archive-lt.com » LT » X » XXIAMZIUS.LT

Total: 1200

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".
  • XXI amžius
    savotiškai išreikšti simpatijas Ispanijai ir Graikijai Ne kartą šias šalis Aušra yra aplankiusi Ar dera katalikams švęsti Užgavėnes Etnologė Gražina Kadžytė Zanavykų muziejuje pasakoja apie Užgavėnių papročius tradicijas simboliką Apie tai kalba ne vienas motyvuodamas jog Užgavėnės pagonių šventė Vasario 19 dieną Zanavykų krašto muziejuje vyko seminaras Užgavėnės kaip jas švęsti zanavykams kurio metu etnologė Gražina Kadžytė papasakojo apie Užgavėnių papročius tradicijas simboliką Pakonsultavo kaip patiems pasigaminti kaukes Aktyviai dalyvavo Šakių rajono mokytojai moksleiviai kultūros darbuotojai folkloro ansamblių dalyviai Veikė 65 medinių kaukių paroda kurias pagamino žymūs krašto tautodailininkai Alfonsas Zokas Gediminas Jėčys Valdas Paukštys originalias ir įdomias kaukes pristatė liaudies meistras Albinas Bilinskas Įvairių tipų įdomių kaukių ekspozicijoje buvo galima pamatyti Griškabūdžio vidurinės mokyklos moksleivių vadovaujamų mokytojo Romano Laurinaičio ir Plokščių vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų Pasak Zanavykų krašto muziejaus darbuotojos Rimos Vasaitienės šis seminaras muziejuje lyg ir tradicinis jis turi edukacinį tikslą Esant sunkioms socialinėms sąlygoms neretai vaikai šiek tiek pasidažę skruostus ar nosį su ištiestom rankom prašo maisto produktų pinigų Todėl renginio tikslas kad dirbantys su vaikais žmonės jiems išaiškintų kaip turi atrodyti persirengėlis personažas kokį vaidmenį jis turi suvaidinti Autobiografinė poezija Poetė ir vertėja iš armėnų kalbos Marytė Kontrimaitė pristatė naują savo poezijos knygą Palei pat gyvenimą Marytė Kontrimaitė katalikiškos spaudos skaitytojams yra seniai žinoma Vos pradėjus eiti katalikiško moterų sambūrio leidiniui Caritas ji tapo redkolegijos nare daug rašė Kai kuriuose straipsniuose esama autobiografinių detalių Kadaise dar vaiką tėvai mane slapta su svetimais žmonėmis išsiuntė iš Sibiro Ilgus ketverius metus gyvendama pas gimines laukiau grįžtančių tėvų Nors buvau išmokyta melstis bet iki aštuonerių metų neregėjusi apeigų todėl visos katalikiškos šventės nepaprastai jaudino ir rėžėsi atmintin Vienas pirmųjų mano devynerių metų poetės eilėraštis yra iš Žolinės skaitome 1990 metų aštuntajame Caritas numeryje M Kontrimaitė yra išleidusi tris eilėraščių knygas Kristalų atskalos išėjo 1971 metais Dienų veidai 1982 aisiais Palei pat gyvenimą 2002 metais Pastaroji knyga Rašytojų sąjungos klube Vilniuje visuomenei pristatyta vasario 10 dieną Anot Valentino Sventicko ši knyga ryškiai išsiskiria iš dabartinio postmodernistinio poezijos konteksto M Kontrimaitė savo eilėraščiuose pasakoja apie tai ką patyrė ką išgyveno Užvertus paskutinį puslapį jau žinai apie jos tėvus dukteris Vegą ir Justiną vyrą Ruslaną jos santykį su Dievu Kalbėjimas paprastas ir aiškus Štai posmelis surimuotas besilankant Pivašiūnuose žvelgiant į Šventojo Tėvo leidimu karūnuotą tamsaus gymio didžiulėmis akimis Švč Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos veidą Dvasios broliai tiesę tiltus tarp kultūrų ir tautų Valstybinė įmonė Lietuvos paštas išleido pašto ženklą pagerbiantį Šveicarijos sūnaus ir Lietuvos patrioto iškilaus mokslininko visuomenės veikėjo Eltos įkūrėjo aktyvaus prieškario katalikų veikėjo filosofijos daktaro profesoriaus Juozo Ereto 1896 1984 atminimą Pašto ženklo autorė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė Vilniaus viešojoje A Mickevičiaus bibliotekoje pristatyta Juozo Ereto knyga Kazys Pakštas Bibliotekos Šveicarijos skaitykloje vykusiame minėjime kalbėta apie du didžiuosius vyrus išvariusius gilią vagą lietuvių kultūros istorijoje Šveicaro J Ereto knygą apie vieną didžiausių lietuvių geopolitikų ir kultūros žmonių prof J Pakštą parengė Baltoskandijos akademija ir išleido leidykla Pasviręs pasaulis Kodėl Baltoskandijos tiltų serijai pradėti pasirinktas J Ereto veikalas Pasak Baltoskandijos akademijos pirmininko dr Silvestro Gaižiūno K Pakštas yra didysis Baltoskandijos tiltų

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030226/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive


  • XXI amžius
    krizę ypač išsiskyrė popiežiaus Jono Pauliaus II ir Vatikano atstovų veikla pagrįsta aiškiomis moralinėmis nuostatomis Per kelias savaites Šventasis Tėvas susitiko su Vatikane apsilankiusiais Vokietijos užsienio reikalų ministru Joška Fišeriu kuris iki kovo pradžios pirmininkavo lemtingiems Saugumo Tarybos posėdžiams su vieninteliu krikščionių atstovu Irako vadovybėje vicepremjeru Tariku Azizu su Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniu sekretoriumi Kofiu Ananu ir pagaliau su ištikimiausiu Jungtinių Valstijų administracijos sąjungininku Di džiosios Britanijos premjeru Toniu Bleiru Tomis dienomis Irake lankėsi Popiežiaus asmeninis pasiuntinys prancūzų kardinolas Rožeras Ečegerajus kuris perdavė raginimus Irako vadovams be jokių atsikalbinėjimų įgyvendinti saugumo Tarybos rezoliucijas dėl nusiginklavimo Valdas Adamkus priėmė pirmosios ir paskutiniosios Vyriausybių ministrus Kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus paskutinę savo darbo dieną Prezidentūroje priėmė pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės narius Kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus antradienį paskutinę savo darbo dieną Prezidentūroje priėmė pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės narius Buvę ministrai tarp kurių nebuvo pirmosios Vyriausybės premjerės Kazimieros Prunskienės padėkojo V Adamkui už nuveiktus darbus palinkėjo sveikatos Pasak Romualdo Ozolo tuo metu ėjusio Ministrės Pirmininkės pavaduotojo pareigas susitikimas su Prezidentu buvo šiltas ir turiningas buvo kalbėta ir apie dar neišspręstas problemas bei V Adamkaus ateities planus Iniciatyvų Prezidentas turi labai daug sakė po susitikimo R Ozolas Remdamasis savo pažintimis ir autoritetu V Adamkus ir ateityje galės reikšmingai darbuotis Tą pačią dieną kadenciją baigiančiam prezidentui V Adamkui dabartinis Ministrų kabinetas atsisveikindamas padovanojo antikvarines žvakides ir trylika rožių tiek kiek yra Ministrų kabineto narių Trys rožės šioje puokštėje yra itin gražios įteikiant gėles juokavo premjeras Algirdas Brazauskas turėdamas galvoje tris ministres moteris Melioracija ir statyba vienoje gretoje Valentinas Marcinkevičius Melioracija vakar šiandien ir rytoj Tai toji gyvenimo pusė kuri jaudina daugelį kaimo žmonių Nes nuo senų laikų žinoma kad melioruotoje sukultūrintoje žemėje auga brandesnis grūdas žmonės gauna iš jos daugiau naudos Apie melioraciją kitus darbus su XXI amžiaus skaitytojais mintimis dalijasi Garliavoje Kauno r įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės Kamesta generalinis direktorius Valentinas MARCINKEVIČIUS Gerbiamas direktoriau kažkada dabartinė Kamesta buvo viena pirmaujančių Kauno rajono įmonių Kauno melioracijos valdyba Kauno melioracijos statybos montavimo valdyba Vėliau jos ratai ėmė braškėti Dabar vėl atsitiesėte Ratai ėmė braškėti tada kai atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę kaip ir daugelyje kitų gamybos sričių taip ir pas mus ėmė veikti ekonomikos dėsniai būdingi visoms pažangiai ūkininkaujančioms šalims Valstybė ėmė melioracijai skirti vis mažiau lėšų duoną turėjome ir turime užsidirbti patys Pamenu likimas lėmė kad maždaug prieš devynerius metus visuotiniame susirinkime buvau išrinktas šios įmonės vadovu Nemažai svarsčiau bet ėmiau ir pasiryžau Juolab kad penkiolika metų čia dirbau darbų vykdytoju Pieno ūkis toliau smunka Piketą prie Žemės ūkio rūmų surengė iš Marijampolės atvažiavę žemdirbių atstovai Vėl protesto akcija Nežinia kelintą kartą pieno gamintojai ir perdirbėjai aiškinosi kodėl krenta pieno ir jo produktų kainos kodėl kaimo žmonėms laikantiems karves vis sunkiau iš pieno ūkio pragyventi Padėtis nė kiek negerėja o toliau komplikuojasi kaimas ritasi į dar gilesnę vargo duobę Maždaug tokias mintis Kaune prie Žemės ūkio rūmų reiškė čia iš Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybių kaimo vietovių suvažiavę ūkininkai Ne vienas rankose laikė plakatus su protesto šūkiais reikalavimais taisyti kaime padėtį Skurdinimui griežtą NE

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030228/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    vasario 23 dieną kreipdamasis į maldininkus susirinkusius į Romos šv Petro aikštę sekmadienio vidudienio Viešpaties Angelas maldai Šventasis Tėvas dar kartą išsakė savo priešiškumą karui Irake Jis perspėjo kad ginkluotas konfliktas Persų įlankoje gali pavojingai išsiplėtoti sukeldamas neramumus kitose pasaulio dalyse Pastaraisiais mėnesiais tarptautinė bendruomenė itin baiminasi dėl karo pavojaus kuris gali apimti visą Artimųjų Rytų regioną ir sustiprinti įtampą kuri deja jau egzistuoja trečiojo tūkstantmečio pradžioje kalbėjo Popiežius Tikintieji nepriklausomai nuo to kokiai religijai jie priklausytų turi pareigą skelbti jog mes niekada netapsime laimingi jeigu būsime nusistatę vieni prieš kitus ir kad žmonijos ateities niekada negalės užtikrinti nei terorizmas nei karo logika Vyturys išsukinėtais sparnais Iš kairės vilnietis Petras Labanauskas Uliūnų klebonas kun Algimantas Keina rašytojas Eugenijus Ignatavičius ir panevėžietė Ona Račiūnaitė Budavičienė Į renginį skirtą poeto vertėjo ir sovietinių lagerių kankinio Simo Račiūno 1928 1998 75 mečiui paminėti atėjo gausiai žmonių J Balčikonio gimnazijos aktų salėje nebuvo laisvų sėdimų vietų Iš Uliūnų kilusiam literatui vakarą rengė Panevėžio kraštiečių klubas Tėviškė miesto kraštotyros muziejus J Balčikonio gimnazija Panevėžio rajono Uliūnų pagrindinė mokykla Vasario 22 ąją vykusio minėjimo įsimintinas akimirkas videojuostoje įamžino nuo lapkričio mėnesio Uliūnų klebonu dirbantis kun Algimantas Keina Prisiminimų vakare dalyvavo S Račiūno sesuo ir brolis panevėžietė Ona Račiūnaitė Budavičienė ir Kaune gyvenantis Kazimieras Račiūnas kiti giminės Literatus šildė A ir M Miškinių atminties dvasia Daugailių pagrindinės mokyklos moksleiviai ir jų mokytoja Rimanta Gaidienė dešinėje parengė įdomią literatūrinę kompoziciją Jau aštuonioliktą kartą per patį žiemos speigą Utenos literatų klubas Verdenė surengė tradicinį ataskaitinį vakarą Gimtoji mūsų žemė Iki šiol tokie susitikimai su visuomene moksleiviais vykdavo Utenoje Šįmet minėdami literatūrinių tradicijų puoselėtojo vertėjo Motiejaus Miškinio 105 ąsias gimimo metines verdeniečiai nutarė vykti į Daugailių pagrindinę mokyklą Pro Daugailius dulkėtu kaimo keliuku į gimtuosius Juknėnus ne kartą yra važiavęs ar pėsčiomis ėjęs Motiejaus brolis garsus Aukštaitijos poetas Antanas Miškinis

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030305/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Lietuvą de jure ir po kelerių metų užmezgė su ja diplomatinius santykius Tačiau svarbiausias to meto įvykis buvo konkordato tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto pasirašymas 1927 metais Kaip sakė Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis konkordatas ne tik apibrėžė santykius tarp dviejų valstybių bet ir Lietuvos valstybės bei Bažnyčios Pagal konkordatą Bažnyčiai Lietuvoje suteiktos plačios privilegijos katalikiško švietimo kultūrinio bendradarbiavimo vyskupų skyrimo ir kitose srityse teigė K Lozoraitis Drauge su vieninga Europa Lietuvos vyskupų kreipimasis dėl stojimo į Europos sąjungą Brangūs tikintieji Trylika metų užtruko mūsų valstybės pertvarkymas Ji grįžo prie demokratijos rinkos ekonomikos ir kitų principų kurių laikosi Vakarų pasaulis It kelionė per dykumą tai buvo sunkus laikas Daugelis žmonių pavargo ir nusiminė Tačiau stūmėsi tolyn nes traukė europietiško gyvenimo perspektyva Šiandien ji ranka pasiekiama Ir tos rankos nepakėlus nueis niekais ką išvargote ką paaukojote Neįžengus pro atsivėrusias duris kurių link taip ilgai klampota veltui bus diržų veržimasis kurį ištvėrėte Todėl mes jūsų Ganytojai raginame visus dalyvauti referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą Vargu ar šiandien yra kita išeitis nei būti drauge su vieninga Europa Pametus ilgai siektą tikslą vėl lauktų ilgas klaidžiojimas po tyrus vėl jūsų pečius prislėgtų naujų permainų naštos Netapę stiprios valstybių bendruomenės lygiateisiais nariais liktume galingųjų blaškomu žaisliuku Tokioje vienišoje vėjų perpučiamoje pakraščio valstybėje galią ir turtus lengvai galėtų užgrobti vienas ar grupė žmonių o visi kiti nepajėgtų apsiginti Viešnagė Šv Kazimiero seserų vienuolyne Kairėje Šv Kazimiero ordino nariai pasauliečiai ir poetas R Keturakis antroje eilėje antras dešinėje Šv Kazimiero kongregacijos vienuolės Jau ketveri metai kai egzistuoja pasaulietinis Šv Kazimiero ordinas kurio devizas Vivere bonum faciendo lietuviškai Gyventi darant gera ėmėsi iniciatyvos ir nutarė į Šv Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyną pakviesti poetą ir rašytoją Robertą Keturakį aktorių Saulių Bagaliūną pristatyti R Keturakio poemą Penkios lelijos šv Kazimierui Vasario 28 dienos popietę Pažaislio vienuolyno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Paco menėje ir vyko minėtasis susitikimas Ilgame koridoriuje vedančiame į menę buvo eksponuota kelias dienas anksčiau įvykusio Kauno miesto vidurinių mokyklų gimnazijų moksleivių piešinių Šv Kazimieras Lietuvos jaunimo globėjas paroda Po Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo virtuvę pasižvalgius 1 Jau daug metų veikiantis Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas nuo pat jo įkūrimo pradžios vykdo sunkiai suprantamą ir niekaip nepaaiškinamą politiką kelis išrinktuosius leidinius nepagrįstai apdovanodamas didžiule parama iš valstybės biudžeto o kitus palikdamas vegetuoti sunkiomis sąlygomis Kasmečiai faktai rodo kad fondo vykdomas konkursas tėra tik kelių fondo tarybos FT narių ir jame susidariusių grupuočių tarpusavio veikimo išdava valstybės pinigų išplovimo savo išrinktiems leidiniams instrumentas su gerai suderintu mechanizmu Užuot teisingai pagal leidinio reikšmę įtaką visuomenei sklaidą kultūros poreikius įvertinęs ir iš valstybės biudžeto parėmęs visus perspektyvius leidinius fondas daro visai kitaip kasmet skiria dideles lėšas keliems tiems patiems dėl savo nepopuliarumo ir bereikšmiškumo praktiškai niekaip neišsilaikantiems leidiniams Didžiausias sumas nuolat gauna tik Vilniuje leidžiami leidiniai išskyrus vieną kitą išimtį daugiausia tai arba iš sovietinių laikų atėję keli bet kokį populiarumą praradę leidiniai arba keli naujieji leidiniai kurių redaktoriai suradę kelius net per aukščiausias institucijas prieina prie fondo administracijos įrodydami savo leidinio kultūriškumo

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030307/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Kristenštate Panevėžio kamerinis orkestras parsivežė Didįjį prizą Panevėžiečiai buvo pakviesti į Sardinijos saloje Italija surengtą pastoracinės muzikos festivalį Kamerinis orkestras buvo įvertintas kaip geriausiai pasirodęs kolektyvas Orkestras yra įrašęs dvi audiokasetes Vilniaus radijui ir vieną kompaktinę plokštelę Švedijoje Šioje šalyje kolektyvas rengiasi kartu su Vilniaus universiteto mišriu choru įrašyti kitą plokštelę Meilės tėvynei dainą kuria spalvomis Tautodailininkas Mykolas Dirsė prie savo paveikslų Utenos kraštotyros muziejuje veikia Panevėžyje gyvenančio tautodailininko Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda Jos autorius taip pasakoja apie save Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą buvau pasipriešinimo okupacijai dalyvių gretose 1948 metais pasijauninęs gimimo metus kad nebūčiau pašauktas į okupacinę armiją įstojau į Kauno vidurinę mokyklą Deja ten su tapyba tik susipažinau 1948 metais spalio mėnesį buvau suimtas už ryšį su partizanais ir įkalintas ilgiems metams Lageriuose M Dirsei teko sutikti ne vieną šviesų žmogų Tarp jų buvo ir dailininkų mokėsi iš jų Beveik metus dirbo dailininkų brigadoje ir turėjo gaminti įvairiausias už sovietų valdžią agituojančias vaizdines propagandos priemones Tačiau labiausiai M Dirsė pamėgo tapybą Paleistas į laisvę 1955 metais gyveno Magadane Į Lietuvą grįžti galėjo tik 1957 aisiais Apsigyveno Ukmergėje o vėliau Panevėžyje Visą laiką tapė Tekdavo kopijuoti religinius paveikslus bažnyčioms Kurti padeda saulė ir lietus Dailininkas Kazys Kęstutis Šiaulytis akvareles piešia gamtoje Utenos dailės mokykloje įsikūrusioje senuosiuose pašto rūmuose veikia meno galerija Rūsys Požemiuose tarp akmeninių sienų menančių Utenos miesto istoriją kasmet vyksta įdomios parodos supažindinančios uteniškius su profesionalių Lietuvos dailininkų darbais Kūrybos ekspozicijos bei įdomūs susitikimai su kūrėjais ypač naudingi Dailės mokyklą lankantiems moksleiviams galintiems betarpiškai bendrauti su menininkais iš pirmų lūpų išgirsti visą tiesą apie kūrybos procesą ir subtilybes Šįkart Rūsio galerija švyti gyvomis gamtos spalvomis vilioja Vilniaus senamiesčio gatvelių romantika ribuliuoja medžių šešėlių žaismu senų parkų ūksme ir dangaus gilumu Nepakartojamą gyvybės esančios mumyse ir šalia mūsų įspūdį perteikia Vilniuje gyvenančio dailininko Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelės Pagarbą šiai dailės šakai jam perteikė buvę dėstytojai garsūs akvarelininkai E Širkienė V Rimkus V Trušys A Visockis ir kt Vyskupai ragina eiti su vieninga Europa ir drąsiai pasitikti ateitį Šv Kazimiero Lietuvos ir pasaulio lietuvių jaunimo globėjo dieną Lietuvos vyskupai paragino visus šalies piliečius dalyvauti referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje Kreipimosi tekstą publikavome praėjusio penktadienio numeryje Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje kardinolas A J Bačkis sakė kad ganytojai jaučia moralinę pareigą pasisakyti už stojimą į Europos Sąjungą Kreipimasis visų pirma skirtas tikintiesiems tačiau vyskupams rūpi visų Lietuvos žmonių gerovė ir visos Europos tautų bendras gėris Vyskupų nuomone būsimas referendumas yra toks svarbus įvykis kad niekam nevalia likti nuošalyje Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo buvo siekiama pertvarkyti Lietuvos gyvenimą pagal principus kurių laikosi Vakarų pasaulis Tai ne tik demokratija laisvos rinkos ekonominis modelis bet taip pat ir pagarba žmogaus teisėms socialinis teisingumas solidarumas tarp tautų sąžinės laisvė ir valdžios tarnavimas savo žmonėms Taip jau gyvena daugelis Vakarų Europos kraštų ir ačiū Dievui per trylika metų ir pas mus toli nueita į tą pusę pasikeitė ir žmonių galvosena ir įstatyminė bazė sakė kardinolas Jis mano kad jau esame europiečiai bet dar stovime ant Europos Sąjungos slenksčio durys atsivėrusios ir atėjo laikas

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030312/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    su JAV prezidentu Džordžu Bušu kvietė siekti Irako nusiginklavimo Jungtinių Tautų Organizacijos pastangomis pabrėždamas kad vienašališkai pradėtas karas būtų nelegalus ir neteisingas Buvusio Vatikano nuncijaus Vašingtone aštuoniasdešimtmečio italo kardinolo Pio Lagio kuris žinomas kaip Bušų šeimos draugas apsilankymas Baltuosiuose rūmuose buvo dalis pastarojo meto aktyvių Šventojo Tėvo pastangų taikiai išspręsti Irako krizę Šios pastangos yra populiarios Vakarų Europoje tačiau Jungtinėse Valstijose dauguma gyventojų tarp jų ir katalikai remia savo vyriausybės nusistatymą pradėti karinius veiksmus prieš terorizmą remiantį ir masinio naikinimo ginklus gaminantį Sadamo Huseino režimą Šviesiausia diena Seimo narys Vytautas Landsbergis vėliavų pakėlimo ceremonijoje Trylika prabėgusių metų nepajėgė ištrinti iš atminties Kovo 11 osios mūsų valstybės atkūrimo dienos Kasmet ši diena ypač iškilmingai pažymima Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatoriai narių Kovo 7 dieną Vilniaus savivaldybės Didžioji salė buvo pilnutėlė žmonių Juos šviesiais V A Mocarto Divertismento garsais pasveikino M K Čiurlionio menų gimnazijos pučiamųjų kvintetas vadovas A Taločka Renginiui vadovavęs TS LK Vilniaus miesto koordinacinės tarybos pirmininkas Algirdas Čiučelis žodį suteikė Atkuriamojo Seimo pirmininkui tuomečiam valstybės vadovui apdovanotam aukščiausiais valstybės apdovanojimais Aukso grandine ir Vytauto Didžiojo ordinu prof Vytautui Landsbergiui dabartinio Seimo nariui TS LK partijos vadovui Turininga prasminga ir išmąstyta prof V Landsbergio kalba prikaustė klausytojų dėmesį Jis Kovo 11 ąją pavadino šviesiausia mūsų diena Iš pirmo žvilgsnio tai tik kalendorinė diena tačiau į ją buvo eita per visą okupacijos laikotarpį Ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo struktūros Lietuvos valstybės ginkluota savigyna užsienyje veikę konsultantai ir Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas ir kitos lietuvių organizacijos brandino mūsų tautą valstybės atkūrimui Susitaikymas ir prisitaikymas Jei nėra nieko dėl ko verta net mirti tai lygiai nėra nieko dėl ko verta ir gyventi Dr J Girnius Šiuos žodžius garsusis lietuvių filosofas ir mąstytojas parašė 1964 metais Ir juos galima visiškai pritaikyti ne tik neseniai išėjusiam į Amžinybę iškiliam lietuvių tautos patriotui Adolfui

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030314/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    Biblijos įvykiai vykę Abraomo tėvynėje Chaldėjos Ure kur tikėjimo patriarchas iš visiško atsidavimo Dievui buvo pasirengęs net paaukoti savo sūnų Izaoką Menininkas nepasidavęs ideologinei prievartai Dailininkas Valentinas Antanavičius su savo kūrybos albumu Vilniaus šv Juozapo kunigų seminarijos vestibiulio sienos niekada nebūna tuščios Jas visada puošia talentingų menininkų darbai Ši tradicija pradėta buvusio rektoriaus dr Hanso Fridricho Fišerio tęsiama ir dabar Kovo pradžioje čia atidaryta Nacionalinės premijos laureato Valentino Antanavičiaus paveikslų ir asambliažų paroda taip pat pristatytas šio menininko darbų 2002 metais išleistas albumas skirtas Sibiro tremtyje mirusiai motinai Kunigundai ir pernai mirusiai žmonai Reginai atminiti V Antanavičius produktyvus menininkas sukurta per tūkstantį tapybos darbų ir asambliažų per penkiasdešimt grafikos estampų apie pusantro šimto ekslibrisų apie šimtą akvarelių Suprantama iš tokios gausybės darbų atrinkta tik nedidelė dalis pačių vertingiausių Parodą pristatęs menotyrininkas Algimantas Patašius sakė Tai vienas savičiausių įdomiausių dabartinės kartos meno atstovų išlaikęs sąžinę ir savastį nenuperkamas nenutildomas darbais traukiantis žiūrovo dėmesį nepasidavęs sovietinei demagogijai ideologinei prievartai Jo darbai neglamonėja akies bet skatina mąstyti skelbia pilietinę poziciją humanistinę meno sampratą atveria ne tik meninius bet ir istorinius sovietinės bei posovietinės epochos tyliojo modernizmo klodus Kauno dailininkai ir jų tautiškumo išraiška Parodos atidaryme kalba dailininkų klubo Sfinksas prezidentas Vilius Slavinskas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikia Kauno dailininkų klubo Meno sparnai bei Kauno architektų ir dailininkų klubo Sfinksas paroda skirta Kovo 11 ajai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Šiai gražiai datai Kauno menininkai nusilenkia jau ne pirmą kartą 1996 metais dailininkų klubas Sfinksas surengė pirmąją tokio pobūdžio parodą kuri vėliau tapo kasmete Kauno menininkų Lietuvos valstybingumo atkūrimo paminėjimo tradicija Šiandien meno specialistai dažnai ginčijasi dėl kūrybinio meninio idėjiškumo vertės ir klausia ar kūryboje dailininkai gali transformuoti savo pažiūrų į politinį bei visuomeninį gyvenimą refleksijas Atsakydami į šį klausimą radikaliausiai nusiteikę meno specialistai siūlo vengti iškilių visuomeninių idėjų ir tautiškumo Tačiau kas yra menininkas Ar ne tos pačios tautos ir visuomenės narys ar ne tas pats pilietis kuriančiosios inteligentijos atstovas dalyvaujantis ne tik reikšminguose tautai visuomeniniuose įvykiuose bet savo kūryba skleidžiantis naujas idėjas kurios neretai tampa visuomenės žadinimo šaltiniu ir skatina plačiau pažvelgti į save savo krašto problemas savo šaknis O kas yra tautiškumas Kaip teigė filosofas A Šliogeris tautiškumas visada bus su mumis jeigu mes patys jame būsime ramiai nesiblaškydami ir jo nejausdami Čia nekalbama apie tautiškumą kurio siekiama kaip specialaus tikslo ir kuris tapatinamas su perdėtu patriotizmu Toks tautiškumas yra išsigimęs Tautiškumas mumyse glūdi nepastebimai kaip mūsų pačių savastis Ir visai nesvarbu kokias idėjas atspindi menininko kūrinys ar universalų kosmologinį suvokimą ar kasdienį gyvenimą atspindinčias akimirkas ar tautinį identitetą jeigu ši kūryba kilo iš menininko gilios egzistencinės patirties tai jo kūryba neišvengiamai turės tautinį antspaudą Atsivėrė po žemės sluoksniu saugotos istorijos paslaptys Utenos kraštotyros muziejaus muziejininkas Dalius Ribokas dešinėje su Lietuvos istorijos instituto vyr moksliniu bendradarbiu Gintautu Zabiela archeologijos radinių parodoje Archeologijos radinių parodos retos Daiktai menantys senovę ir mūsų protėvius dažniausiai eksponuojami stenduose Utenos kraštotyros muziejaus muziejininkas Dalius Ribokas muziejuje dirba jau septyniolika metų Beveik tiek pat metų savo vasaras skiria archeologinėms ekspedicijoms Utenos rajone Jam mielai talkininkauja mokytojas Valdas

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030319/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive

  • XXI amžius
    nekankina slogios nuojautos Meras susitiko su dvasininkais Varėnos rajono vadovų susitikimai su rajono dvasininkais jau tapo gražia tradicija Varėnos rajono mero Vido Mikalausko iniciatyva rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su devyniais rajono dvasininkais Susitikime dalyvavo rajono mero pavaduotojas Alvydas Valeiša administratorius Algis Miškinis ir skyrių vedėjai Su jais susitiko kunigai Merkinės dekanas Robertas Rumšas Valkininkų dekanas Vytautas Pūkas Varėnos klebonas Raimundas Varaneckas bei vikaras Jonas Mačiulis Babriškių klebonas Pranciškus Čivilis Liškiavos klebonas Valius Zubavičius Perlojos klebonas Raimundas Beleckas Žilinų klebonas Anton Zavalskij ir Panočių parapiją aptarnaujantis Kalesninkų klebonas Raimundas Macidulskas Susitikime buvo aptarti aktualiausi švietimo dorovinio auklėjimo santuokos rajonui ir parapijų bendruomenėms rūpimi klausimai Buvo kalbėta apie savivaldybės ir Bažnyčios santykius bendrą įtaką jaunimo auklėjimui santykį su visuomene Lietuvos Vyskupų Konferencijoje Kovo 14 dieną Kauno arkivyskupijos kurijoje įvyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis kuriame dalyvavo Lietuvos vyskupai ir Apaštalinio Sosto atstovas Baltijos valstybėms arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas Visą dieną trukusio posėdžio pradžioje apaštalinis nuncijus arkivyskupas P S Zurbriggenas Lietuvos vyskupams perdavė Šventojo Sosto sekretoriaus ryšiams su valstybėmis arkivyskupo Žano Luji Torano padėką už jo priėmimą Lietuvoje ir įvykusį vizitą kurio metu Šventojo Sosto atstovas galėjo geriau pajausti Katalikų Bažnyčios Lietuvoje ir visos šalies visuomenės gyvenimo pulsą Vatikano sekretorius ryšiams su valstybėmis per apaštališkąjį nuncijų padėkojo už Lietuvos atstovų išsakytas mintis ir pažadą aktyviau ugdyti bei ginti krikščioniškąsias vertybes Lietuvoje ir Europoje Kristaus atsimainymas mūsų asmeninių Velykų pradžia Praėjusio sekmadienio Evangelijos pasakojimas apie ant Taboro kalno Viešpaties Jėzaus atsimainymo metu Jo netikėtą dievystės suspindėjimą ir iš debesies nuskambėjusius Dievo Tėvo žodžius kurie patvirtino Jo meilę savo Sūnui visa tai akivaizdžiai liudija kad Išganytojas yra Alfa ir Omega Pradžia ir Pabaiga Jam priklauso laikai ir amžinybė plg Apr 22 13 Žymus filosofas Levas Karsavinas teigė Jėzus Kristus sudaro tikrą pasaulio istorijos vidurį ir viršūnę Tik per Jį istorija darosi galima ir tikra Laimingas buvo kai birbyne grojo A A Kazimieras Skebėra 1894 01 12 2003 03 17 Kazimieras Skebėra Kovo 17 dieną Vilniuje mirė vienas seniausių Lietuvos Kazimierų karštas patriotas literatas Stalino gulagų kankinys Kazimieras Skebėra Šį pasaulį K Skebėra išvydo 1894 m sausio 12 d Ukmergės apskrityje Musninkų valsčiuje Kaimynų kaime bežemio pusininko pastogėje Labai mylėjo savo brangiąją mamą gimtinę savo tautą ir visus žmones Rašto ir skaityti išmokė garsusis daraktorius Juozapas Vingrys Piemenavo bernavo buvo kalviu batsiuviu šikšniumi mokiniu mokytoju studentu ir lektoriumi gatvių grindiku akmenų tašytoju Nepriklausomybės kovų savanoriu sukilėliu Senatvėje vaikų aukle ir net 20 metų katorgininku Neįsivaizduojamas šio žmogaus darbo stažas 69 metai Artimai pažinojo šviesiausius lietuvių tautos žmones Vydūną Maironį Vaižgantą A Jakštą Dambrauską Igną Jurkūną Šeinių J Jablonskį P Leoną M Katkų P Rimšą ir kitus Grįžęs iš Sibiro tremties K Skebėra daugelį metų gyveno Širvintų rajone pietiniame Žirnajų ežero pakraštyje prigludusioje Bagdyšių kaimo trobelėje Dirbo atsitiktinius darbus talkino pozavo skulptoriui V Aleksandravičiui kuriant lietuvių kalbos patriarcho Jono Jablonskio paminklinį portretą Dirbo archeologų kasinėjimo darbus 1988 metais gautą katorgininko kompensaciją 30 tūkst rublių tuomet tai buvo dideli pinigai paaukojo Vytauto Didžiojo universitetui savajai Alma Mater Po dviveidiškumo ženklu Baltijos tyrimai paskelbė jog socialdemokratus pagal populiarumą į

    Original URL path: http://xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030321/index.html (2016-02-14)
    Open archived version from archive



  •