atšventęs savo kunigystės 50 etį Petras Dumbliauskas Be jų Palemono saleziečių vienuolyne gyvena garbingo amžiaus sulaukę saleziečiai kunigai Krizantas Juknevičius Stasys Šileika beje gegužės 28 dieną švęsiantis dar ir savo garbingą 90 metų jubiliejų bei vienuolis pasaulietis brolis Vladas Sabaliauskas Dėl išankstinio nusistatymo sumenkinti Bažnyčią Atviras laiškas Lietuvos ryto redakcijai Gegužės 9 dieną Jūsų laikraštyje buvo išspausdintas Laimos Lavastės straipsnis Kapelionų maldas gožia skandalai ir intrigos apie vyskupo Eugenijaus Bartulio tariamai neteisingą sprendimą kuriuo kun Saulius Kasmauskas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės kapelionu Ta pačia tema pakartotinai buvo rašyta gegužės 13 dienos Lietuvos ryto redakcijos straipsnyje Laiko ženklai akcentuojant kad Bažnyčia neva kišasi į mokyklų programas pasisako prieš girtuokliavimą tačiau pati nesusitvarko savo kieme Abiejuose straipsniuose yra tiesos neatitinkančių teiginių nepelnytų kaltinamų vysk E Bartuliui ir priekaištų mano kaip Lietuvos Vyskupų Konferencijos LVK pirmininko adresu Nė vieno straipsnio autorius neišklausė mano nuomonės todėl šiuo laišku noriu pasakyti kiek kitokią tiesą ir tikiuosi kad išsakytos mintys bus geranoriškai priimtos bendrojo gėrio ir tiesos labui Prezidentę turime Kas toliau Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidento rinkimų rezultatais patenkintas ir V Landsbergis ir ypač A Brazauskas Viename interviu atsakydamas į klausimą ar D Grybauskaitė yra premjero A Kubiliaus žmogus ir ar socialdemokratai su konservatoriais pasidalys prezidente A Brazauskas nusijuokė Ką tai reiškia D Grybauskaitė A Brazausko žmogus Na kad ne A Kubiliaus tai jau tikrai A Kubilius su D Grybauskaite iki šiol turėjo labai mažai reikalų Man su D Grybauskaite teko daug dirbti dar būnant prezidentu Tekdavo duoti pavedimų ji labai gerai juos vykdė Taigi Brazauskas D Grybauskaitę vadina savu žmogumi Šių prezidento rinkimų rezultatas ir džiugus ir keistas džiaugiasi ir kairieji ir dešinieji Kas iš to išeis Dabartinė valdžia dešinioji bent formaliai tad išrinktajai prezidentei teks derinti santykius su jais Premjerui A Kubiliui gali tekti pavargti Jau pirmąją dieną po rinkimų išrinktoji prezidentė pareiškė kad jos netenkina net penkių ministrų finansų darbo ir socialinės

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/22/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive



  •