archive-lt.com » LT » X » XXIAMZIUS.LT

Total: 1200

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • XXI amžius
    Sostinės reprezentacinei aikštei Vytis Dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo Tūkstantmetė Lietuva Pirmosios Europos katalikų socialinės dienos Mindaugas BUIKA Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas vyskupas Andrianas van Luynas bendrauja su Europos Komisijos pirmininkų Žozė Manueliu Barozu dešinėje ir buvusiu Austrijos kancleriu Volfgangu Šiuseliu Solidarumas aktyvi ir atsakinga bendrystė Keli šimtai katalikų veikėjų iš beveik 30 šalių dalyvavo Gdanske Lenkija vykusiame pirmajame Europos katalikų socialiniame kongrese Spalio 8 11 dienomis vykusį susitikimą kuriame daugumą sudarė jaunosios kartos atstovai surengė Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija COMECE sudaryta iš Europos Sąjungos šalių nacionalinių episkopatų deleguotų narių Kongrese pavadintame Europos katalikų socialinės dienos buvo nagrinėjami Europos Sąjungos politinio ir visuomeninio gyvenimo klausimai juos vertinant iš Bažnyčios socialinio mokymo perspektyvos Kauno valstybiniam chorui 40 Rimantas KLEVEČKA Kauno valstybinis choras gieda Šilalės Šv Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Spalio 23 dieną Kauno valstybinis choras minės savo veiklos 40 metį Kūrybinė kolektyvo veikla tai ištisa epocha mūsų šalies chorinio dainavimo kultūroje Ilgi atkaklaus darbo ir profesinio tobulėjimo metai nulėmė tai jog šiandien be Kauno valstybinio choro neįsivaizduojamas nė vienas su Lietuvos chorine muzika susijęs įvykis Daugelis stambiausių ir sudėtingiausių chorinės muzikos projektų yra įgyvendinama pasitelkiant būtent šio muzikinio kolektyvo jėgas Kultūrų dienos Lietuvoje ir Vokietijoje Svetlana Adler Mikulėnienė Lietuvos Kolpingo

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/10/21/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive


  • XXI amžius
    pačią Meilės sąvoką sutapatindami ją tik su malonumais O iš tiesų tikroji Meilė tai pirmiausia pasiaukojimas dėl kito Tik šitaip Meilę suvokė savo gerumą visą gyvenimą aukojantis dėl vargstančių kunigas iš didžiosios raidės H J Šulcas pernai gruodį atšventęs kunigystės 40 etį o spalio 27 ąją švęsiantis savo 70 etį Maldos Dievo Motinai Marijai ir sveikinimai ganytojui Klier Haroldas ŠNEIDERAITIS Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir maldininkai Žemaičių Kalvarijoje eina Kryžiaus kelią Autoriaus nuotrauka Spalio 11 ąją Žemaičių Kalvarijoje iškilmingai paminėtos Bazilikos centriniame altoriuje esančio Dievo Motinos Marijos Krikščioniškų Šeimų Karalienės paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis trečiosios metinės Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kartu su Šventojo Sosto atstovo Lietuvoje apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi sekretoriumi mons Jean Francais Lantheume bei kai kuriais vyskupijos dvasininkais gausia tikinčiųjų bendruomene seminarijos klierikais Licėjaus ir Propedeutinio kurso auklėtiniais Kryžiaus kelio procesijoje simboliškai barstė takus iš Šventosios Žemės parvežta ir Jeruzalės Lotynų patriarcho Fonado Tualio palaiminta žeme Jos taip pat buvo įberiama į kiekvienoje koplyčioje esančią restauruotą altoriaus skrynelę Vėliau dalyvauta iškilmingose šv Mišiose po jų Švč Sakramento adoracija Rožinio malda Šventę vainikavo puošni Eucharistinė procesija ir galiausiai nuoširdūs sveikinimai Telšių ganytojui J Borutai SJ kuris tądien minėjo 65 erių metų sukaktį Bazilijonų įsikūrimo Padubysyje sukaktis Dr Aldona KAČERAUSKIENĖ Konferencijos dalyvių grupė prie paminklo Antras iš kairės tėvas Ivanas Majkovičius OSBM Prieš 260 metų į Dubysos dešinįjį krantą turtingi žemvaldžiai broliai Antanas ir Jonas Beinoriai iš Vilniaus pasikvietė vienuolius bazilijonus jiems sudarė geras sąlygas kultūrinei ir religinei veiklai Vienuoliai Beinorių lūkesčius visiškai pateisino Nuo 1749 metų čia įsikūrė vienuolynas buvo pastatyta bažnyčia iki šiol išlaikiusi Šv Bazilijaus Didžiojo titulą 1773 metais prie vienuolyno įkurta pradžios mokykla Nors vienuoliams Padubysyje caro valdžia leido būti tik iki 1832 metų tačiau žmonės jų veiklos nepamiršo miestelį pradėjo vadinti Bazilionais Sovietmečiu miestelis vėl pavadintas Padubysiu Dabar jis vėl tikėkime kad visam laikui vadinasi Bazilionais Patriotizmo pamoka Dzūkijos kaime Dr Aldona Kačerauskienė Sodinamas ąžuoliukas Spalio 4 ąją Sūkurių kaime Miroslavo klebonas kun Antanas Matusevičius pašventino paminklą skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti Pasakoja Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenės Vidupis pirmininkas Alfonsas Vitkauskas kurio iniciatyva šis paminklas atsirado Svečiuodamasis Zyplių dvare Šakių r pamačiau daug įdomių skulptūrų susipažinau su skulptoriumi Gediminu Jėčiu Pradėjome tartis dėl skulptūros prie mūsų bendruomenės namų Jis pasiūlė iš Žemaitijos žemėje užaugusio ąžuolo išskobti Šiluvos Dievo motinos su Kūdikiu skulptūrą Man šis sumanymas patiko juk Marija gelbėjo Lietuvą sunkiausiais metais Pritarus Prienų rajono savivaldybei vicemerui Kęstučiui Palioniui ant leidimo uždėjus antspaudą sumanymas įgyvendintas Meilės ir gailestingumo keliu Benjaminas ŽULYS Šventinio minėjimo dalyviams kalba Suomijos Caritas atstovė Maila Berchtold dešinėje Iš kairės Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun Robertas Grigas ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Prieš 20 metų Kaune Steigiamasis suvažiavimas atkūrė sovietų okupacijos nutrauktą Lietuvos Caritas veiklą Ši data neseniai buvo iškilmingai pažymėta Kaune Pirmiausia Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv Mišias gausiai susirinkusiems Caritas darbuotojams savanoriams rėmėjams svečiams kitiems tikintiesiems aukojo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius koncelebravo vyskupas Juozas Preikšas Paskui Kauno viešbučio konferencijų salėje buvo prisimintas Caritas nueitas kelias pažvelgta į veiklos perspektyvą Pradėdamas šventinį minėjimą arkivyskupas pabrėžė kad Caritas

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/10/23/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Salėje susirinko Lietuvos aviacijos veteranai lakūnai aviacijos istorikai žurnalistai J Kumpiko giminaičiai Anykščiuose viešėjo Latvijos ir Estijos bibliotekininkės Vytautas BAGDONAS Maduonos ir Raplos bibliotekų darbuotojų delegacijos su anykštėnais rajono savivaldybėje Kairėje Anykščių rajono savivaldybės administracijos Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė ketvirtas Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius šeštas L ir S Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka dešinėje Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje apsilankė bibliotekų darbuotojai iš Maduonos Latvija ir Raplos Estija Raplos apskrities Viešosios bibliotekos darbuotojos Anykščiuose lankėsi pirmą kartą nes tarp anykštėnų ir rapliečių dar tiktai mezgasi bendradarbiavimo ryšiai o Maduonos ir Anykščių bibliotekos dalykiškai bendradarbiauja jau ne vienerius metus Aklieji prakalbino internetą Kęstutis PRANCKEVIČIUS Vilniaus Kalvarijų bibliotekoje akcijos dalyviai klausosi internetinės transliacijos Neseniai Lietuvos bibliotekose startavo akcija Prakalbink internetą bibliotekoje Per šį švietėjiško pobūdžio renginį 65 iose šalies viešosiose bibliotekose regėjimo negalią turintys gyventojai kartą per savaitę galės internetu išklausyti keturių paskaitų ciklą pabendrauti su specialistais dirbančiais su aklaisiais ir silpnaregiais taip pat pasitarti su medikais bei psichologais pasisemti aktualios informacijos apie įsidarbinimo sveikatos švietimo ir laisvalaikio galimybes Paroda istoriko Antano Tylos jubiliejui Audronė BEREZAUSKIENĖ Anykščių L ir S Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Paroda apie istoriką Antaną Tylą Lietuvių istorinės savimonės tyrinėtojas Mokslininkui istorikui visuomenininkui Pasaulio anykštėnų bendrijos vadovui prof Antanui Tylai spalio 28 dieną sukanka 80 metų Jubiliejaus proga Anykščių rajono savivaldybės L ir S Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje organizuota kraštiečio išleistų parengtų sudarytų bei bibliotekai dovanotų knygų ir fotografijų paroda Lietuvių istorinės savimonės tyrinėtojas Žymus istorikas yra parengęs ir išleidęs nemažai monografijų istorijos šaltinių leidinių paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir studijų istorinėmis temomis Pasak doc Edmundo Rimšos A Tyla plačios erudicijos istorikas Jį jaudina ir skrupulingam tyrinėjimui atsidėti verčia XVI ir XVII a

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/10/28/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    rajono savivaldybės Kultūros centro direktorius Romas Matulis Plungė nurungusi 16 miestų ir miestelių 2009 metais tapo Lietuvos kultūros sostine Su projekto Plungė Lietuvos kultūros sostinė vadovu Plungės rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriumi Romu MATULIU kalbėjosi XXI amžiaus korespondentas Bronius VERTELKA Kokios galimybės atsivėrė Plungei tapus Lietuvos kultūros sostine Vilniaus grąžinimo Lietuvai 70 mečiui Keliai į Vilniaus kraštą vedė ir pro Puorių kaimą Kęstutis PRANCKEVIČIUS Puorių kaimo senbuvis Jonas Bareika prisiminimais dažnai sugrįžta į tolimą praeitį Valstybės sieną primena riboženkliai Tikriausiai nedaugelis keliauninkų vykstančių iš Vilniaus pro Širvintas į Ukmergę ar Panevėžį atkreipė dėmesį į Puorių kaimą Ties Širvintomis prigludęs kaimas iki šiol slepia reikšmingą Vilnijos krašto istorijos tarpsnį susijusį su mūsų tautos kovomis už Laisvę bei Nepriklausomybę Lygumomis nusidriekiančiose pievose išlikusi griovelių juosta liudija kad čia kadaise būta demarkacinės linijos skyrusios mus nuo kaimyninės Lenkijos Čia pat stovi ir gerai išsilaikęs medinis namas lemtingais 1934 1939 metais priglaudęs Lietuvos valstybės pasienio tarnybos karius Beje senieji puoriškiai dar mena kaip prasidėjus Antrajam pasauliniam karui pro šią vietovę nuo vokiečių agresijos į Palangos pusę masiškai traukėsi lenkų kariai o 1939 m spalį iš Kauno į Vilnių žygiavo Lietuvos kariuomenė Taikanti ir vienijanti vienuolyno aura Bronius VERTELKA Palėvenio bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė sėdi antra iš kairės su savo pagalbininkais Palėvenės Kupiškio r bendruomenė Palėvenys įsikūrusi XVIII amžiuje statytame buvusiame dominikonų vienuolyne Mintis burtis į bendruomenę kilo prieš trejetą metų vykstant kaimo šventei į kurią susirinko apie 150 žmonių Į bendruomenę susibūrė Palėvenės Buivėnų ir Aukštaičių kaimų žmonės pastarieji du baigia nykti Nors prieš 15 metų buvo atliktas nedidelis vienuolyno pastatų remontas tačiau jie ir toliau griuvo be to vėl viskas buvo išdraskyta Bendruomenė norėdama čia turėti savo kampelį mašinomis vežė šiukšles dirbo net žiemą Kad galėtų rinktis atšalus orams pasistatė krosnį Sutvarkė ir vienuolyno didžiąją salę įsivedė elektrą čia vyksta šventės pažymimi bendruomenės narių jubiliejai čia susirinkus neprailgsta ilgi žiemos vakarai Nors dauguma bendruomenės narių jau pensinio amžiaus jiems netrūksta išmonės Anykščių bažnyčiai 100 metų Sakralinio meno centras ir knyga apie šventovę Dalia Tarandaitė Anykščių Šv apaštalo evangelisto Mato bažnyčia žiemą Šiemet sukako 100 metų kai Anykščiuose buvo pastatyta didinga neogotikinė bažnyčia pakeitusi iki tol parapijiečiams tarnavusią gerokai mažesnę ir kuklesnę barokinę šventovę Ant stataus Šventosios upės kranto iškilusi raudonų plytų bažnyčia tapo ryškiausiu Anykščių panoramos akcentu savotiška miesto vizitine kortele Per šimtą metų prabėgusių nuo bažnyčios pastatymo ja rūpinosi po karų ir gaisrų atstatinėjo remontavo ir dekoravo ne viena karta joje dirbusių dvasininkų kuriems talkino dailininkai ir amatininkai aukomis ir kasdieniu darbu prie bažnyčios gražinimo prisidėję parapijiečiai Jų dėka bažnyčia savo šimtmetį pasitiko tokia kokią matome šiandien skoningai dekoruota joje gausu nagingų meistrų ir profesionalių dailininkų sukurtų originalių sakralinės dailės kūrinių Balandį Kultūros paveldo departamento sprendimu Anykščių bažnyčia kartu su šventoriaus tvora ir komplekse esančiais dailės kūriniais buvo paskelbta regioninės reikšmės nekilnojamąja kultūros vertybe Naujasis kryžius sujaukė Dzūkijos kaimo gyvenimą Naujasis modernusis nukabinėtas šaukštais puodais spynom šoviniais kryžius Tiems kurie skaitė ir ypač tiems kurie rašė Dabar nors išgarsėsite pasakė vienas vilnietis O Varėnos rajono Mančiagirės kaimo gyventojams skauda širdį kad pagarsėjo

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/10/30/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    atidaryta archyvinių nuotraukų paroda prie Aušros Vartų sienos atidengta atminimo lenta kuri tapo lietuvių ir vengrų tautų solidarumo kovos už laisvę simboliu Kasmet prie šios atminimo lentos Vengrijos Respublikos ambasados bei Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugijos pirmininkas dr Vytautas Grinius rūpesčiu organizuojamas minėjimas Spalio 29 dieną į minėjimą susirinko gausus būrys žmonių Nepaprastasis ir įgaliotas Vengrijos Respublikos ambasadorius Peteris Noško Horvatas prie atminimo lentos pasakė įsimintiną kalbą ir padėjo vainiką Jis įsitikinęs jog 1956 metų įvykiai suartino lietuvių ir vengrų tautas Istorinis moralumas įrodamas pavieniu asmeniniu pavyzdžiu Narsūs yra tie kurie 1956 metais išėjo į Vilniaus ir Kauno gatves paremti už laisvę kovojančios vengrų tautos Tada jauni lietuviai vyrai ir moterys gavo laisvės pamoką Jie garsiai šaukė Laisvė Vengrijai Mes savo širdimis dabar girdime šitą balsą Kai ateina mūsų nacionalinės šventės diena sakau savo sūnui Žiūrėk Daineli moralumo pamokos išmokstamos ir įrodomos asmeniniu pavyzdžiu elgesiu pažiūromis Aš tai išmokau iš savo tėvo jis iš mano senelio Tai tradicijos galia Laisvė ir demokratija įrodoma asmeniniu pasiaukojimu Nė viena tauta negali būti laisva kol nelaisvos kitos tautos Ambasadorius prisiminė mūsų 1991 m sausio 13 osios kovotojus ir žuvusiuosius Išėjusiems amžinybėn skambėjo Requiem Rimantas KLEVEČKA Kauno Arkikatedroje Bazilikoje skamba Requiem Ne tik gamtoje lapkritis nykimo apmirimo metas apsigaubęs tirštomis rytmečio miglų skraistėmis kupinas ilgesiu persmelktos ramybės ir tylos kuri tarytum skatina įsiklausyti pajusti akimirkos pulsavimą ir nesustabdomą laiko tėkmę Bažnyčios kalendorius ir šimtmečius į praeitį siekiančios tautos tradicijos būtent lapkričio pradžioje ragina į savąjį laiką į kiekvieno iš mūsų čia ir dabar pažvelgti iš kitaip skaičiuojamo laiko amžinybės perspektyvos Pagerbti mirę Marijonų gimnazijos vadovai ir kunigai Eisena į Marijampolės kapines kur prisiminti bei bendra malda pagerbti buvę Marijonų gimnazijos vadovai ir vienuolijos kunigai Vėlinių dieną degame žvakutes kad jos apšviestų ir mūsų atmintį Nuo vaikystės atsimenu žvarbius lapkričio vakarus nušviestus gausybės žvakelių Ir šiais metais žvakių ugnelės tyliai plevena nešdamos ramybę ne tik mirusiųjų sieloms bet ir gyviesiems Ramybės bei susikaupimo kupini Marijampolės marijonų gimnazijos moksleiviai ir mokytojai paminėjo šią dieną Vėlinėms ruoštasi iš anksto Atėjus lauktos dienos vidurdieniui visi susirinko Marijampolės Šv arkangelo Mykolo Mažojoje bazilikoje čia šv Mišias už mirusiuosius aukojo kun klebonas Andrius Šidlauskas MIC Marijonų gimnazijos kapelionas Petras Vojtonis MIC kun Jonas Malinauskas MIC ir kun Bronius Paltanavičius MIC Buvo gera melstis gausiame mokinių ir mokytojų būryje Vėliau vyko eisena į senąsias Marijampolės kapines kur prisiminti bei bendra malda pagerbti buvę Marijonų gimnazijos vadovai ir vienuolijos kunigai ant kapų padėtos gėlės uždegtos žvakelės Dvelksmas rūtų ir lelijų tau Marija Iš kairės eiles skaitė aktorė Virginija Kochanskytė arfa grojo Danguolė Vasiliauskaitė dainavo Giedrė Zeicaitė Spalio 18 dieną Zarasų bažnyčioje vyko sakralinė impresija Dvelksmas rūtų ir lelijų tau Marija Po šv Mišių buvome pamaloninti retos galimybės išgirsti seniausią instrumentą arfą beje arfa grojo ir karalius Dovydas Biblijoje yra tokie žodžiai Kai tik pikta dvasia iš Dievo apimdavo Saulių Dovydas imdavo į rankas lyrą ir grodavo Sauliui būdavo lengviau ir jis imdavo geriau jaustis o piktoji dvasia nuo jo atsitraukdavo 1Sam 16 23 Paminėjo garbųjį kunigą ir vienuolį Tėvo Adomo kun

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/06/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    sprendimas kad kryžiai Italijos mokyklose neva kenkia vaikų emociniam vystymuisi sukėlė tikrą protesto audrą šalies politiniuose sluoksniuose Tautinėms bendrijoms svarbu puoselėti savo išskirtinumą ir būti lojalioms Lietuvai Tautinių bendrijų tarybos pirmininku išrinktas Mahiras Gamzajevas Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas Spalio 29 dieną Tautinių bendrijų tarybos TBT pirmininku balsų dauguma išrinktas Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos lyderis Mahiras Gamzajevas Iki šiol nei Baltijos šalyse nei kitose Europos valstybėse azerbaidžaniečiai dar nebuvo renkami į tokio pobūdžio pareigas Tačiau M Gamzajevas šio fakto nesureikšmina Tautinių bendrijų tarybos nuostatose be kita ko rašoma jog TBT ir jos vadovas privalo rūpintis tautinių mažumų tautinio identiteto saugojimu stebėti kaip Lietuvoje įgyvendinami įstatymai reglamentuojantys tautinių mažumų teises ugdyti tautinę toleranciją ir pakantumą šalinti rasizmo ksenofobijos apraiškas skatinti diskusijas šiais klausimais siekti jog Lietuvos gyventojai priklausantys tautinėms mažumoms įsilietų į šalies visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą analizuoti įstatymų ir teisės aktų projektus kuriuose numatoma spręsti tautinėms mažumoms aktualius klausimus teikti pastabas bei siūlymus Seimo komitetams Prezidentui Vyriausybei savivaldybėms Su naujuoju TBT pirmininku Mahiru GAMZAJEVU kalbasi XXI amžiaus žurnalistas Gintaras VISOCKAS Berlyno sienos griuvimo 20 metis 20 ųjų Berlyno sienos griuvimo metinių išvakarėse Vokietijos sostinėje susirinkusi minia prisiminė tas džiaugsmingas akimirkas kurios išpranašavo komunizmo pabaigą Europoje Pirmadienį prie Brandenburgo vartų metinių ceremonijoje drauge su šimtatūkstantine minia dalyvavo Europos lyderiai ir JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton Palei liniją kuria prieš 20 metų ėjo Berlyno siena jau sekmadienį vokiečiai apžiūrinėjo tūkstantį į eilę sustatytų gigantiškų domino kauliukų Jie buvo nuversti per pirmadienį vykusią ceremoniją Sienos parke berlyniečiai palei buvusią sieną surišo girliandą nosinaičių simbolizuojančių ašaras atsisveikinimą džiaugsmą ir mainus tarp Rytų ir Vakarų Penktadienį buvo atidengtas 1 3 kilometro restauruotas betono sienos ruožas Ilgiausias išlikęs Berlyno sienos fragmentas po beveik dviejų dešimtmečių buvo kruopščiai restauruotas o menininkai iš naujo išpiešė spalvingus grafitus kuriais siena buvo išmarginta po jos istorinio griuvimo Nutarus restauruoti šį

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/11/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Černiauskas ir Jono Čingo artimieji Lapkričio 7 ąją Pasvalio rajono Meškalaukio kaimo kapinėse buvo palaidotas JAV miręs Jonas Činga Žymaus išeivijos lietuvių veikėjo gyvenimo siūlas nutrūko peržengus 94 metų slenkstį Iš Amerikos į Lietuvą parskraidinti J Čingos palaikai buvo pašarvoti Panevėžyje Joniškėlio Švč Trejybės bažnyčioje už velionį šv Mišias aukojo vyskupas Jonas Kauneckas dalyvavo kunigai Kostas Balsys Algirdas Dauknys ir Saulius Černiauskas mirusiojo artimieji ir giminės nemažas ateitininkų būrys vienuolės Joniškėlio parapijos žmonės Pamoksle vyskupas pažymėjo kad Jonas Činga gyveno viltimi kad mūsų tauta išsivaduos iš sovietinio jungo Pamokslininkas paminėjo geruosius velionio darbus priminė kad jis visada rėmė Lietuvos jaunimo organizacijas Be to išaugino dvi dukras sulaukė nemažo būrelio vaikaičių ir provaikaičių Tarnystė toli nuo tėvynės Kunigui Teofiliui Palukaičiui Theo Palis 90 Justinas Palukaitis Kun Teofilius Palukaitis Theo Palis Pitsburgo bažnyčioje 1989 m Kunigas Teofilius Palukaitis gimė 1919 m lapkričio 10 dieną Šakių apskrities Barzdų valsčiuje Gerulių kaime Pilviškių parapijoje vidutinio valstiečio religingoje šeimoje Tėvas Antanas Palukaitis savamokslis motina Marijona Baltūsytė Palukaitienė baigusi carinės mokyklos tris skyrius knygnešių Motiejaus ir Jurgio Baltūsių sesuo Palukaičių šeimoje užaugo trys sūnūs Teofilius g 1919 Juozas 1921 1995 ir Justinas g 1931 Teofilius baigė Skirkiškės pradžios mokyklą mokėsi Pilviškių progimnazijoje vėliau Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje 1938 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją 1940 metais sovietams seminariją uždarius mokslą tęsė Kauno kunigų seminarijoje pusiau nelegaliai paskaitos vykdavo bažnyčių zakristijose Vokiečių okupacijos metais grįžo į Vilkaviškį ir 1944 metais Vilkaviškio katedroje gavo subdiakono šventimus 1944 m liepos 30 dieną sovietams antrą kartą okupuojant Lietuvą pateko į Vokietiją Bavarijoje Eichštete baigė mokslus ir 1945 m liepos 29 dieną buvo įšventintas kunigu Pirmąkart prie tėvo kapo Irena Montvydaitė Giedraitienė LLA Sąjungos pirmininkė Sabina Barzdaitė Dambrauskienė Šią vasarą Lietuvoje apsilankiusi Sabina Barzdaitė Dambrauskienė iš Čikagos pirmą kartą pamatė savo tėvo ltn Juozo Barzdos Klevo kapą Plungės r Babrungėnų k ant Iešnalio ežero kranto greta Elenos ir Albino Klimų kaimo turizmo sodybos 1944 metų spalio mėnesį kai frontas artėjo Žemaitijos link Sabina Barzdaitė kuriai tuo metu nebuvo nė dviejų savaičių kartu su tėvais traukėsi į Vakarus Šeima apsistojo Vokietijoje pabėgėlių stovykloje Tėvas netrukus turėjo grįžti į Lietuvą nes buvo kariškis Jis išvažiavo ir apie jį daugiau niekas negirdėjo Tik po dvidešimties metų šeima sužinojo jog ltn Juozas Barzda yra žuvęs iš sovietų okupuotos Lietuvos pro geležinę uždangą pasaulį sunkiai pasiekdavo žinios Panevėžio vyskupijoje Anykščių dekanate Paminėjo partizanus Prie paminklo Algimanto apygardos partizanams Troškūnuose kalba mons Alfonsas Svarinskas Troškūnai Partizanų vado Antano Slučkos Šarūno ir Algimanto apygardos vadovybės 60 ųjų žūties metinių minėjimas praėjusį ketvirtadienį prasidėjo šv Mišiomis Švč Trejybės bažnyčioje Jas aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir partizanų kapelionas mons Alfonsas Svarinskas Pamokslo metu vyskupas perskaitė paskutinį partizano laišką ir priminė kad partizanų pralietas kraujas jų drąsa ryžtas pasiaukojimas ir meilė Tėvynei tai pamatas ant kurio buvo statoma Lietuvos Nepriklausomybė Po šv Mišių Nepriklausomybės aikštėje prie paminklo Algimanto apygardos partizanams vyko minėjimas Buvęs partizanas atkurtosios Algimanto apygardos vadas Jonas Kadžionis su didžiule pagarba prisiminė savo bendražygius tarp kurių buvo ir čia žuvęs A Starkus Montė J Kadžionis pakvietė visus apsilankyti

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/13/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Vilniaus miestą XVIII a pradžioje tai buvo graži sostinės tradicija Pasakojama jog pirmą kartą šios iškilmingos liturginės pamaldos Dievo Motinos garbei surengtos 1706 m gegužės 18 dieną po didžiojo Vilniaus gaisro kurio metu Aušros Vartų koplyčia liko ugnies nepaliesta o tikintieji tvirtino virš greta esančios Šv Teresės bažnyčios regėję liepsnas blaškančią Dievo Motiną Nuo tada pasidėjo tradicija gegužės 18 dieną rinktis visiems Vilniaus miesto orkestrams ir nuo ryto iki vakaro griežti Švč Mergelei Šiandien maldos už Vilniaus miestą tradicija prikeliama iš užmaršties Nuo gegužės iki lapkričio kartą per mėnesį Aušros Vartuose skamba malda giesmė poezija Dailininkė domėjosi ir fotografija Bronius VERTELKA Su Domicelės Tarabildienės gyvenimu ir kūryba supažindino menotyrininkė dr Giedrė Jankevičiūtė iš Vilniaus Spalio 28 ąją Panevėžio kraštotyros muziejaus Moigių namų salėje buvo pristatyta dailės klasikės Domicelės Tarabildienės asmenybė ir kūryba Apie žymios menininkės gyvenimą ir darbus pasakojo menotyrininkė dr Giedrė Jankevičiūtė iš Vilniaus D Tarabildienė pasak dr G Jankevičiūtės buvo veržli drąsi ir energinga Prieškariu ji buvo pirmoji moteris išvykusi į Paryžių semtis aukštųjų meno mokslų Dar moksleivės neįprastus meninius gabumus pastebėjo skulptorius Juozas Zikaras Vykstant Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros statybai Domicelė talkino iš Raguvos kilusiam dailininkui Jonui Mackevičiui šioje šventovėje piešusiam freską Stebuklas ties Polocku Totoriai daugiau kaip 600 metų Darius Babijonas Parodos Totoriai šalia mūsų rengėjai iš kairės parodos sumanytojas Vilmantas Dunderis Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė fotografė Zita Stankevičienė ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas Neringos Babijonienės nuotrauka Alytaus kraštotyros muziejuje iki lapkričio pabaigos veiks paroda Totoriai šalia mūsų Praėjusią savaitę gausiai susirinkusius lankytojus sveikino muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė Alytaus Subartonių Varėnos r Kauno totorių Miklusėnų bendruomenės atstovai parodos sumanytojas Vilmantas Dunderis ir šio muziejininko talkininkė fotografė Zita Stankevičienė Portugalės skulptūros Bronius VERTELKA Portugalės skulptorės Maria Leal da Costa kūrybos parodą pristatė Vilniaus galerijos Meno niša direktorė Diana Stomienė dešinėje ir

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/18/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive



  •